daily menu » rate the banner | guess the city | one on oneforums map | privacy policy (aug.2, 2013) | DMCA policy | flipboard magazine

Go Back   SkyscraperCity > European Forums > Euroscrapers > Local discussions > Albanian Forum > Forume Shtesė > Albanologjia

Albanologjia Albanian History, Culture, Folklore, Arts and Language.

Reply
 
Thread Tools
Old December 31st, 2010, 08:40 PM   #1
Huti
Wait,...
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,391
Likes (Received): 4551

Etimologjia | Etymology

LEZHA dhe Shqiperia

Emri i Lezhės
Qyteti antik i Lezhės cilėsohet me emrin Lissitan. Jane bėrė disa zbėrthime etimologjike deri mė sot nga dijetarė tė ndryshėm. Ėshtė pėrngjasuar emri Lezhė, apo Liss me fjalėn shqipe Lis ēka pėrbėn njė etimologji popullore. Ka tė tjerė qė emrin Lezhė e lidhin me emrin e italiazinuar Alesio, ngaqė pėrmendet nė dokumentet mesjetare shumė shpesh, me kuptimin Aleks, Aleksandėr. Ky emėr lidhet edhe me emrin e Llesh apo Lekė Dukagjinit, si derivate tė emrit mė tė plotė Aleksandėr. Kėto shpjegime etimologjike janė gjithashtu nė rrafshin e etimologjisė popullore, dhe duhet thėnė, se emri topik Lissitam ēka parakupton rrėnjėn Liss, ėshtė njė emėr i mirfilltė ilir, kuptimi i tė cilit, pėr arsye tė njė lartėsie tepėr tė skajshme mund tė themi se nuk ka mbetur i zbėrthyer shkencėrisht kėnaqshėm deri mė sot.

http://www.shqiperia.tv/2009/07/lezh...shqiperia.html
Huti no está en línea   Reply With Quote

Sponsored Links
 
Old December 31st, 2010, 08:46 PM   #2
Huti
Wait,...
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,391
Likes (Received): 4551

DIMALE
ishte nje qytet, sita arkeologjike e te cilit gjendet brenda qytetit te Durresit, dhe sipas deshmive te te lashteve ju perkiste fisit ilir te parthineve, qe nga ana e tyre ishte degezim i taulanteve. Keta te fundit kane qene nje fis i madh ilir i stacionuar kresisht ne Dyrrahium(Durresi i sotem).

Image

Per kete qytet ne shumicen e enciklopedive gjejme nje shpjegim tashme standart si me poshte:

Dimale (Greek Διμάλην or Δίμαλλον, Latin: Dimallum) is an ancient Greek fortified town built on the site of a settlement of the Parthini, a Taulantian tribe under Hellenization.It is located northeast of Apollonia in Krotine (modern Albania) and according to Polybius it was a "double-hilled town, the strongest among the Illyrian places, with two citadels on two heights, connected by a wall.



E para gje qe te ben pershtypje eshte se nga deshira e madhe per ta shpallur nje qytet grek dhe banoret e tij te helenizuar(nje zot e di cdomethene te helenizuar), autori i pershkrimit nxiton ta shkruaje qe ne fjaline e pare kete gje, paēka se me vone duke ju referuar Polybit e cileson ate si : "....me te forten(eshte fjala per qytezen-fortesen) ndermjet vendeve ilire". Por kjo eshte gjeja me pak e rendesishme ne kete koment. Ajo qe ka vlere eshte perputhja e emrit te tij me shpjegimin e bere nga Polybus:

Διμάλην=double-hilled=two heights

Per ne qe jemi shqiptare, nuk do te ishte i nevojshem fare komenti i Polybus per te kuptuar menjehere ate qe vete emri i ketij qyteti thote; DY MALE, Διμάλη, te cilet natyrisht jane dhe kodra ose lartesi.
Vete emri Dyrrahium, eshpreh te njejten gje DY RRAHE, sepse ne shqip RRAHE i thone faqes se kodres apo malit. Te gjithe e dime qe mali ose kodra, jane ato qe rrihen nga era, deti, stuhite dhe te tjera si keto. Pra emri s'eshte aspak romak, por eshte nje sinonim ne gjuhen shqipe.

Image

The first excavations began at this site in 1963. Since that time, a 30 meters long "stoa" (covered walkway) has been unearthed. The monument clearly resembles the "stoa" of Apollonia, indicating the strong links between these two cities. Many stamped tiles have been found, bearing the names of the workshop owners but also the word "DIMALITAN" indicating that the workshops were property of the city. The writer Polybius mentions the role of the city in the Second Illyrian-Roman war, around 218, BCE. An effort was undertaken to further fortify the city at this time. The Roman historian Titus Livius, mentions Dimal again in the events of 205, BCE when the city was ruled by Romans. Several inscriptions found during the excavations hint at the advanced political status of the ancient city.

Vini re:
DIMALI-TAN
NAPOLI-TAN
KRU-TAN
ETJ
Nje prapashtese shume shqipe

http://www.arberiaonline.com/viewtopic.php?f=82&t=2507
Huti no está en línea   Reply With Quote
Old December 31st, 2010, 08:53 PM   #3
Huti
Wait,...
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,391
Likes (Received): 4551

Pjese nga shkrimet Myzeqeja dhe mistere Shqiptare
Te autorve Llaqi dhe Mihal Jano

Barbullinja, Bubullima, Babunja, Divjaka dhe Krakulli

Disa emra e tempuj te vjeter ne Myzeqe qe duhen vlersuar per historine Shqiptare.

Kujdes duhet i nderuar lexues ne trajtimin per kuptimin e etimologjise se emrave qe na vijne nga shekujt dhe shmangia e vulgaritetit te trajtimeve te tyre. Mos u habitni kur shikoni se neper shekuj emrat tane jane transformuar dhe shfaqen te shqiperuar mes enigmash qe na mundojne per ti kuptuar duke krijuar shpesh here fjale me ngjyrime te reja per nga kuptimi. Akoma gjuhtaret tane nuk kane mundur te percaktojne teorikisht e praktikisht rregullat e evolimit te tyre. Keshtu eshte…

… duke njohur disi evolimin e mundshem te gjuhes shqipe neper shekuj, huazimet gjuhesore te fqinjve, ku gabimet ortografike jane te pashmagshme dhe kur dihet se jane shkruar ne gjuhe te ndryshme si ajo greke e vjeter dhe e re, latine dhe italiane, sllave protobullgare e serbe apo turke qe kane alfabete dhe fonetike edhe midis tyre te ndryshme eshte e kuptueshme veshtirsia ne kuptimin etimologjik te fjales. Gabimet rriten po ti shtosh ketyre edhe deformimin nga shqiptimi i mundshem qe ndryshon nga zona ne zone e deri fshat me fshat me dialekte qe i humbet kuptimi fillestar cfaredo lloj emri te regjistruar kur asnjehere nuk i gjejme njelloj ne harta dhe dekumenta te vjetra e te ndryshme.

Autoret


Emrin Devoll e ndeshim qe ne kohet e vjetra ne forma te ndryshme te shkruara nga autoret antike ne gjuhen greke dhe latine por me etimologji te njejte ne rrjedhen e shekujve edhe pse erdhen te tjere pushtues e popuj ne keto ane te vendit tone.
Me pare ne kohet antike thone disa studjues Devolli quhej lumi i Eordise, sepse kalonte neper krahinen me emrin Eordhie ose Eorditi. Po ku ndodhej ky vend, ky rajon qe quhej Eorditi. Kuptohet sipas te dhenave te autorve antike se ky rajon ishte larg ne perendim te liqenit te Ohrit prane te cilit banonin fiset e lyhniteve (emrin e vjeter e mban sot fshati i Lihnit buze liqenit te Pogradecit) dhe enkelenjve, ne Taulanti dhe jo ne lindje te Ohrit ku gjendet sot zona e Devollit.
Ne kohet e vjetra shkruan mitropoliti i Beratit Anthimio ne vitin 1865 Taulantia perfshinte edhe Orestiadhen, Emiliotidhen dhe Eordene. Ky vend ne vazhdim u quajt edhe Epir i Ri sic shkruan ne Geografin e tij Meletiu po keshtu kuptohet nga fjalori Historiografik i Nikolla Lorentit botuar ne Vjene ne vitin 1837 si dhe ne Kronografine e Epirit shkruar nga P. Aravantinoi.
Ka disa trajtime gjeografike ku shikojme qe ka barazvlershmeri midis emertimeve Albania ose Eordia, Eorditi (vend nga lind dielli, ku vjen dielli, ku zbardh, agon dita e tjera kuptime per te bardhen)
Kush eshte rajoni Eordeti, Eordia, Eorditi, Eordene qe permendet nga autoret antike dhe cfare perfitojme nga kjo e dhene.
Eorditi, Eordei eshte zone ne jug te Partheve shkruan Polibi dhe me vone Ptolemeu ku permend ne kete zone tre qytete si Skampa, Debona dhe Daulia.
Por cdo te thote Erditi dhe nga cila gjuhe vjen kjo fjale dhe cila eshte etimologjia e saj. Eshte emer i vjeter pa dyshim ilir dhe pa i trajtuar me pare nga studjues te huaj apo shqiptare qe vetem e permendin.
Eorditi (erth dita, nga vjen drita) eshte emri i perendeshes ilire te Drites ashtu sic ishte Apolloni tek helenet dhe ne kete zone ilire ka mjaft emertime te lashta pagane por edhe kristiane qe lidhen me respektimin e kultit te Diellit dhe Drites.
Mendojme duke u nisur nga gjithe te dhenat qe jepen si zone ne jug te Partheve na del se Distrikti Eordeti perfshinte zonen Elbasan, Sulove, Darsi, Dumre dhe Myzeqe ne kohet e vjetra dhe kishte tre qendrat e medha te degjuara por dhe mjaft qytete te njohura si Corragumi, Geriniumi, Orgesium, Dimalium, Chrisandrio e tjera tashme te njohura.
Keshtu emrin Erditi duhet ta kuptojme dhe ta marin si teritor dhe jo si emer fisi ne Iliri, mendimet e tjera jane hamendje, deshira dhe shtesa hipotezash qe nuk qendrojne.
Kuptimi shqip i saj eshte Eor, Erdh (me ardh, vjen) dhe Dia, Dhia, Diti (dielli, drita, dita) dhe nderohej ky kult ne jeten e perditshme ne tempuj te shumte te zones, kishte dhe qytetin per nder te ketij shenjti qe quhej Chrisandria (Diell i arte, Drite e arte). Ky qytet gjendej porsa lumi delte ne fushen e Sellopise ne Taulanti (Myzeqene antike) prane Fiersheganit te sotem. Gjurmet e tij i gjejme prane fshatit Cukas (vend i ngritur) ku akoma dhe sot ruhet ky emer i kohes se paganizmit ne trajten qe i dha krishterizmi por me te njejten etimologji ne formen Shen Ilia qe mban tempulli i vjeter orthodoks aty prane kodres se njohur historike.
Per ne tashme emri me i vjeter qe njohim per Devollin eshte Deboli qe mban nje qytet sipas Ptolemeut ne shekullin e II-pas Krishtit. Po ku e vendosin studjuesit kete qytet, nga cila te dhena jane nisur dhe ku duhet ta kerkojme sot. Per kete duhet te kemi parasysh edhe disa rregulla gjuhsore fonetike dhe shkruese te fqinjeve tane qe kishin shkrimin dhe na i sjellin keto dekumenta ku grema v, p, b, m ne shume raste ndryshojne fonine, zerin midis dy popujve fqinje dhe i shmangen etimologjise reale duke na prure ne mjaft raste pershtjellime ne trajtim.
Ketij emri te vjeter Deboli disa i japin kuptime nga shpjegimi popullor (vulgar) ne formen Dhevjellesi, Dheprures, Dhesjelles (De-dhe-toke dhe boli-voli-nxjer, sjell, bie) qe edhe mund te qendroj prane te vertetes si kuptim procesi. Rruga qe pershkon ky lume kalom neper toka te mira dhe te buta, gjate rreshjeve ujrat e shumta marin me vete dhera dhe eshte ky lum qe historikisht ka krijuar mbathje te shumta ne Myzeqe ne krahasim me lumenjte e tjere.
Me pas ky emer Deboli humbet ne mjergullat e vjetra te histories sone por na del nje emer tjeter i perafert ne formen Debona po ne zonen e Erditit sipas autorve te vjeter qe une e kam trajtuar ne shkrimet mbi emertimin e njejte te nje fisi taulant nga autore te ndryshem qe e gjejme ne format Parthet, Galanet dhe Albanet duke e mare si sinonim te emrit ilir partha (i bardhe), emrit helen galar (i bardhe, qumeshtor, gelqeror, qellor) dhe emrit latin alba (i bardhe). Pra emri Debona qe mban qyteza ne Taulanti eshte sinonim i se bardhes, debores per shqiptaret dhe te huajt ashtu e kane shkruar sic i kane pare, degjuar dhe njohur ne ato kohra. Pra emri Debona eshte sinonim i emrave Partha, Galani, Albapolis dhe se fundi i emrit sllav Belshit. Kete emer Debona nuk duhet ta njehsojme me emrin e Debolit apo Deabolit, Barbullit dhe Djallit qe kemi mare ne kete studim.
Shume kohe me vone ne mesjeten e hershme e gjejme mbase kete emer Deboli ne formen Diaboli qe kuptohet qe eshte i njejte edhe me formen Deapolis (qytet i zotit, diellit, perendis se diellit), Theopolis (qytet i perendis, zotit, diellit. Dihet tashme qe emri Dia eshte i perendis pagane Diell ne ilire me te gjitha atributet e tij si drit, dite, ndrin, dieg e tjera qe kane vend dhe hapsire te gjere edhe ne gjuhen e sotme shqipe kurse ne helenishte eshte huazim i mbetur nga ilirishtja thjesht Dia me kuptimia perendi e diellit, zoti diell krahas emrit te njejte grek Ilio, Helio qe ata edhe sot quajne diellin. Por ketu na vjen ne perforcim te kesaj teze edhe emri i mevonshem Bozhigrad qe i vune sllavet nje qendre ne kete zone si vazhdim i tradites vendase qe ka te njejtin kuptim si qytet i zotit, qytet i perendise. Keshtu nderrmjet emrave qe njohim ne vazhdimsi Deboli, Devoli e Deavolis, Deapolis, Deabolis ka dhe nje nje afersi etimologjike te pranushme ne arsyetim.
Por nuk duhet harrojme se asnjehere fjala De, Dhe nuk eshte e njejte me Di, Dhia dhe kane etimologji te ndryshme. Ato jane fjale pellazgjike dhe kane kuptimin sic e trajtuam me lart De-dhe-toke dhe Dia-diell, drite po keshtu jane dhe perendi te rendesishme qe nderohen me tempuj te vecante nga popujt e vjeter te Ilirise.
Ne gjuhen e shkruar boli-poli-voli (me kuptimin shqip shume, plot) eshte fjale e vjeter pellasgjike dhe quhet qyteti dhe kjo fjale qytet, nuk eshte emer ilir po eshte e huazuar nga gjuhe te tjera si keltishtja qe e quan siti, citi.).
Ne kete kuptim zona e Devollit me toka te mira e te begatshme e ka te justifikuar emrin antik dhe qytetin me emrin Deboli-Depoli (qytet i dheut, vendit, tokes se mire, qytet i perendise)
Ky emer i vjeter Deboli me te gjitha format qe e gjejme te shkruar ne gjuhet e vjetra si Deaboli, Deabolis, Deavolis, Dievolis, Diaboli, Diamonis, Euali, Epasa, Drevale, Jevali, Diavali, Devoli, Bargulum dhe ne rrjedhen e poshtme kishte emra te ndryshem si lumi Grabova, lumi i Barbullinjes, lumi i Gogolasit, i Karavastase, i Pirgut e tjera na con ne konkluzionin tjeter se emri Dea eshte edhe kuptimi i Apollonit sic eshte Dea i Butrintit. Po keshtu edhe format Dia qe i gjejme ne keto emra eshte i kuptimit Diell per iliret dhe ketu shohim se ka edhe nje afersi etimologjike me emrin tjeter te vjeter Eorditi te perendis ilire te Drites dhe me emrin e qytetit te tempullit te diellit qe quhej Chrisandio (diell i arte).
Por mund te dallojme fare lehte se mjaft nga keto emra qe mbart lumi kane edhe pse ne gjuhe te ndryshme te njejtin kuptim etimologjik ne vazhdimsi si Diavolo ku ne latinisht quhet djalli, Bargulum, Barbullinje ne sllavisht quhet djalli, Gogolas ne gjuhen shqipe quhet djalli kurse ne gjuhen greke djalli quhet Satana dhe i shqiperuar ne formen Shejtan emer te cilin disa e lidhin edhe me emrin qe mban se fundi lumi Seman.
Edhe lumi Devoll qe vinte nga lindja dhe pershkonte permes Eorditin, kete zone te dendur e te njohur me mjaft qytete te lulezuar, per jete te gjalle politike, ekonomike, kulturore dhe luftrash te shumta me helenet, maqedonasit dhe romaket duke bere emer te nderuar ne histories e vjeter ilire do te mbante emrin e simbolit te vendit.
Por a eshte pas pushtimit romak emri i Eorditit i zevendesuar me emrin Deaboli se ne fakt ka nje te vertete dhe lidhje midis ketyre emrave ilire. Dekumentat na e sjellin emrin e Eorditit deri ne para mesjete kur erdhen popujt proto bullgare dhe bene zevendesimin e emrave me te vjeter ilir, helen dhe latin ne keto treva. Emrin e vjeter Eorditi qe e gjejme ne shqip edhe ne formen Tomiri, Tomiriz (vende te mira ne shqip) ata e zevendesuan me enrin Dumre (Dobre vend i mire), emrin Partha, Alban, Debona me emrin sllav Belesh qe ka te njejtin kuptim me ata te meparshmit dhe emrin Deboli me emrin Barbull por qe ruajne etimologjine edhe ne kete gjuhe.
Emri Deboli, Diaboli nuk eshte grek as dhe latin edhe pse e perdorin sot ashtu si greket edhe e popuj te tjere, por eshte emer pellazgjic, ilir qe shpjegohet edhe me ekzistencen e shume fjaleve shqipe qe e kane kete emer Dia rrenje etimologjike ne krahasim me popujt e tjere.
Greket diallit i thone satana, Latinet e quajne Diavolo, popujt sllave e quajne Barbull, neolatinet e quajne Balaur, Drakul kurse ne shqip ne i themi Diall si ne kohet ilirike por perdorim edhe huazimet shejtani nga greqishtja, por edhe dreq nga drakula e neolatineve, demon, balaur, lanxar, gogol e tjere te huazuar nga gjuhe te ndryshme.
Por une si shume te tjere shtroj pyetjen se a ka patur ndonje emer tjeter ne kohen, hapsiren historike midis emrit te pare qe njohim Deboli dhe emrave te tjere qe na japin dekumentat bizantine ne shekullin e XI-te ne formen Deaboli. Kemi ketu edhe nje hapsire kohe historike te popujve protobullgare qe na kane lene mjaft gjurme. Nuk eshte aspak absurde sic shprehen disa studjues te shpjegosh mjaft emra te perditshen te shqiperuar nga sllavishtja, kur dihet tashme se ato vet e kane etimologjine nga kjo gjuhe dhe mos ti kerkojme gjetiu se nuk ekzistojne. Por edhe etimologjia e mjaft emrave protobullgare eshte vazhdim dhe pershtatje e emrave te meparshem te njohur te kesaj treve ilire.
Keshtu sic u shnderruan emrat Eordit ne Dumre, Alban u sllavizuan ne formen Belesh edhe emra te tjere ilire si Daulia, Deboli ne emrin sllav Barbull qe do te thote Diall ne gjuhen protobullgare. Keshtu duke vecuar ceshtjen kemi se emri i mevonshem latin apo bizantin ne formen Diavolo eshte nje pershtatje e emrit sllav por edhe me prane atij ilir Daulia.
Kurse po te marim kuptimin e emrit te pare Deboli, Depoli si qytet i Zotit, i Perendise se drites, si qytet i Diellit atehere justifikohet edhe emertimi sllav qe gjejme me vone ne formen Bozhigrad (qytet i zotit) qe mban nje fshat ne krahinen e Devolli te sotem
Etimologjia e emrit Devoll sic e trajtuam eshte e kuptueshme por historia e ketij emri me cilen gjuhe lidhet, ku e ka nisjen se ka diskutime pa dyshim te ndryshme, krahas atyre shkencore gjenden edhe hipotezave te hedhura edhe mjaft vulgarizime. Por te gjitha si ato per emertimet e lumit lart ne zonat kodrinore-malore edhe ato ne fushe mbeshteten tek kuptimi diall, demon, gogol ne gjuhen tone popullore.
Kuptimin qe duan ti japin nga thrakishtja, protobullgarishtja apo iranishtja disa studjues bullgar e maqedonas emrit Devoll mua me duken hipoteza qe shume pak e mbeshtesin trajtimin. Me vjen habi se si keta studjues sllave nuk e kane vene re emrin Barbullinje qe mbante lumi Devoll dhe qyteti mesjetar prane tij ne afersi te Karbunares se Lushnjes.
Kuptimin sllav qe mundohen te japin Devollit disa studjues tane qe kane shkruar per kete teme mendoj se eshte i gabuar se ky emer Deboli i mare si qytet i Diallit, eshte para sllav dhe vet kjo fjale ne bullgarishte e vjeter quhet Barbull por tek ne sidomos ne Myzeqe kete emer e kemi te shqiperuar edhe ne disa trajta te tjera qe do ti shpjegojme me poshte.
Qyteti Debolia qe permend Ptolemeu nuk dihet saktesisht ku ndodhet se ka dhe hipoteza te ndryshme. Nje gje dihet se ndodhet ne fisin ilir te Eordejve (Ordejte), por ne tashme e dime se kush ishin dhe ku shtriheshin Ordejte. Prandaj ne baze te mjaft te dhenave qe tashme disponojme nxjerim konkluzionin se Debolia mund te jete Barbullinja e Lushnjes. Emri i Devollit qe mban krahina e Korces eshte me i vonshem pas luftrave me romaket qe kuptohet banoret e larguar per tu mbrojtur ne thellesi te vendit, duke ndjekur rruget e vjetra qe shkonin paralel me lumin kane zene vend ne fushen e Korces dhe vendosen emrin sipas nje tradite te provuar edhe me qendrat e tjera te vendit tone. Per te argumentuar kete teze mund te nisemi nga emri me i hershem qe kemi per qytetin antik Daulia prane lumit Devoll ne dalje te grykes se Gradishtes se Lushnjes ku ai bashkohej me Apsusin (Osumin), qe mbas shkaterrimit nga fushatat e para te legjioneve romake disa banore u terhoqen dhe krijuan ne Dumre nje qender me kete emer Daullia (mbase eshte qyteti i vjeter me emrin Debolia qe na bien historianet i ngritur mbas rrenimit te Daulias) si dhe te tjeret qe shkuan prane fushes se Apollonise dhe vendosen po kete emer Daulia qe ekziston edhe sot afer qytetit te Fierit. Eshte fakt se mjaft arberesh qe u larguan ne mesjete nga zona e Myzeqese dhe shkuan ne More e ruajne edhe sot keta arvanitas kujtimin e vendeve te pareve te tyre. Kemi takuar gjate viteve te emigracionit ne Greqi ne zonen e Atikes ne Thive, Kryekuq, Varibob ne Megaros dhe ne Korinth e Lutraqi mjaft prej tyre qe mbanin mbiemrat Albani, Daullia, Belshi, Belshaku, Beleshi, Bargulli, Varxuli, Pluku, Cuko, Zogu, Diella, Gulemi, Materenga, Kuci, Laska, Kasari, Myzaqi, Kriekuqi, Kriezoti, Mulisi, Bubulina, Lutianis, Rina, Maza, Rera, Tera e tjera per te cilet kemi bere nje studim me interes historik.
Tek emri i vjeter Daulia qe mbante nje qytetit i Taulantise une mendoj se kemi te bejme mbase me nje sinonim a dicka tjeter simbol pagan qe lidhet me Diallin. Kjo sepse lekura qe perdoret per te bere zhurmen e daulles eshte prej kafshesh, dhish e cjeper qe jane dhe simbol i se keqes, perfytyrimi i djallit ne mitologjin tone ilire dhe ballkanike paraqitet me tipare cjapi. Ky emer Daulia eshte me i hershmi qe na bien autoret antike rreth 400 vjet pare se Ptolemeu te na sjelle emrin Deboli por pa percaktuar pozicionin e tij, kur dhe vet qytetin e vjeter te Daulies na e vendos gabimisht ne breg te Vjoses antike. Tek emri i ketij qyteti te vjeter ne shohim me drejt tashme kuptimin e e plote te kesaj fjale shqipe Djall qe ne kohet qe pasojne do te kemi edhe emrat e tjere me te njejten etimologji ne gjuhe te ndryshme qe na dalin ne histori. Ky eshte nje mendim por le tua leme per gjykim specialisteve te kesaj fushe.
Me te drejte albanologu Karl Pac i vendos Ordenjte, (Eordienjte) ne Devollin e poshtem dhe Shkumbinin e mesem. Po a e dini me konkretisht ku ndodhet kjo zone e njohur historike? E keqja eshte se ne disa harta te vjetra te sajuara per njohje para disa shekujsh kjo zone e Ordenjve gabimisht eshte vendosur shume prane liqeneve qe permendem, ne zonen Korce, Pogradec kur kjo nuk eshte e vertete edhe pse sot ekzistojne toponime te vjetra te ngjashme qe ngaterrojne studjuesit por mendoj se ato jane te kuptueshme ne lidhje me levizjet masive te njerzve ne situata te ndryshme.
Ka studjues qe e vendosin qytetin e Devollit ne Zvezde prane Korces duke u nisur nga jeteshkrimi i peshkopit Mihal te Devollit qe shkruan se me pare ky qytet quhej Selasfor (qender, qytet drite nga helenishtja) Dritembajtes (ashtu si Chrisandio (diell i arte, qytet i diellit) ne afersi te Lushnjes ne Cukas te Fiersheganit qe ka po kete kuptim. Por nuk duhet te harrojme se emri Selasfor eshte titull qe mban vendi dhe personi i rendesishem qe drejton jeten orthodhokse.
Per here te pare emrin e Devollit ne formen Deabolin na e sjell ne greqisht ne vitin 1018 historiani bizantin Cedrenus ne dek. Nr. 7 faqe 29 Dekumentave te zgjedhura te historis se Shqiperise Botimi i vitit 1962 kur perandor i bizantit ishte Vasili i II-te.
Po keshtu ne vitin 1019 sic del nga diploma e Perandorit Bizantin drejtuar Joanit kryepeshkopit te Ohrit e gjejme emrin e Devollit ne formen greke Deabolis.
Por shikojme se ne te dy keto dekumenta nuk flitet per qytet, per qender banimi por per vend, teritor.
Gati nje qind vjet me vone, ne vitin 1107 Ana Komneni permend per here te pare Devollin si lum kur flet per qytetin e Mylit ne fushen e Ilirise (Myzeqe).
Po ne kete kohe Ana Komneni e permend Devollin disa here pa e percaktuar si qytet por si nje vend ne formen Deabolis ne greqisht. Aleks Komneni shkruan ajo erdhi nga Thesaloniku nepermjet Via Egnatias permes Pelagonis dhe mori Diabolis.
Kronikani i kryqtarve Gaufredus Malaterra qe kaluan neper tokat Ilirike e quan fluvius Daemoniorum (eshte kuptimi frengjisht i lumit Devoll).
Aravantino studjues grek ne shekullin e XIX-te na jep te percaktuar dy Devolle, te madhin dhe te voglin diku ne verilindje te Korces. Po keshtu dhe studjues te tjere japin kete mendim por ka dhe hipoteza te tjera nga studjues te ndryshem, per vendodhjen e ketij qyteti ne zonen e burimeve te ketij lumi. Por ne i shtohemi mendimeve qe jepen se duhet kerkuar ky emer edhe kur lumi del ne fushen e Myzeqese qe e gjejme me trajten sllave Barbullinje por edhe ne forma e gjuhe te tjera qe do ti trajtojme me poshte.
Une bie ketu argumenta per te percaktuar qytetin e Devollit, mbase eshte ai i poshtmi por sidoqofte ka rendesi trajtimi qe i bejme dhe te dhenat qe na ndihmojne ne kete drejtim.
Kjo zone ne kohen e pushtimit bullgar do te quhet Kutmiceva qe do te thote vende te pushtuara nga gjuha protobullgare. Kjo krahine shkruajne kronikat ka tre qendra qytete kryesore qe jane Ohri, Devolli dhe Gllavenica (Ballshi i sotem)
Jemi ne kohen e carit bullgar te quajtur Boris i cili ne vitin 886 nga pagan ne besim u pagezua ne kristian me emrin Mihal dhe u shpall i madh (Balshoj) dhe i vuri emrin qendres ku u pagezua Ballsh dhe ndertoj nje kathedrale te madhe per kohen, rrenojat e se ciles ndodhen sot prane stacionit te trenit ne qytetin e Ballshit.
Zona e Mallakastres eshte padyshim pjese e ketyre tokave te reja te pushtuara nga bullgaret dhe emrat e sotem ne kete krahine jane ne masen me te madhe me origjine nga protobullgarishtja por mendoj se nuk eshte bere ndonje studim per leksikun e kesaj zone per te pare ndikimin e huazimeve sllave
Zona e Ohrit dihet se u be nje qender e rendesishme fetare ku per shume shekuj ishte qendra e kishes orthodhokse bullgare dhe kishte ne vartesi edhe teritoret e tjera perendimore te vendit tone.
Qendra e Devollit eshte ne kerkim tani dhe pse kemi disa te dhena, ajo duhet te kerkohet ndermjet Ohrit dhe Ballshit ku shume argumenta na e sjellin me prane Ballshit se sa Ohrit.
Nje mendim qendron per Devollin ne zonen e Korces por edhe pse ka disa te dhena na dalin te tjera enigma qe na bllokojne rrugen ne arsyetim dhe argument. Prandaj kete rajon do ta quajme si Devolli i siperm per ta dalluar nga nje Devoll te poshtem mbase dhe me i vjeter ne Myzeqe qe njihet sot ne formen sllave Barbullinje (ky eshte dhe Deboli qe na sjellin shkrimet e vjetra) por kemi ja larg nga ky vend nje fshat me emrin Daulia prane kodrave te Dumrese sic kemi dhe posht ne fushe dy fshatra te tjere po me emrin Daullia nje prane lumit kur ky dilte ne fushen e Libofshes dhe tjetri prane Fierit ku lumi i bashkuar Osum dhe Devoll kaloninte mbas bashkimit te tyre.
Kuptohet qe Daullia e Vanarit prane Libofshes eshte qyteti antik Daulia qe permendin autoret e vjeter Tit Livi, Ptolemeu e tjere ne kohen e luftrave te romakeve ne sulmin ndaj taulanteve. Te dy emrat e tjere mendojme se kane te bejne me levizjet e banorve te ketij qyteti me skele mbas shkatrrimit qe i bene romaket, banoret e larguar me ne perendim dhe me ne lindje ne kujtim te qytetit te dikurshem vendin e ri e quajten Daullia.

Per kohen e Borisit, kemi edhe dy vellezer Cirili e Metodit nga Selaniku si misionar bizantine qe ngarkohen me detyra kishtare e arsimore, per hartimin e alfabetit sllav dhe dy te tjere shenjtor orthodhokse sllave si Klementi dhe Nauni si nxenes te Cirilit e Metodit qe formuan alfabetin glagorik te sllaveve kurse keta te dy e quajten alfabet Cirilik per nder te Cirilit.
Dishepuj te tjere sllave si Gorazhde, Angjellari dhe Sava te kesaj tradite erdhen ne anet tona dhe vdiqen ketej, jane bere shenjtore nga kisha orthodhokse dhe eshtrat e tyre nderohen dhe ruhen ne kishat e kalase se Beratit por me sa dime nuk njihen ne zonat e tjera perrreth Korces.
Po keshtu prane lumit kur del ne fushe kemi fshatin Kozare qe mban emrin e vajzes te shenjtorit tjeter orthodhoks Gjon Vladimirit (ai mendohet duke u nisur nga mjaft dekumenta te vjetra se ishte me origjine Arberore dhe ka eshtrat ne Manastirin e shenjt prane Elbasanit kur vjen nga Tirana). Jo jarg Kozares ku bashkohen dy lumenjte Osumi dhe Devolli ndodhet fshati Gajde, ky eshte emer i vjeter protobullgar dhe me kete emer kuptohet vegla muzikore, frymore popullore e tradites sllave por eshte me kuptim mitologjik per Djallin, per nga forma e ndertimitt dhe funksionimit, me elementet perberes, lekure cjapesh a dhish dhe tingujve e zhurmave qe krijohen.
Cirili dhe Metodi vdiqen ne Moravi te Cekise por emrin Morava e gjejme edhe ne zonen e Korces por edhe ne zonen e Myzeqese jo larg nga vendi kur lumi del ne fushe, keto perqasje a kane ndonje lidhje midis tyre.
Dhe nga shkrimet e Ana Komnenit per Devollin si vend i bukur dhe pozicjon i mbrojtur mire qe per te vajtur atje duhet te kalosh neper gryka malesh te pa kapercyshme lehtesisht, per mua eshte e kuptueshme se jane grykat e Arberit prane Dumrese (Debrese). Kete emer ta kuptojme jo sic e kane mare te tjere studjues si grykat e Dibres kur dihet se ne ato konflikte luftrash norman e bizantin jane zhvilluar larg zonave te Dibres dhe se emri Diber eshte i mevonshem dhe nuk figuron as ne dekumentat e para te regjistrimit turk te vitit 1432. Neper keto vende kalon Lumi i Devollit para se te dale ne fushe ku prane kodrave eshte dhe Barbullinja (Devolli i poshtem).
Tjeter fakt bindes per emrin e Devollit ne Myzeqe eshte shkrimi i Pahimerit se ne mesjete ai permend edhe nje fortese afer Devollit te quajtur kalaja e Cernikut (fortesa ne fakt eshte ne Karbunare te Lushnjes). Zllatacki studjues bullgar kete te dhene e mer per Cerrikun ne Gostime por ne fakt kjo nuk qendron. Ne krahinen e Devollit te sotem ne Korce eshte nje mal me kete emer por nuk ka asnje te dhene qe te kete patur ketu fortese sic permend Gj. Pahimeri, pra kuptohet se ai e ka fjalen per Devollin e poshtem ku kalonte lumi ne Myzeqe (mendoj se ketu Pahimere nuk permend qytet por mund te kuptohet lume).
Dhe shkrimet e autorit bizantin te mesjetes Joannes Skylitzes kane interes per trajtesen tone kur flet per vdekjen e Ivanit (Gjon Vladimirit) dhe largimin e Ivacit, ushtarakut bullgar qe shkon ne nje mal te larte qe quhet Vrohot (emer helen qe do te thote shkemb ne shqip), ku kishte kopshte dhe oborre shume te bukura. Kurse perandorit bizantin i terhoqi vemendje veprimi i Ivacit per reagim dhe ktheu rrugen e tij per ne Devoll. Ky Vrohot per mua eshte shkembi i Dragotit ne Dumre ne gryken e lumit kur vjen nga lugina e begatshme e Suloves ne te cilen sot dallohen qarte rrenoja te shumta objektesh te jetes ne kohet e vjetra por te pa studjuara, jo larg Devollit te poshtem ne Myzeqe. Dhe kuptimi i tij si shkembi i mikut, trimit na afron ne kete mendim.
Po keshtu kemi zonen e Sinjes prane Beratit qe te kujton fshatin Sinice prane Devollit te siperm kjo fjale do te thote vend i keshtjelles (dikur ishte fortesa e Dimalit me vone i quajtur Kodrani sot eshte Crotina ne Allambres)
Eshte e veshtire per tu kuptuar se emri Devoll sic shkruajne disa, u vu per shkak te herezive (djajve ne veprime antikristiane) te banorve ne ato kohra kur dihet se emri eshte me i vjeter ne kohe.
Ne vitin 1084 kur perandori bizantin Aleks Komneni ishte ne Durres ne fushaten kunder normaneve, peshkopi i Ohrit Theophylacktus, falenderon perandorin sepse kishte ngritur shpirtrat e Prespes dhe Diabolis, kurse perandori peshkopit te Diabolisit (qytetit te Djallit) i drejtohet si Diabolygyres (qe mund te perkthehet si te reformuar nga Djalli shkruan studjuesi Hammond) ne dime nga Ana Komneni se kjo peshkopate quhej e Diaboleus me heret ne kohe dhe ky mendin i Hammond nuk qendron.
Autori Hammond i shkrimeve mbi pikturat ne shkembin e fshatit Tren shprehet se gjithashtu nuk perjashtohet mundesia qe te kete pasur nje qytet te quajtur Diabolis por deri tani nuk eshte identifikuar. Per mua eshte gabim konkluzioni qe nxjerr Hammond ne emertimin ne kete rast te Diabolygyres si i shpetuar nga e keqja e Diallit, heretia bogomile qe ishte e njohur ne ate kohe nga nderhyrja e ushtrise bizantine qe kish prure ne keto ane Perandori.
Tjeter eshte falenderimi i Theofilakut per perandorin kur ky ishte ne Durres ne lufte me normanet, ai ka te beje me ngritjen e shpirtrave te zones, shpresen e rritur te kristianeve kunder normaneve dhe jo kunder heretikeve, gjoja se perandori kishte luftuar herezine ne Prespe dhe ne Diabolos gje qe nuk permendet si veprim i kryer nga ushtria bizantine ne kete rast.
Ne dekumentin nr. 40 faqe 87 te librit Dekumenta te zgjedhura historike Shqiptare kemi Diplomen e Ivan Asenit te II-te per Raguzianet. Ne kete shkrim kemi permendje te vendeve te Devollit dhe jo qytet ne vitin 1230
Ne dokumentin nr. 41 viti 1253 Acropoliti shkruan per Arberine nen sundimin e perandoris bizantine te Nikes dhe permend ne shumes Devollet … si i madhi dhe i vogli u bene me perandorin.
Por edhe Kantakuzeni ne vitin 1336 kur shkruan per perandorin Bizantin Androniku i III-te Paleologu permend ne shumes Devollet (Deabolet) se dihet se jane dy Devolle i sipermi (prane Korces) dhe i poshtmi ose i vogli (prane Myzeqese). Dekumenti nr. 90 faqe 160 ne librin Dekekumenta te zgjedhurave te histories se Shqiperise, viti 1962 Tirane.
Zhan Klod Faveriel ne shenimet historike per Ohrin ndermjet te tjerash permend ne kohet e vjetra ne jug te liqenit te Ohrit, ne zonen e Korces emrat e vendeve si Pilon, Diavat dhe Barnitum faqe 522 (Historia me e vjeter e shqiptarve). Dime se Pilon edhe sot quhet vendi pyjor ne zonen e Devollit dhe emri Diavat eshte emri i Devollit ne kuptimin Divat qenie mitologjike, me kuptimin Djalli.
Ky emer Diavat, Divat na sjell ne kujtes emrin qe mban nje zone ne derdhjen e poshtme bregdetare te Devollit qe quhet Divjake (Divak gjendet ne regjistrimin osman te vitit 1432). A mos ketu kemi te bejme perseri me nje forme te tjeter te emrit Djall ne gjuhen sllave. Ne anen perendimore te kodrave te Divjakes eshte vendi i tempullit Shenbarba (kuptohet e shqiperuar nga Shenbarbulla). Dikur kjo zone sipas Jul Cezarit mbante emrin latin Asparagum me kuptimin bimesi e eger, bimesi dredhese.
Nga sa trajtuam per emrin Devoll kuptohet tashme se cila eshte etimologjia e tij. Por na mbetet te gjejme historine e vendosjes se ketij emri te vjeter ilir.
Nuk dime kush e ka mbajtur me heret kete emer, lumi, vendi apo qyteti. Per lumin tani e dime sic dime dhe vendin me emrin Devoll por per qytetin me kete emer nuk eshte percaktuar ende vendodhja e tij por vetem ne formen Bargulum e gjejme si qytet ne Devollin e poshtem qe njohim ne mesjete qe ndodhet ne Myzeqe prane kodrave te Dumrese sot fshati Barbullinje.
Vete fusha e Devollit do te thote fusha e Diallit. Pse ? Historiani yne, studjuesi i njohur Mojkom Zeqo mendon se per shkak te herezise bogomile por per mua kjo nuk qendron se emri eshte me i vjeter ne kete zone. Duhet kuptuar se emri Devoll nuk eshte emer me etimologji helene, latine, as sllave por nje emer ilir dhe kete emer te huajt do ta quanin me emrat ne gjuhen e tyre duke ruajtur etimologjine. Keshtu qe emrin Devoll qe e gjejme edhe ne gjuhen sllave me poshte ne zonen e Myzeqese ne formen Barbullinje por edhe ne formen latine Diabolis, Diavolis eshte pa dyshim deformim i emrit te vjeter antik ilir Daulia qe ka kuptimin sic e shpjeguam me lart te Djallit

Dhe legjenda e rrezimit te Luciferrit nga qelli, ne piken e sotme Zvezda qe do te thote yll e qe me pare quhej Selasfor (a mos kemi te bejme ne kete rast me qytetin e drites, qender e drites, Chrisiandion, Ilionin antik prane Devollit kur ky del ne fushe, ne kuptimin zjarmbajtes), qe eshte epitet i kryengjullit Luciferr, te rrezuar nga Zoti dhe mund te jete edhe ne zonen tjeter te Myzeqese ne Devollin e Poshtem (A mos duhet pare edhe ne kete rast emri i qytetit te Lushnjes nga kjo origjine kur dihet se mbi malin e qytetit ndodhen rrenojat e nje faltoreje me te medha te zones, emri i se ciles ka nje etimologji me ate te qytetit Lushnje.)
Ne dek nr. 43 te vitit 1257-8 ne kryengritjet e arberve kunder perandorit te Nikese, historiani bizantin G. Acropolites na permend Devollin si qytet i fortifikuar qe Sebastokratori deshte ta pushtonte me maqina luftarake.
Ne perkthim eshte mare ne ndonje rast si fortese, si keshtjell por edhe ne disa raste si qytet. Nuk duhet mare pa tjeter kjo fortifikate edhe si qytet sic e kane mare disa studjues. Mund te jete ndonje keshtjelle e zones se Devollit por jo qytet ne kuptimin e mirefillte.
Si perfundim mund te themi se emri Devoll eshte me i hershem se sa e sjell Ana Komneni apo Hamond qe studjon pikturat. Mendimi se emri ka ardhur nga herezia bogomile nuk qendron. Keta vet shkruajne per vendet dhe qytetitn e Devollit qe ekzistonin ne ato kohra ishte me i hershem. Emri eshte me origjine ilire dhe me vone latinet ja ruajten kuptimin ne gjuhen e tyre ne emrin ne formen Diavolo. Emrin greqisht te tij nuk e kemi (Djalli ne greqisht quhet Satana,Sotana mbase eshte deformuar ne formen Seman. Ne Myzeqe fisit qe vrau Shen Kozman ju nderrua nga populli mbiemri nga Soto ne Sema dhe fshati ne rrjedhen e poshtme kur u bashkuan lumenjte mori emrin Seman mbase ka nje lidhje veprimi ketu me djallin) por kemi vazhdimsine e tij ne formen sllave Barbullinje kur lumi del ne Lushnje, por kemi edhe formen shqipe mbase dhe keltishte Gogol te djallit ne Gryken e Gradishtes ku kalonte dikur lumi, ashtu sic kemi edhe emrin Babunje te shqiperuar nga sllavishtja po me kuptimin Djall te nje fshati mbi rrenojat e Daulias se lashte.
Ne shkrimet e vjetra Hesiodi, Straboni dhe te tjere kur flasin per tempullin e Dodones na sjellin te dhena per vendet perreth ketij Tempulli por deri me sot akoma studjuesitt nuk kane mundur te percaktojne drejt vendodhjen e tij. Mjaft te dhena ne rajonin qe mendojne ata se tempulli i Dodonit gjendet ne perendim te Janines nuk perputhen. Te dhena konkrete tregojne sic i pershkruajne te vjetri se duhet kerkuar ne nje zone tjeter qe historikisht eshte njohur si vend tempull i larte natyror, si fron i larte i Perendive, mali i Baba Tomorrit sic e quan populli yne. Nga ky mal burojne vertet shume burime ujrash ashtu sic i pershkruajne autoret e vjeter dhe derdhen ne det duke kaluar neper fusha e dhera pjellore per drithra dhe vende me livadhe per kullotje, dhenesh e dhish si dhe buajsh te shumet por duke krijuar mjaft vende mocalore. Eshte nje fushe qe permban te gjitha elementet, ashtu sic pershkruhen ne aventurat e Herakliut (Herkulit). Nga mali i larte i Tomorri duket gjithe vija e bregdetit kurse nga Dodona e Janines nuk duket aspak deti dhe fushat nuk i kane ato hapsira per prodhime dhe rritje bagetish.
Edhe Sella qyteti ne kembet e Dodones mund te gjendet ne rrenojat e shumta misterioze prane Suloves por te pa studjuara akoma dhe fusha e Selopise, e lopeve sipas mjaft te dhenave mund te jete fusha e Talarve, Taulanteve, Myzeqea ne antikitet.
Vete emri Tomori si emer pellazgjik mund te kuptohet me ilirishten dhe do te thote mali i te mirave ashtu si vet fjala Dodone kuptohet qe eshte shqip dhe do te thote do duam, deshirojme dhe e gjejme ne formen me te plote ne shqip ne emrin Deserat, Deshirat si vend ku plotesohen deshirat, lutjet, te mirat. Dhe eshte kjo arsyeja qe te gjithe autoret e vjeter ne kete rajon kane vendosur fisin dhe teritoret e Deserateve. Kete emer do ta gjejme akoma edhe sot ne forma te ndryshme jo vetem prane Tomorrit por edhe me larg ne Darsi, Dumre, Sulove dhe Myzeqe qe ne mesjeten e hershme do te quheshin Timoriza (te mirat me ne shqip) kete emer e mbante kjo zone, por edhe ne sllavish ne emrin Dumre (Dobre) qe mban nje rajon mbi kodrat e Lushnjes, apo nje zone prane malit Tomorr ne formen sllave Dobrenj pa harruar edhe emrin qe mban nje liqeni i Deshirajt ne Dumre qe ka qene tempull pagan ne kohet e vjetra. Me kete arsyetim studimi kemi percaktuar edhe etimologjine e emrit Lushnje (ne formen Lusnje gjendet ne regjistrimin osman te vitit 1432), nje shkrim me mjaft vlera te reja njohese. Perroi i Krakullit duhet te kuptohet se eshte perroi qe vinte nga Tempulli, Orakulli mbi malin e Lushnjes ku rrenojat dallohen qarte edhe sot.
Ne Tomorr ndodhet edhe burimi Cudiberes apo sic i thone sot banoret lumi i djallit apo i Kucedres. Fenomeni qe ndodhte me burimin e ujit ne Tomorr ne kohet e vjetra eshte ne inciklopedite e natyres te autorve te vjeter. Dikur dukej si cudi e nje fuqie misterioze por sot me njohurite qe kemi e shpjegojme shkencerisht. A mos eshte ky burim premise per ti dhene ne antikitet kete emer gjithe lumit deri ne derdhjen ne dete ku e gjejme kete emertim ne emrin Daulia prane lumit Ap-sum (ilirisht kuptimi Uj-shume). Po prane ketyre burime ne faqen perendimore te Tomorrit gjendet dhe fshati me emrin Bargullas qe sllavish do te thote Kuceder, Djall dhe emri Deserat gjendet ne formen sllave Ljubesha ne faqe te malit ashtu sic gjendet edhe emri i nje zone ne Myzeqene e poshtme me kete emer por ne forme pak te shqiperuar Ljubofsh (Libofsh).
Kemi majen e Cukes dhe emra te tjere tempujsh te vjeter si Mbrakull vend mrekullish, orakull.
Ne vitin 1805 ambasadori angles prane Ali pashe Tepelenes kur shkon nga Kastoriaja per ne Korce thot se e gjithe zona quhej Devoll por gjate gjithe kohes se sundimit turk nuk kemi asnje te dhene per ndonje qytet me emrin Devoll.
Por le te ndalemi edhe ne nje emer tjeter ne Myzeqe qe ne shume drejtime mund te na ndihmoje per te zgjidhur enigmen e Djallit.
Emri i fshatit Babunje sipas disa mundesive qe na bien emrat e hershem te ketij vendi kur dihet se dikur ne kohet antike quhej Daulia me kuptimin Djalli dhe sot aty prane ekziston perseri ky emer ne formen Daullas por edhe ne kohet e mevonshme aty prane Babunjes dhe Daullasit kemi edhe emrin Gogolas qe mban nje mehalle, fshat i vogel. Emri Babunje perdoret ne Myzeqe me kuptimin plaka te keqija te serta por ne fakt ky eshte kuptimi i Djallit ne gjinine femrore, kete emer e mban edhe nje fshat prane Vlores ne formen Babice. Eshte menduar sipas tregimeve te te moshuarve se keto fshatra ishin prone e sundimtares se Kanines qe ishte sllave dhe mjaft e keqe me banoret. Por po te shikojme edhe tempullin e Shenebarbes (Barbulles) dhe SheneDieles aty prane Grykes se Gradishtes nuk ka dyshim qe fjala Babunje eshte deformin ose shqiptarizim i fjales sllave barbull qe do te thote Djall.
Edhe ne territorin fushor prane kodrave te Ardenices jo larg nga fshati Ardenice kemi nje emer tjeter qe na con ne mendimin e drejte se kemi te bejme perseri me qenien apo sinonimin e Djallit ne formen e shqiptarizuar tashme te djallit ne emrin Bubullime. Por ceshte Bubullima per ne shqiptaret, ajo eshte zhurma e nje procesi natyror qe mbart ne vetvete teresine e te keqijave qe vijne nga fuqi te panjohura nga djajte do te thoshin njerzit e pare qe nuk i shpjegonin ndot keto fenomene. Na i shton me teper argumentin edhe tempulli kristian ne qender te fshatit qe i kushtohet nje shenjtori te kishes orthodhokse sic eshte Mihal Bubullimasi. Ky emer na kujton peshkopin, mitropolitin e Devollit Mihalin i cili ne shekullin e XII-te ka bere nje pune te madhe ne lufte me herezine bogomile ne rajonet e Devollit te siperm dhe ka lene nje jeteshkrim me te dhena historike. Zona e Bubullimes ka patur fshatra te shumte qe ne kohet e vjetra, aty ndodhej Eskaj, Kadipashaj (ketu ndodhet nje tempull i vjeter orthodhoks me vlera historike), Imshta, Halilaj, Rrapeza e tjera. Kocaj, Gjaza, Kamcishti (ne mesjete nxirej kripe minerale), Mejkashi (ketu ndodhet nje mejkan, vend i shenjte i koherave te vjetra, mendohet se eshte dhe vendlindja e Nikolla Mejkashit, klerikut qe mori pjese ne kuvendin e Arberit,

Keshtu emerin e Djallit si qenie mithologjike e gjejme ne forma te larmishme ne gjuhen shqipe te banorve te zones Myzeqese edhe ne gjuhe te tjera te popujve perrreth.
Dialli si emer shqip ne format qe nga me i vjetra deri ne ditet tona si Daulia, Daullia, Deboli, Deavoli, Diaboli, Diavoli, Barbull, Bargull, Barbullinj, Barba, Bargulum, Babunje, Babice, Babicke, Babie, Bubullime, Gogolas, Divakas, Dreqas, Lugat, Lanxar, Demon, Satana, Shejtan, Seman, Balaur, Dive, Devil, Kuceder, Shtrige, Lugat, Perbindesh e tjera.
Si konkluzion sot ekzistojne tre rajone gjate gjithe rrjedhes se lumit Devoll qe na shtojne me argumenta te zbardhim misterin e emrit te lumit, krahines dhe qytetit qe mbajne emrin e Devollit.
Zona e pare dhe me e hershme ne Myzeqene e Poshtme kur lumi del nga Gryka e Gradishtes, ku emri i Djallit ne formen (Daulia) gjendet para shekullit te III-te para Krishtit.
Zona e dyte na vjen pas pushtimit romak rreth shekullit te II-te pas Krishtit, emri ketu na del shqip, latinisht dhe sllavisht
Zona e trete na vjen gjate pushtimit norman dhe sundimit bizantin kryesisht i dekumentuar ne shekullin e XI-te pas Krishtit.
E gjith kjo levizje eshte e kuptueshme kur njohim historine e luftrave dhe invadimet e shumta qe vinin nga bregdeti qe i detyronte banoret te largoheshin per tu mbrojtur ne zonat malore qe ishin me te favorshme ne kesi rastesh duke percjelle keshtu edhe traditen dhe kujtesen per origjinen.

Mihal Llaqi Jano

http://index.fieri.com/fieri_history...ete-tjera.html
Huti no está en línea   Reply With Quote
Old December 31st, 2010, 08:54 PM   #4
Huti
Wait,...
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,391
Likes (Received): 4551

Albanet, etimologjia e ketij emri historik



Sesaret emri i nje fisi ilir ne Taulanti dhe kane si qender te tyre Sesaretin. Kuptimi ne shqip eshte Shesharet, qytet ne sheshe pa mure mbrojtese. Permendet qe ne shekullin e V-te para krishtit si nje qytet i taulanteve ne teritorin nga Durresi ne Vlore krahas Adries (zona e Kryevidhit) dhe Oidanti (zona e grykes se Gradishtes).

Hekateu gjeograf i hershem helen shkruan se tek taulantet gjendej nje polis, ne shqip qytet qe quhej Sesarethos. Kjo eshte e dhena e tij qe nuk jep tjeter shenje qe ta na ndihmoi ne identifikimin e tij sot ne teritorin e Myzeqese apo edhe me tej. E vetmja e dhena perforcuese eshte se ky qytet gjendet ne teritorin prapatoke te Durresit dhe Apollonise dhe ne kete teritor duhet kerkuar ai.

Te mos harrojne se mjaft studjues te antikitetit kane dhene mjaft mendime dhe konkluzione per zhvillimin politik, ekonomik e ushtarak te fisit te taulanteve te cilet kishin nje fuqi e autoritet te tille sa kishin pushtuar Epirin dhe Mollosine ne shekullin e VI-te para Krishtit. Ne vitet 390-364 para krishtit ata kishin bere tributare Maqedonine, kishin nxjere mbreter te degjuar si Glaukun (Bardhyl nga helenishtja), kemi dhe te tjere mbreter te degjuar te dinastise taulante si Galauri (i njejti emer si Glauk dhe Bardhyl), emer qe te kujton emertimin e zones se bardhe Parthenia dhe mbretit Bardhyl qe eshte e njejta gje. Ne shekullin e katert ne vitet 350-335 p.e.s kemi mbretin Monumi i cili e shtriu pushtetin deri ne lumin Vjose, me pas sundoi Glaukia, mbas tij sundoi Mytili i cili e zgjeroi dhe forcoi me tej mbreterine e tij aq sa mori dhe Apollonine. Dihet qe Pirro i Epirit u rrit ne oborrin e mbretit Glaukia. Dinastia e tyre u rrezua nga luftrat me ardianet ne vitin 250 para krishtit.

Por ke kishin taulantet kryeqytet te tyre kur dihet qe Apollonia dhe Durresi ishin ne teritoret e tyre por ishin edhe qytete koloni greke me status te vecante. Qyteti i Sesaretit qe permendet pa tjeter do te kishte mjaft elemente qe perbejne aktivitetin dhe jeten e nje qendre banimi te rendesishme. Dhe prandaj historianet e rreshtojne perkrah Apollonise dhe Durresit. Me i mundeshem eshte mendimi se ky qytet pa tjeter ndodhet ne fushe dhe sipas tradites se ngritjes se qyteteve ne lashtesi duhet kerkuar prane lumit Apsus kur ai del ne fushe te hapur. Mund te gjendet prane Fiersheganit midis Mazhajt dhe Cukasit por mundet edhe prane Daullasit, Rrungajes dhe Babunjes ne derdhjen e poshtme te Apsuesit.

Percaktimi i Sesaretit si qytet te taulanteve na jep te drejten qe ti marim taulantet jo si nje fis por si disa fise, federate qe shtriheshin ne zonen bregdetare te vendit dhe te gjejme etimologjine e ketij emri si nga ilirishtja, helenishtja dhe latinishtja qe njiheshin ne ato kohera.

Bryget fise qe jetojne ne teritorin e taulanteve prane Partheve dhe bylineve sipas Strabonit, ata i permend dhe Skymi ne librin Pershkrimi i botes. Ishin banore qe jetonin prane bregut, vijes bregdetare ne teritorin Apolloni-Durrachion. Po ti lexosh me kujdes dhe ti perkthesh drejt mjaft shkrime te autoreve te antikitetit sidomos Strabonin nxerr konkluzionin se kemi te bejme me kete fis qe quhet Briges e qe jetonte ne teritorin e taulantis. Po me kete emertim e gjejme edhe ne mjaft tabula udhetaresh apo skica, hartash te mesjetes ne gjuhen latine me emertimin Bryges, Brysek, Vrego, Vregji e ne shqip Bregu (Vrego Apssus, Vrego Genius, Vrego Aoos) e tjera.

Por nuk duhet te harrojme se Bryke-bragos, brrake ne gjuhen maqedonase do te thote kenete mbese edhe fiset bryke e kane mare kete emer se ishin prane zonave ujore, kenetave te fushes antike.

Baryka ne gjuhen iliri mesapishte do te thote bark kjo na kujton emrin e fisit asqelas prane taulanteve qe helenish kuptohet nga greket si banore te pare te barkut prane ujrave e kenetave bregdetare.

Asqelasit ishin fise qe jetonin ne Taulanti ne pjesen e poshtme te derdhjes se lumenjeve Shkumbin e Seman, mendohet se banonin ne zonen e Karatoprakut te sotem, ne mesjete ky teritor quhej Tomonishte (nen uje). Ne greqisht fjala qelas ka kuptimin bark dhe ne rastin tone mund te themi se kemi te bejme me banoret qe jetonin me pare prane bregut te detit ne teritorin e taulantise qe quheshin bryge sipas Strabonit ne librin Gjeografia vellimi i VII-te faqe 326.

Fisi i Parauejve na vjen ne dekumenta nga Plutarku, Straboni, Ptolemeu si fis epirot qe kane banuar ne zonen kodrinore mbas Apollonise dhe Nartes. Ka kuptimin vende pas vijes se ujit te lumit Vjose, mbas vijes te detet.

Ardiejte banore ilir ne zonat bregdetare (Arda-quhet e ndotura, e pista ne helenisht) jane teritore vije detit te piset, sepse dhe vete deti eshte nje gji i mbyllur ku derdhen gjithe ujrat dhe ndyrsirat.


Parthet emri i fisit me te madh dhe me emer qe neper shekuj do te zevendesoje emrin taulant. Partha sipas legjendes ishte moter me Daorthen dhe Dasaran, ishin vajzat e krijuesit e sundimtarit te trojeve ilire. Vendi qe ajo mori dhe ndertoi jeten u quajt per nder te saj Parthenia dhe populli Parthinas. Si qytete kryesore kishin Parthen (Gradishta e Belshit) Brysaka (prane kodrave te Divjakes), Corragum (Karbunara ne Lushnjes), Gerinium (Konjati ne Lushnjes), Devoll (Barbullinja ne Lushnje), Crisandrio (Cukas ne Lushnje), Orgesa (Margllici ne Fier), Daulia prane Vanarit ne Libofshe, Skamba ne Elbasan, Berati, Arnisa e tjera. Si hyjni kryesor kishin Zeusin Parthin.
vazhdon pjesa e trete

http://lushnja.gooforums.com/ceshtja...orik-t1107.htm
Huti no está en línea   Reply With Quote
Old December 31st, 2010, 08:55 PM   #5
Huti
Wait,...
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,391
Likes (Received): 4551

Etimologjia dhe evolucioni i emėrtimit Shkodra

-- nga Agron Luka, studiues nė Shkoder

Fakti qė edhe vetė autoritetet e gjuhėsisė sonė, konkretisht pėr etimologjinė e toponimit Scodra, nuk janė shtypur mė shumė se disa rreshta apo edhe faqe me numėrim, tregon qartė se aty janė ndeshur vėshtirėsi tė konsiderueshme.

Sidoqoftė, nuk ėshtė e justifikueshme deri nė atė masė, sa qė tė mos ishin dhėnė edhe disa hipoteza tė ndryshme nė procesin e kėrkimit, sipas “cilėsisė” tė gjuhės sonė, e mbase edhe me ndonjė pėrzierje apo deformim tė greqishtes, siē ka pasur e ka p.sh. pėr Epidamn / Dyrrahionin etj.

Edhe vetė kryeautoriteti E. Ēabej gjatė tė gjithė karrierės, pėr etimologjinė e emrit Scodra ka shkruar vetėm njė herė (bashkė me Xhuvanin), madje edhe aty jo tėrėsisht me mendimin e tij, por mė shumė si njė “inventarizim hipoteze”, siē ka qenė rasti i njė hipoteze tė hedhur nga Hani, qysh me 1853, ku shėnohej: “Scodra: Kodra / Shkodėr: Kodėr (?); ku “S: Sh, paraqet njė parashtesė tė ilirishtes - shqipes me funksion tė paqartė, sidomos nė formime tė lashta.” 1

Nga kjo hipotezė dhe nga mėnyra e formimit tė saj, dilte se kishim njė zgjidhje S - Kodra dhe se ishte e hapur mundėsia pėr tė operuar me kompozita edhe nė varjante tė tjera tė mundshme.

Siē mė kumton studjuesi i njohur i qytetit tonė W. Kamsi, andej nga mesi i viteve 70, prof. Ēabej i kishte komunikuar, se nė skedėn Shkodra kishte shėnime tė pabotuara, ku e shihte si me mėdyshje prezencėn e kodra nė pėrbėrjen etimologjike.

Ndėrkaq, Ēabej nuk ėshtė marrė as me vetė etimologjinė Kodra.

Qė ka ėasur me shumicė: inventarizime; vėnie nė gjendje dyshimi e hipoteze; luhatje; plotėsime me tė dhėna tė reja; pėrfundime si tė sigurta; pastaj edhe mbrapa - kthehu pėrsėri nė gjėndje hipoteze a enigme etj, tė gjitha kėto evidentohen shpeshherė, pėrgjatė tėrė atij volumi kolosal pune qė ka kryer prof. Ēabej.

Si njė diferencė luhatje, mbase mund ta konsiderojmė edhe dukurinė nė analizėn e prashtesės S, ku njė herė nė fillim analizohej S: Sh me funksione tė pa qarta nė formime tė lashta, ndėrsa mė vonė u fut si “S - ja indoevropiane, nė grupet e formuara SK: ShK”. 2

Sidoqoftė, deri mė sot gjė tė shkruar tė botuar nga Ēabej, konkretisht pėr etimologjinė dhe prejardhjen e Scodra, nuk kemi.

Kėshtu pra, nė tėrėsi sa qe gjallė Ēabej e deri aty afėr fundit tė shek. XX, etimologjia paraqitet: me njė hipotezė S - Kodra e hedhur nga autoriteti evropian i shek. XIX, Hani; njė hipotezė e natyrės popullore dhe e pėrfolur edhe nėpėr ndonjė autor shkodran, po me Kodėr / Kodra; ndonjė hipotezė me kėndvėshtrim mė tė ndryshėm, e ngulur e pa vėnė nė evidencė pėr motive tė ndryshme; pa shprehur asnjė mendim, nga autoritetet profesioniste me rrogė shteti, tė gjysmės sė dytė tė shek. XX.

Mbetet me pikėpyetje, pėrse vetėm Ēabej, nuk provoi tek zėri Shkodra tė ndėrtonte njė gjendje hipotezash. (?!)

Te qyteza Drisht, fare afėr e brenda rrethit tė Shkodrės, prof. Ēabej e kishte bėr njė gjė tė tillė, madje ishte prononcuar edhe mė shumė se sa njė hipotezė: “Drivastum: *Drivėsht: Driėsht: Drisht. Emri i kėtij qyteti lidhet me Drinin, prandaj Bogdanin e ka Drinsht”. 3

Mė vonė, vetė Ēabej duke reflektuar mė imtėsisht u kthye edhe njė herė nė gjendjen e hipotezės, ku shkruante: “... emri nė shqiptimin vendas tė zonės, pėrdoret me i hundore Drisht... n.q.s. nazalizmi aty ėshtė i kahershėm, mendimi shpie te Drini, pra Drisht nga njė *Drinsht. Kjo ndėrkaq i bie ndesh formės Drivastum; e me anė tjetėr Drishti bie bukur larg Drinit. Pėr Kirin, i cili rrjedh pranė Drishtit, dokumentohet nga Sufflay edhe emri Drimac. A ka tė bėjė emri i Drishtit me kėtė hidronim, mbetet njė ēėshtje e hapur, ashtu siē gjithsesi puna e emrit tė Drishtit.”

Ndonėse nė mėnyrė amatore autodidakte, ne qysh me 1983, kishim shtruar pyetje - ēėshtjen: “Nė regjistrimin e formės Skodrinon dhe tė tjerave qė na rezultojnė me shkrim grek tek monedhat shkodrane tė shek. II - III p.e.r. (mė tė hershme se forma Scodra ekohės sė pushtimit romak), a nuk mundemi tė shohi ndonjė hipotezė pėr njė tip kompozite si S - Kodra + Dri - Non, m.q..s. e kemi Drin / Drinaz - en (edhe Drinase) fare afėr grumbull Kodrave, rrėzė Kodėr - kėshtjellės dhe madje “qė i binte pėrmes pjesės sė poshtme tė qytetit”, siē e shkruante Barleti?

(Ky shkrim “Shėnime pėr Komunėn Qytetare Shkodrane” megjithėse mė tėrritėn tre herė pėr diskutime e plotėsime nė red. e Rev. Studime Historike, ngeli aty dhe mua mė nxorėn jashtė si i prekur politikisht... vetkuptohet se as e futi njeri as nė inventar. Falenderoj gazetėn “Shqipėria Etnike”.

Nė shėnimet lakonike qė iksihte shkruar me dorėn e tij prof. Z. Shkodra nė anė tė fletės shkruhej: “ Mund tė supozohet edhe njė Shko + Drin, Vendi te shko Drini (?).

Gojarisht mė pati thėnė se ideja qė nė njė kompozitė, Dra e Kodra - s bie nė njė bashkim me Drin, ndoshta mund tė qėndrojė. Kjo kėrkon njė mendim linguisti kompetent, pastaj mbetet pėrsėri enigmatike S - ja nė ballė.

...

Kodra - n, nuk e kisha nxjerrė direkt nga Barleti, kuptohet nga pėrkthimi i tij, i cili e quante konkretisht Kodra kėshtjellėn, si Kodra ose si Kodra shkėmbi. (Rr - Sh - f 39, 40 etj.)

Kėtė Kodra e krahasoja me njė qytezė Kodrion, nė jug nė Epir i regjistruar i dokumentuar nė ekzistencėn e tij qysh nga shek II - III p.e.r., ndonėse i paidentifikuar akoma. 5

Mua mė kishte rėnė nė sy njė fakt mjaft evident.

Vetė Ēabej kishte shkruar se “do tė merren si primare nė analizė emra qė dokumentohen mė pėrpara nė kronologji etj”.

Ndėrkaq ai vetė pėr rastin, kishte zgjedhur Scodra, qė ishte njė regjistrim i kohės romake tė pushtimit (ose edhe i autorėve greko - romakė) dhe i kishte lėnė jashtė regjistrimet e tjera mė tė hershme, qė rezultonin nga regjistrimet numizmatike si: Skodrinon, Skodreinon, Kodrinon, Kodreinon, Drinon, Dreinon etj. 6

E pra kėtu bėhej fjalė edh epėr njė distancė kohore, qė shkonte nga shek. III p.e.r. e deri te njė ditė distancė deri te kufiri i pushtimit romak, pra nė njė farė kuptimi takoheshin edhe si bashkėkohorė.

Por, Ēabej e kishte neglizhuar kėtė fakt - realitet, ai kishte marrė atė formė ose trajtė siē i quante ai, qė i kishte leverdisur nė atė qėllimin e tij, se forma Scodra kishte kaluar nėpėr gojėn e vendeve etj.

Por, kėtu m.q.s. starti i analizės historike gjuhėsore, nuk ishte nė rregull si fillesė, domosdo ndoshta jepte edhe pasoja tė tjera.

Kishim tek emri njė evolucion praprirės ilir, nėn atė korracėn regjistruese tė natyrės greke, apo njė arsye tė menjėhershme imponuese e pasojė a pushtimit romak, si p.sh. heqjen e menjėhershme tė sufiksit grek Non dhe transformimit nga Dri nė Dra?

Kishim me kėtė rast edhe ndonjė ndėrrim gjinie nga mashkullore nė femėrore?! Apo, apo, me pushtimin e djegien romake vetė qyteti i poshtėm largohej nga Drini e mbetej nė pjesėn nė S - Kodra?

Ē’ėshtė e vėrteta, te trajta Scodra, Ēabej u mor vetėm me pjesėn e pėrparme Sk: Shk, si njė dukrui fonetike pėr disa raste specifike nė rrugėn historike tė fonetikės albanishte - shqipe; dhe me pjesėn Dra: Der, madje ai kėtė diskutim e gjeti tė hapur nga albanologėt evropianė. Kėshtu te forma Scodra, ai u mor vetėm me “anėt” duke lėnė jashtė “midisin” - rrėnjėn / ose rrėnjėt e njė kompozite, prejardhjeve dhe evolucionin historik, me ose pa ndėrhyrjet deformuese tė huaja etj.

Domosdo tė bėnte pėrshtypje, se te forma grafite: Skodrinon, Skodreinon, Kodrinon, Kodreinon, Drinon etj, qė rezultojnė nga monedha shkodrane, bėnte mu edhe me sy tė lirė, identiteti i pjesės Dri / Drei nė trup tė emėrtimit qytet, me vetė grafitė e regjistruara pėr lumin Dri, nė autorėt antikė si Drinon etj, pėr mė tepėr edhe se nga ana reale Skodrinon ishte qyteti me Dri, me Drin origjinalin e famshėm.

Dr. prof. Ēabejt nuk i ra nė sy ky fakt?!!

E pra te Drishti ai bėn ēmos qė ta bėjė me Dri, i afron edhe Drimac / Kirin (ish Klausali - Qafė Shali) si njė degė tė Drinit, madje te zėri Drin, ka hedhur edhe idenė se vetė fjala Dri nė ilirishten e lashtė pėrdorej nė kuptimin (rrjedhė - lum), pra mė pėrpara se tė zėvendėsohej nga lumi me bazė latinishten flumen.

Edhe pėr sa i pėrket shqiptimit, edhe aso kohe edhe sot e gjithė ditėn mund tė konstatohej fare lehtė se edhe zona e qytetit e ajo pėrreth e shqiptonin Dri me i hundore e paksa tė zgjatur, por mė tepėr populli megjithėse e njeh Drinaz / Drinas - en, vazhdimisht preferon formėn e parė. Diēka e tillė mbase ka qenė nė traditė sa duket, edhe pse Drini mund tė jetė alternuar disa herė nė nivelin e ujrave nė dy degėt e tij. 8 Kėndej, shtrohet pyetja: a i ka njohur me hollėsi prof. Ēabej ato regjistrimet e monedhave shkodrane?

Si mendim i parė, na vjen se ka tė ngjarė qė kėtė temė, ai ndoshta ia linte vetė dijetarėve shkodranė e pastaj tė bėnte vlerėsimet e pėrmbledhjet; si njė mendim i dytė, duket seprej njė kohe tė gjatė ai ka pritur njė raportim mė tė bindshėm tė rezultateve tė gėrmimeve arkeologjike, si dhe tė vetė literaturės numizmatike.

Nė lidhje me rastet me vėshtirėsi, aty nga viti 1963 ai shkruante: “.. vetė trualli i Shqipėrisė, ndėrkaq mundet qė ruan fshehtėsinė e burimit tė gjuhės sė saj. Shati i arkeologut mbase edhe kėtu do ta vėrė gjuhėtarin pėrpara njė gjėje tė papritur.” 9

Me 1966, S. Islami paraqiti njė pėrmbledhje mjaft tė vlerėsueshme, tė monedhave shkodrane me shkrimin grek, shoqėruar edhe me njė Katalog. 10 Topi ishte tashti, si tė thuash nė fushėn e gjuhėtarėve, por nuk dihet se pėrse me kėtė zė konkretisht, Ēabej nuk u mor mė. (?!)

Madje nuk ishte marrė as me vetė fshehtėsinė e kuptimit, shkaqet e ndėrrimit etj, tė emėrtimeve: gjuhė shqipe, shqipėtar, Shqipėri, qė ishin njė detyrim madhor i tij, pėrderisa tė gjitha punėt vinin e grumbulloheshin rreth monopolit e kultit tėtij, siē ishte edhe metoda enveriane e asaj kohe...

Tashti, pėr sa i pėrket kėrkimeve arkeologjike nė Shkodra, mund tė thuhet pa frikė e pa pikė hezitimi apo nėnkuptimi, se pėrgjatė “tė gjithė kohės sė Enverit”, nuk u akorduan asnjėherė fonde serioze pėr gėrmime masive e tė mirėfillta arkeologjike. Arsyeja duhet kėrkuar jo kund tjetėr, por veē ta themi si mė butė: nė predispozicionin antishkodran.

Jugu enverian

... Mė nė fund “jugu enverian”, me dėshirėn e tij ia dorėzoi stafetėn “veriut ramizian”, ose siē ia gjeti vetė populli sintezėn: Hoxha Alija, Ali Hoxha”...

Aty nga mesi i viteve 80, nė kuadrin e tė ashtuquajturve “Novatorizma” u bėnė edhe disa transferime tė studimeve nėpėr “Qendrėzat” poshtė. Pėr Shkodrėn u caktuan ca fonde pėr nja dy a tre sezone verore gėrmimesh. Pėr fat tė keq, kėto gėrmime arkeologjike iu lanė nėdorė vetėm Bėrthamės lokale tė Muzeut, ose mė saktė nja katėr arkeologėve pa shumė pėrvojė e pa emėr. Tė mbetura pa asnjė orjentim, pa mbikqyrjen e pa ndihmėn e kompetentėve tė Tiranės, kėto u transformuan shpejt nėgėrmime sondazhi mbarė e mbrapsht. Si “suksesi mė i madh” u trumbetua njė prerje / ngushtim muresh, nė vijėn e trekėndėshit Drin - Bunė, njė lloj muri mesjetar ,e lidhje llaēi. Ekzistenca e tij bėnte mu, nga njė trakt e kthesė qė vetė gėrryerja e ujit e kishte nxjerrė nė evidencė, ndėrkaq arkeologu, nė stilin e asaj kohe mburrej se e kishte zbuluar me ndihmėn e “menēurisė popullore”, sipas thėnies sė njė plaku baēallekas se “nuk i bahej janxheja nė atė vend”...

Po kėshtu edhe ekzistenca e njė trakt muri me sisteme kullash, qė dukeshin edhe me sy tė lirė nė mes tė ferrave, u reklamuan si “zbulime tė reja”. Njė sinjalizim i yni pėr njė trakt muri me gurė kuadratikė tė punuar brenda nė Drin i ngelur nė nivelin e tabanit tė zhavorit, pastaj edhe tė ndonjė objekti mermeri nė njė vend ku duhej tė kishte qenė ajo Gėlqerorja e shek. XIV, u “lanė” nga arkeologu Lahi, “pėr njė radhė tjetėr”...

Objektet qė u gjetėn iu nėnshtruan mė pas njė shtegtimi magazinash... Shumė kohė mė vonė u bė njė raportim i thatė, me pėrshkrime tip inventarizimi, u shfaq ndonjė ide pėr kohėn e Prevalitanit, e kaq! Gjithė ato shpresa tė mėdha qė ishin vėnė nė kėto kėrkime, rezultuan njė tullumbac i fryrė, gjithsesi si tėrė pėrfundimet eatyre “novatorizmave”, arėzave, tufėzave, tė imtave tė konsumit tė gjerė, pėrgjithėsisht gjėra tė vogla qė, futeshin edhe nė xhep kollaj...

Deri atėhere edhe kontributi i disiplinave tė tjera nė kuadrin e njė studimi multidisiplinor, ishte gati i papėrfillshėm, veēanėrisht i hartografisė, hidrologjisė, gjeologjisė etj.

Nė dekadėn e Demokracisė pluraliste, u bėnė disa punė tė mira, sidomos me lirinė e pjesmarrjes nė punė studimore, duke ia lėnė vetė punės ta tregonte vlerėn e saj.

Ndėrkaq nė punėt e kėqija, lidhur me ēėshtjen qė kemi nė diskutim, ėshtė shkatėrrimi dhe rrafshimi i Zonės arkeologjike, nga disa “autoktonė” tė rinj. Ėshtė e vėrtetė se tė gjithė e kemi provuar dhe e provojmė shijen e hidhur tė rrėnimeve, qė u bėnė nė kohėn e pushtetit lokal tė PPSH, por qė tė vazhdojė ky rrėnim edhe nėn pushtetin lokal demokrat, kjo ėshtė e papranueshme!

Studimi i i dr. R. Gurakuqit (ose mė drejtė njė Kumtesė me 5 copė faqe) ka pretendimin tė japė njė vėshtrim tė pėrgjithshėm mbi prehistorinė, antikitetin, zhvillimin e qytetit nė pellgun e Shkodrės, kronologjizmin, periodizmin etj, punė qė nė realitet, pėrveē thėnieve sporadike, nuk ishte kryer mė parė nė njė botim tė veēantė. (v. 1995)

Mendojmė se ka disa pika tė diskutueshme.

Autori e ka titulluar studimin: “Lidnja dhe zhvillimi i qytetit nė krahinėn ilire tė Labiatisė”, duke e datuar kėtė lindje nga shek. IV p.e.r. 11 Por, a kishte ekzistuar kjo krahinė e Labiatisė, nė shek. IV p.e.r. dhe a ishte edhe vetė qyteti nėn vartėsinė e saj?!

Sa dimė deri mė sot vetėm nė regjistrimet romake tė pas vitit 168 p.e.r., kemi regjistrim vetėm pėr liqenin Labeatus, sigurisht nėn njė trajtė tė romanizuar. Nė vitin 1969, nė gėrmimet nė varrezėn e Ēinamakut, Kukės u gjetėn edhe 3 copė monedha tė Lisit, 1 copė e Skodrinon, Bazileos Genthios dhe 4 copė me njė etnikon tė ri Labiatan. 12

Autori i zbulimit, arkeologu B. Jubani, me tė drejtė kėtė monedhė e lidhi me territorin e fisit tė Labeatėve / Labiatan, nė rrethet e liqenit tė Shkodrės. Fillimisht u pat menduar si njė lloj datimi i shek. IV - V p.e.r., mirėpo mė vonė u ndryshua mendimi aty te shek. II p.e.r., para vitit 168 p.e.r. etj. Edhe vetė fakti i dukshėm qė deri atje kishin shtegtuar monedha tė tjera tė Skodrinonit, Lisit, gjithsesi fliste pėr interpretimin e rregullt qė kishte bėrė Jubani.

Dr. Gurakuqi na siguron se periodizimin, pėr “krahinėn e Labiatisė”, ku fut edhe Shkodrėn e njė varg qytetesh tė tjera, e ka bėrė i bazuar nė punimet tip tė dr. prof. N. Ceka.

Ndėrkaq Ceka e ka degdisur kėtė Labiatan, si njė “koinon” nė rrethin e Kukėsit, duke ia “internuar” jo vetėm origjinėn, por duke i shtrembėruar edhe emrin si Labian, pėr mė tepėr “monedha e malokėve” ishte ehde me anijen e tipit liburn... nga sa duket orakulli ia kishte parathėnė ndėrtimin e liqenit tė Fierzės, Cekės... !!! 13

Sa duket dr. prof. Ceka, atje ku tė gjendet monedha, themelon edhe nga njė koinon tė ri, siē ka gjetur edhe njė monedhė tjetėr me etnikonin Ardianon nė Elbasan... 14

Siē po shihet, kėto ndėrrime - hamendėsitė e analizat e Cekės, nuk duken si shumė tė sigurta.

Vijmė te njė pikė tjetėr. Dr. Gurakuqi shkruan: “Shkodra ka mė se dymijė vjet qė nuk ka ndryshuar emrin. Romakėt e kanė thirrur qytetin Scodra: po ashtu edhe grekėt... Han ka menduar se emri vjen nga fjala shqipe Kodra, Tezė kjo tashmė e kapėrcyer nga studiuesit”.

Sigurisht, Gurakuqi tashmė duhet ta ketė tė qartė, se ėshtė fjala pėr autorėt grekė nė shėrbim tė romakėve e jo pėr grekėt e kohės sė shkrimeve nė monedhat e Skodrinonit tė shek. II - III p.e.r.

N.q.s., Gurakuqi e ka fjalėn vetėm pėr regjistrimin romak Scodra, vėrtet ai me ca ndryshime tė vogla, nuk ka ndryshuar edhe aq, nė trashėgiminė gojore tė ilir - alban - shqiptarėve, ndėrkaq nė burimet e shkruara tė huaja ka ndryshime. Pėr sa i pėrket etimologjisė, vėrtetė se ka mundėsi qė Hani u bazua nė traditėn gojore me fjalėn shqipe Kodra, por ai e bazoi hipotezėn (e jo Tezėn) te njė regjistrim i venetishtes, nė Friuli nė formėn Codriopo (qytet i Kodrės).

Dhe e fundit: pėr thėnien “Tezė e kapėrcyer tashmė nga studiuesit”, na duket se Gurakuqi eka fjalėn pėr njė studim tė vetėm tė dr. prof. D. Luka, ku vetė ai hedh njė hipotezė tė re, por pa luajtur asgjė tė mėparshme nga gjendja e hipotezės. Nuk do tė ishim zgjatur edhe kaq shumė me kėtė Kumtesė, po qe se ajo nuk do tė ishte kryesorja nė Simp. II, “Shkodra nė Shekuj”.

Dr. prof. D. Luka me shumė meritė, ka demostruar njė hipotezė tė re me: “... kompozitėn Shko + Drin, me kuptimin (qytet i ndėrtuar) aty ku shkon Drini, formim i pėrligjur edhe nga konfiguracioni i vendit.” 15

Autori konkretisht tashti bazohet tek monedha shkodrane, duke futur si bazė elementin lum, Drinin, pėr tė cilin mbron mendimin se edhe nė shek. III - II p.e.r. ishte afėrsisht aty pranė Shkodrės.

Ē’ėshtė e vėrteta, dr. Gurakuqi ka tentuar ta largojė disi me hamendje Drinin nga Skodrinoni, pėr atė kohė, mirėpo harron se pavarėsisht nga shmangiet majtas - djathtas tė Drinit nė atė shtratin e gjerė tė zallishtes, gryka ku do tė futet nė fund tė fundit, Kodėr - shkėmb / Kėshtjellė - Harku i Berdicės nuk shkon mė shumė se as 400 m!

Pasi ka pėrmendur atė trashėgimi tė paraardhėsve nė temėn e etimologjisė, d.m.th. atė qė dinte edhe zyrtarisht, D. Luka ka demostruar edhe mundėsitė nga ana teoriko - gjuhėsore etj, dhe siē e thamė deri nė fund e ka ruajtur relativitetin e hipotezės.

Diku midis rreshtave, D. Luka shkruan edhe pėr: “njė veprim analogjie, ndikimi i emrave tė ngjajshėm nga forma si Kodėr - Kodra”, edhe kėtė e ka futur si njė mundėsi tė dytė pėr tė justifikuar paraqitjen e asaj formės Skodra / Shkodra, e cila normalisht duhej pritur tė shkonte si Skodri ose tė paktėn si Skodri - a, m.q.s. te vetė Drin / Drini ėshtė ruajtur mbaresa dhe gjinia mashkullore.

Kėshtu, ndonėse indirekt, D. Luka ka pranuar edhe ekzistencėn e vetė fjalės Kodra nė kronologjinė e shek. II - III p.e.r., d.m.th. pėrpara kohės romake.

Ndėrkaq, nė analizėn e regjistrimeve numizmatike, na duket se ka vend pėr tė diskutuar, qoftė pėr vetė formė grafitė e regjistruara, tė paraqitura edhe nė Katalog, e qoftė edhe pėr vetė metodėn e pėrzgjedhjes sė tyre nga D. Luka.

Sė pari: D. Luka ka bėrė njė pėrzgjedhje me preferencė pėr trajtat e regjistruara nė ndarjen Sko - Drinon, Sko - Dri - Non, m.q.s. i shkojnė pėr shtat idesė sė tij tė hipotezės etimologjike.

Duhet tė vėrejmė se po tė jetė se kėto ndarje shprehin kuptime sipas ndarjes, atėhere duhet tė vėmė nė dukje se ka edhe ndarje tė tjera si: S - Ko - Dri - Non, Ko - Drinon, Dri - Non etj, ēka do tė thotė se kemi tė drejtė tė vendosim edhe hipoteza pėr ndonjė lidhje kompozite mė tė ndryshme. Por, pėrderisa jemi nė relativitet, na duhet tė mendojmė edhe mundėsinė e njė vendosje - ndarje sipas estetikės, mundėsisė sė vendit nė monedhė. (?)

Sė dyti: Nuk ka llogjikė qė pėrparėsija e pėrzgjedhjes sė formė - ndarjes Sko - Dri - Non, Sko - Drinon, Sko - Dreinon, tė justifikohet si trajtė mė e saktė, sepse nė atė fondin e Katalogut tė 1966, na paska pasur numrin mė tė madh tė prerjeve numizmatike. Sasinė reale tė prerjeve numizmatike dhe raportet nė numėrimin total tė tyre, absolutisht nuk e pėrcaktojmė dot sot etj, madje as sasinė totale qė ka Muzeu dhe koleksionistėt. Gjithsesi ky kėndvėshtrim nuk pėrbėn ndonjė argument pėr atė qėllim qė pėrdoret, ėshtė njė vendosje arbitrare.

Sė treti: Siē e kemi thėnė disa herė tashmė, ka edhe regjistrime tė tjera tė shrkuara: Kodrinon, KO - Dreinon, Drinon etj (nė pjesėn vijuese do tė japim njė pasqyrė tė kompletuar, sipas Katalogut).

Nė mendimet qė ka shfaqur vetė prof. Islami, i konsideron kėto grafi tė shkurtuara, tė njė forme themelore qė ai e merr si Skodrinon / Skodri’non / Skodreinon. Me kėtė ide, ai pėr tė gjitha monedhat e ndryshme ka njė plotėsim nė kllapa me pjesėn e munguar tė grafisė si shkurtim. Madje, me shumė mendjelehtėsi, prof. Islami nė ndonjė rast prononcohet edhe “pėr gabime ortografike tė numizmatit antik” (!?), ēka ėshtė si fort e zorshme, n.q.s. nuk ka ndonjė lloj arsye tjetėr.

(shih p.sh.: Skordi - Non, Skodrh - Non, Skodri)

Mendojmė, se nė konditat e njė ēėshtje tė hapur, nė mundėsitė e punės duhet parė se kemi ndoshta tė bėjmė edhe me ish emėrtime qėi kanė paraprirė, formės Skodrinon, pra shprehin nė njė fraė mėnyre edhe njė fazė mė tė hershme drejt zhvillimit si qytet. Por, ato mund edhe tė jenė edhe si njė pėrkatėsi e njė krahine me Drin - Anė ose e njė lagje - pjesė mė tė veēantė tė qytetit, sė fundi mbase ngrejnė krye ish emėrtime qė ruheshin ende, pėrdoreshin sipas ndonjė preference etj.

Kėtu, sigurisht duhet riparė edhe saktėsia e kronologjisė, analizat kimike etj.

Referencat:
1. J. G. Hahn, “Albanesische Studien”, 1853, I, f. 238: A. Xhuvani, E. Ēabej, “Parashtesat e gjuhės shqipe”, bot. nė vėll. “A. Xhuvani”, I, 1980, f. 406.
2. Shih mė sipėr, “Parashtesat...”, cit; E. Ēabej, “Spirantet, S - ja indoevropiane dhe grupet e formuara me tė”, nė Skicė e Fonetikės historike tė shqipes, libri “St. pėr Fonetikėn historike tė Gj. shqipe”, 1988, f. 62.
3. E. Ēabej, “St. pėr Fonetikėn historike...” cit. nė 2, f. 27.
4. E. Ēabej, “St. Etim. nė fushė tė shqipes”, III, f. 321 Drisht.
5. “Ilirėt dhe Iliria nė autorėt antikė”, T, 1965, Harte, Iliria Mijv I p.e.r. Kodrinon? i paidentifikuar.
6. S. Islami, “Le Monnayage de Skodra, Lissos et Genthios” me Katalog, nė rev “Studia Albanica”, nr 11966 f. 225 - 253.
7. E. Ēabej, “St. Etim. III, cit. F. 319, Drin.
8. K. Luka, “Gjeografia toponomastike nė dy Kadastrat e Shkodrės tė shek. XV”, Rev. Stud. Fil. Nr. 1, 1976, f. 136 - 188, zėri Drinazė - a.
9. E. Ēabej, “Rreth Historisė sė Gjuhės Shqipe”, 1973, f. 86.
10. cit. nė shėn. 6.
11. R. Gurakuqi, “Lindja dhe zhvillimi i qytetit nė krahinėn ilire tė Labiatisė”, Sem. II, “Shkodra nė Shekuj”, I, 1998, f. 15 - 19.
12. B. Jubani, “Varreza tumulare e Ēinamakut, Kukės”, nė “Pėrmb. art. ark. pėr Hist. e lashtė tė Shqip.” I, Disp. I, nga S. Anamali, 1971, f. 198 - 200.
13. N. Ceka, “Ilirėt”, 2001, 122, 135 etj.
14. Shih shėn. 12, f. 200, kumtim gojor i N. Ceka.
15. D. Luka, “Rreth prejardhjes sė emrit Shkodėr”, nė Sem. I, Shkodra nė Shekuj, 1994, f. 223 - 228; “Rreth prejardhjes sė emrit Drisht”. Sem. II, Shk. nė She. f. 21 - 23.

Dėrguar nga Klajd Kapinova, Manhattan, New York
Huti no está en línea   Reply With Quote
Old December 31st, 2010, 08:57 PM   #6
Huti
Wait,...
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,391
Likes (Received): 4551

ETHYMOLOGJIA E EMRIT – ĒAMĖRIA

Etninomi – ēam - i cli formoi pra toponomin - Ēamėria , linguistikisht lidhet me hidronomin – Thyamis – qė ėshtė emėrtimi i lumit – Kallama, qė sipas shpjegimit tė shqipes, duhet tė jetė me prejardhje nga fjala – kallam, kallamishte, si kuptim i konceptit – Thyama kallamishte, me shpjegim tė emėrtimit tė kallinjve tė kallamit, bimė barishte ujėsore. E tash, kah e ka ethymologjinė e vet emri i hidronomit – Thyamis, i greqishtes sė lashtė, mbetet pėr tu gjurmuar nė kėtė theori, si hipothezė linguistike, tė cilėn do ta shtrojmė nė kėtė studim.
Emri – Thyamis, si emėr lumi, mendojmė se pėrbėhet nga dy pjesė linguistike: thy + am + is (ku pjesa fundore – is, ėshtė sufiksi, prapashtesa e kompozitės), tė cilat janė krejtėsisht dy fjalė shqipe – njė folje shqipe dhe njė emėr shqip.
Pjesa e parė e emėrtimit – thy – ėshtė folja shqipe – thy – thye – thyer (prej foljes me thye – pėr tė thyer), nė kuptimin e vetes sė tretė tė vetorit tė shqipes – (u) thy (ai, ajo), nė numrin njajės – kurse nė shumėsin e shqipes – (u) thyen (ata, ato), veta e tretė e vetorit dhe poashtu edhe e diftorit – (u) thyen (kėta, kėto), nė formėn e kohės sė foljes nė aoristit (e kryera e thjeshtė), ku sipas zgjedhimit tė foljes nė gramatikėn shqipe duket kėshtu: Folja – thyer – aoristi – thy

Koha e kryer e thjeshtė

Numri njejės...............................................Numri shumės

(u)theva(unė) ............................................ (u) thyem (na)
(u)theve(ti) ................................................(u)thyet(ju)
(u)thy(ai,ajo)............................................ (u) thyen (ata, ato)


Pra, pjesa e parė e kompozitės – thyamis – thy, ėshtė folja shqipe, kurse, pjesa e dytė – am, (thy + am = thyam), ėshtė emri shqip illirisht – amė, ama (a^mė, a^ma), ėma, nė kuptimin amtar, e cila si formė fjalėformuese, bie nė pėrfundim logjik tė shprehjes shqipe – thy amė, thy ama (ėma), Ama e thyer, (u) thy ama e lumit (vendi kryesor esencial i shtratit tė lumit), ku na rrjedhė emėrtimi – thy+am(ė) = thyam(ė) – thy ama – Thyama, nga kuptimi i thyerjes sė Amės pellgazgjike illire, si kompozitė e formuar – Thyam+is (nga sufiksi – is) = Thyamis.

Mendojmė se, kjo ethymologji shqipe e emrit tė hidronomit – Thyamis, lidhet linguistikisht shqip, me formėn tjetėr poashtu tė shqipes, ku nga shprehja – thy amė, thy ama, rrodhi synonomi tjetėr me kuptimin e njejtė – ēa amė, ēa ama, ku nė vet foljen shqipe – thy, si fillesa e kompozitės – Thy + am + is = Thyamis, pėrgjigjet poashtu folja tjetėr shqipe – ēa (me ēa, ēamė, ēamje, tė ēamit, tė shkyemit – thyerja e amės, ēarja e amės-ėmės), tė thyemit e amės, thyemja e amės, apo ēamja e amės (nė kuptimin e njejtė: ēamja e amės sė lumit) – sipas shprehjes shqipe – ēa am(ė), (u) ēa ama. Pra, edhe ashtu sikurse tek hidronomi – Thyam(is), ėshtė synonomi – Ēa+amė, (ēa ama, ama e ēame, ėma e ēarė, e ndarė, nga njė tėrėsi amtare – Ēa (a)mė = Ēamė, ku me rėnien e njerit tingull, zanores – a, si shėmangie fonetike shqipe, pėr tė shprehur njė emėrtim mė tė shkurtė, tė natyrshėm, sipas natyrės sė gjuhės shqipe, rrodhi emėrtimi – ēamė (ēa+amė). Kurse, pėrmes pėrcaktimit sufiksal, iu dha prapashtesa – ri, nė trajtėn e pashquar tė emrit, respektivisht tė toponomit – Ēamėri (ēa+amė+ri), kurse nė trajtėn e shquar tė emrit-toponom mori fundesėn a sufiksin – a, Ēamėri+a = Ēamėria, (ēa+mė+ri+a). Prej shprehjes – thy amė, nė synonomin tjetėr tė shprehjes sė njejtė – ēa amė, vetėm me njė ndryshim fonetik nga ai sufiksal i lashtė illirishte (is), nė kėtė – ri-a, na rrjedhė i njejti kuptim sikurse – Thyamis, poashtu edhe – Ēamėria.

Nga kuptimi i shprehjes – ēa ama (nda ama – ndarė ėma-ēarė ėma), si kuptim filozofik, i ndamjes sė Amės pellgazgjike illire, mbeti si plotfuqishmėri linguistike edhe vet etninomi – ēam (ēami, ēamėt) – Ēami i Ēamėrisė, Ēamėt e Ēamėrisė, Ēamėria – si pjesė e ndarė, e ēame nga trungu i hershėm pellgazgjik me Thanėn illire (Thana –Ethana, Ethėna – Athenne – Athinė-a), poashtu edhe si pjesė e ēame (e ndarė), edhe mė vonė nga trungu illir – Shqipėria.

Ēamėt, janė autoktonė nė trojet e tyre paragreke, si pasardhės tė pėrzierjes dardhane-etruske, ku na dokumentojnė shumė argumente tė gjuhės sė lashtė me elemente tė pėrziera gege-toske, tė dokeve e zakoneve, lirikės e epikės popullore dhe tė cilėt sot janė nė tehirė tė asimilimit e zhdukjes sė pamėshirshme nga gjenealogjia amtare pellgazgjike, prej grekėve edhe sot si arbėresh tė Greqisė, duke e ruajtur me shpirt ndėrdhėmbė gjakun, gjuhėn dhe kulturėn arbėrore! Ndėrsa, disa studjues i marrin Ēamėt si ardhės, pas grekėve, qė kjo theori ėshtė krejtėsisht e pabazė shkencore, sepse aty, nė ato troje shqiptare-illire, dembabadem ėshtė e ruajtur rrėnja pellgazgjike – ku edhe si ilustrim robėrie, authori, Tasos Vurnasi, duke na dhėnė njė pėrshkrim psiko-fizik dhe toponomastik, shprehet pėr kėtė vend (atėbotė) tė paēamė, tė pandarė nga trolli arbėror, kėshtu: “ėshtė njė vend sa njė Grusht Dhe, i mbushur me shkėmbinj, hone e burime tė ftoftė...Njerėzit, qė banojnė nė kėto vende, ngjajnė shumė me tokėn e tyre, janė tė ashpėr, tė veshur hollė dhe hijerėndė”- ngase ajo hije e rėndė jo e tokės abėrore, sa e pushtuesve shekullorė, i bie Ēamėrisė dhe tė gjitha trojeve shqiptare ballkanike tė ēame (tė ndara) dhunshėm, si hije e rėndė e pushtuesve, e mishėruar me hijen e rėndė tė tokės arbėrore dhe e skalitur nė figurėn psiko-fizike tė ēamit (arbėreshit, shqiptarit), arbanitit (arvanitasit), tė tė gjitha kohėve e deri sotekėsaj dite...


ETHYMOLOGJIA E EMRIT – DARDANIA

Origjina lingustike e emrit – Dardania – lidhet etnogjenetikisht, me paraardhėsit e shqiptarėve tė Kosovės, deri me shkatėrrimin e Illirisė sė Vonė, me rėnien e Mbretėrisė Dardane tė Gencit, mė 168 p.e.r. kur u lind kalendari I ri, me ditėn e muajit tė parė kalendor me fillin e epokės e cila quhet sot epoka e re. Ndėrsa ethymologjikisht emri - Dardania solli dhe formoi emėrtimin shkencor – botanomin – dardhė, dardha (Pyrrus communis L.) dru frytor gjetherėnės, I gjinisė sė dardhės I familjes sė trėndafilorėve (Rosacea). Vet emri shkencor botanik, lidhet me fjalėn skipe-illire tė stėrlashtė, nga Botanika illire edhe para kohės sė Dardhanusit e Theucerit.

Ethymologjia e vet emrit botanik – Pyrrus – lidhet me emrin e dardhanėve tė shumėhershėm paraballkanik, paragrek e paraeuropian – para emėrtimit tė Grykės sė Dardhanelleve dardhane, para emėrtimit tė Dardhanisė afėr Hillionit e Abidhosit, atėbotė, kur shkenca shqipe- illire (skenca skipe) ishte nė kulmin e lulėzimit tė saj – qė ne sot e quajmė – Antikuiteti botėror, nė rrafshin trekontinental azio-afriko-europian historiografik dhe nė pėrmasa shkencore gjenerale.

Dardhania – njihet historikisht nga babai I Historisė Herodoti dhe nga tjerėt authorė antik – Dardhania – si emėr gjeografik dhe mbretėri e lashtė prej Mijvjeēarit tė VI p.e.r. qė do tė thotė, tash e mbi tetėmijė vjet mė parė, qė ruan dėshmi e monumente arkeologjike nga Koha e Gurit, Bronxit dhe nga fillimet e neolitit. Prej atėbotė Dardhania (para)historike ishte e banuar nga dardhanėt illirian tė cilėt bėjnė pjesė nė dyndjet egjeane disa here nė histori, nga Azia nė Europė, nga Europa nė Azi dhe anasjelltas.
Gryka e Dardhanelleve, Dardhania afėr Hillionit e Abidhosit, e deri tek mbretėria dardhane e Hillit, Bardhillit, Agronit, Theutes e Gencit edhe deri tek shqiptarėt e sotėm tė Kosovės – janė hallka tė kėputura historike tė cilat I pėrkasin njė tėrėsie gjeo-historike e historiografike illire-pellgazgjike.

Herodoti, shkroi mjaftė pėr jetėn e dardhanėve nė Ballkan edhe tej e kėndej Egjeut, por, edhepse ai ishte analizuesi I Homerit nė veprėn e parė europiane “Hilliadha e Odhisea” edhepse aqė shumė shkroi pėr heronjtė dardhanė tė Hilliadhės (Iliada) – shkrimet pėr dardhanėt u deformuan nga politizimet e shumėta tė pushteteve gjatė periudhave historike mbi trojet trojane dardhane edhe vet nga authorėt antik, si historianė anti-illirian tė korruptuar oborresh mbretėrore tė mėvonshme greko-bizantine e romake.

Sipas shumė rezultateve arkeologjike “tė cilat nė Egjee dhe nė Azi tė Vogėl, supozojnė praninė e njė elementi para-indoeuropian dhe paragrek, duke pėrcaktuar me njė lashtėsi tė hershme nė Mijėvjeēarin e III-tė p.e.r.” Tė dhėnat historiografike edhepse me disa ndryshime pėr shkaqe tė politizimeve kohore, pėrsėri janė hallka hartografike tė shkėputura, tė cilat mund tė lidhen, por me njė mjeshtėri tė forte, duke I gjetur tė shtrėmbėruara tek disa authorė antik dhe mė reale tek disa linguistė e historian tė kohės sė re.

R. Malteni thekson “lėvizjet dardhane, I provojnė edhe ngjashmėritė e emrave Trojan me ata illir. Ky fakt nuk dėshmon vetėm lėvizjet prej Azisė pėr nė Europė, por edhe anasjelltas. Shtegėtimet nga Azia nė Europė, do tė spjegonin me njė anė bredhjet e Eneut dhe tė heronjve tjerė Trojan, siē janė: Paridi, Hektori, Priami, Anhisi, Asaraku etj. tė cilėt kishin prejardhje ballkanike dhe dardhane”, si heronj tė Hilliadhės homerike.

Emri – Dardania qė ka origjinė linguistike nga botanomi – dardhė, dardha – dhe qė duhet tė thohet drejtė shqip – Dardhania - ėshtė dirigjuar nga sllavistika, qė nuk ua qet goja disonin dh, nė mungesė tė kėtij dytingullorit – dh – ėshtė njė deformim fonetik edhe vet nė Shqipen e sotme, poashtu edhe nė Linguistikėn Shqiptare, nė Albanistikė – kurse nė Shqipen e Vjetėr, si botanom, ėshtė ruajtur edhe si antroponom, zoonom dhe toponom – Dardhan, Dardhanė, Dardhana – Dardhania.

Toponomi – Dardhania – shtrihet nė rrafshin gjeo-historik dhe historiko-linguistik aqė tė madh euro-aziatik, saqė vetėm duke pėrkujtuar realtetin kohor njė histori illire tė humbur nė toponomet – Dradhania e Trojės (Dardania e Troades, nė jug tė Hellespontit), qė edhe sipas Apollodorit “dihet se nė territorin e Trojes (Troades) shtrihej njė krahinė me emrin Dardhania”, duke vazhduar Straboni “Dardhania, quhej sipas emrit tė qytetit dardhan, qė shtrihej afėr Hillionit e Abidhosit”. Poashtu toponomi i sotėm - Dardhanellet lidhet direkt me emrin dardhan Gryka e Dardhanelleve (Gryka e Dardaneleve), e deri nė veri tė Ballkanit, me shtrimje nė onomastikėn ballkanike, deri mbi trevat e Delmatisė e tė Dakisė, respektivisht, edhe deri tek kulti i kulturės mythologjike – Dardhanusi i Biri i Zeusit (Dadhanusi Biri i Zojsit) – Tė gjitha kėto tė dhėna onomasiologjike antike, na japin njė pasqyrė reale, por nė hallka tė kėputura historike, tė cilat dikur ishin tė lidhura nė njė zinxhir gjeo-linguistik epokal.

Dardhanėt – fisi illirian nga mbretėria e Hillit tė Hillionit, si trojan nga Hillioni (Hilli Jonė – Hilli joni) formuar si mbretėri nė vete, kishin bėrė lėvizje nė dy drejtime: nė Ballkan dhe nė Apenine. Historikisht pėr lėvizjėn dardhane nė Veri e nė Jug , flasin me fakte historiografike sjegimet e toponomeve tė ngjajshme nė Azi tė Vogėl, nė Illiri dhe nė Apenine, nė Pelloponez e nė Sicilii.
Straboni shkruan se nė Dardhani janė dy fise dardhane: galabrėt e thunakėt analogjia e tė cilėve gjindet nė Jugun e Italisė – galabrėt (Galabria – galanėt, tė zeshktit, zeshkanėt, sipas fjalės shqipe galė, gala, Galani, galanėt, galabrėt – galabrezėt (kalabrezėt e Kalabrisė), ku sipas tyre sot quhet edhe vet krahina – Kalabria, kalabrezėt e Italisė sė sotme. Me lėvizjen e galabrėve kah Veriu Apenin u formua edhe etnonomi - Galia, galėt – Frankėt – Franca e sotme.
“Galabrėt dhe Daunėt nė Apulli, qė nuk ėshtė vėshtirė tė spjegohet kjo analogji, jo e rastėsishme, kur dihet se territoret e Kalabrisė ishin tė banuara nga fiset illire: mesapėt e japygėt qė ishin vendosur atje nga Ballkani. Nė kėtė dyndje egjeane tė elementit kulturor nė siujdhesėn Apenine – sigurisht kjo ėshtė pjesa e elementit etnokulturor tė dardhanėve. Historiani Plini Plak shkruan pėr fisin dardhan, tė cilin e ka shkatėrruar Diomedi nė Apenine.

Fjala mesap ėshtė krejtėsisht fjalė shqipe-illire, e cila ka spjegimin si dyshim i njeriut dhe shprehet pėrmes ndafoljes ndoshta, (Ndashta, ndashti) mesapė, mesapit = me dukėt, ndoshta mund tė jetė... kur njeriu ėshtė dyshues nė diēka, e qė nuk ėshtė i sigurtė nė veprimet qė e rrethojnė gjatė ekzistencės sė tij – mesapė – mesapit (po, jo), mesapėt – Mesapia.
Lidhja gjenetike e mesapėve dhe e japygėve me illirėt ballkanik – spjegohet me emrat illirė, nė mbishkrimet e epitafet – issase e filalet e tyre: emri Drossus nė mbishkrimet – issa e Tragurioni (gur troje) ėshtė edhe nė mbishkrimet mesape nė trajtė – drossihi , Blatios (Isa) – emri i njė princi ushtarak nga Apullia. Nė mbishkrimet mesape u dėshmua emri Blatves – Blaves (Bllatva), emri Sallas tek Issa e Tragurioni, si edhe tek katundi Lumbarda.

Emri Lumbarda, qė nė shqipen spjegohet – Lumbardha, lumi i bardhė, spjegon edhe vet ethymologjinė e emrit – Lombardia, krahina e Lombardisė, me kuptimin – Lumbardhia, nga dy fjalėt: lum + bardh, Lumi i Bardhė, qė shtrihet nė luginėn e lumit Po nė Italinė veriore – Lombardia.

Nė Korēulla qė tek mesapėt njihet – Salaihi, Salahiai, Sallonas, Sallontum etj, Tremeri, thekson: “njė pjesė e kėtyre fiseve dardhane ėshtė ndarė edhe ka kaluar nė Azi tė Vogėl tek Frigėt”. Dyndjet e dorikėve si dyndje egjeane (dorikėt – dor ik, ik dorė, largohu me spjegim shqip) sipas disa historianėve, kėtė lėvizje dardhane e lidhin me dorikėt qė u bėnė nė fund tė shek. XIII p.e.r. dhe nė fillim tė shek. XII p.e.r. sipas Dabinoviqit. Kurse sipas B. Ēoviqit dhe A. Benacit, (AR IV-V – JAZU 329) “lėvizjet dadhane i janė shėmangur pjesės qendrore tė Illirisė (Shqipėrisė Veriore, Malit tė Zi, Dalmatisė(Delmatia) jugore e qendrore, Hercegovinės, Bosnjės Jugore, Rrafshit tė Dukagjinit e Sanxhakut, atėherė do tė thotė se, drejtimi i kėtyre lėvizjeve dardhane, u bė nėpėr pjesėt lindore tė Ballkanit”. Nė kundėrshtim me kėtė mendim, M.V.Grashanini, thotė se: “lėvizjet e dardhanėve, si lėvizje egjeo-dorike kanė shkuar kah pjesa Perėndimore e Dardhanisė, ose nė territorin e sotėm tė Kosovės” duke mos e pėrmendė pjesėn tjetėr jasht Kosove, nė gjithė Sėrbinė, Malin e Zi, Bosnjen Lindore, Maqedoninė Veriore, vetėm pėr shkaqe politizimi tė territoreve tė pushtuara shqiptare-dardhane, anipse deridikund thejnė theorinė e Dabinoviqit, pėrsėri shihen lojėrat politike nė vend tė fakteve historike.

Nė dyndjet e mėdha egjeane nė pjesėn e saj tė drejtuar kah Jugu, rol vendimtar kishte Ballkani Perėndimor dhe treva e sotme e Kosovės. Nxirren konkludime tė shumėta jo vetėm nė forma hipothetike, se njė pjesė e madhe e formave tipike tė punimeve nga guri e qeramika, qė janė karakteristike mė vonė pėr paijonėt sėbashku me trajtat e caktuara metalike si forma tė nxierrjės sė fakteve nga punimet me dorė manifakturale – kjo formė ka depėrtuar nėpėr Kosovėn e sotme kah Jugu, por sipas Grashaninit: “duke e lėnė me siguri anash rrugėn e Moravės” qė ishte Marga dardhane, lumi mė jetėdhėnės i dardhanėve pėr ekzistencėn e tyre deri nė shek. XVIII, kur pas spastrimeve etnike mbi dardhanėt, u bė vendosja barbare e sllavėve nė Dardhani. Mu pėr kėtė shkak edhe heziton Grashanini ta vėjė “rrugėn e Moravės” nė kontekstin dardhan.
Nga ky spjegim faktesh perifrastike duket edhe mendimi hipothetik, qė kėto hipotheza i forcon materiali arkeologjik i periudhės kalimtare nga bronzi, nė periudhėn e hekurit, qė vie nga Kosova – nga territori qendror i Dardhanisė.

G. Novaku thekson: “...dadhanėt ishin popull nė vete, qė kishin qendruar (me tė njejtin emėrtim etnonomi e toponomi) deri nė kohėn e Justinianit I (527-565 e.r.) kur nė atdheun e tyre – vet Justiniani ishte edhe i lindur aty, themelon qytetin – Justiniana Prima” duke i lidhur dardhanėt e Trojes (Troadės) me dardhanėt ballkanik, pasi edhe kanė tė njejtėn etnogjenezė trashigmie tė rodit tė tyre apologjetik ndaj lėvizjeve tė madha nė tė tri drejtimet e tyre veriore, lindore e perėndiore tė Ballanit dhe nė Apenine.

Hapėsira linguistike dardhane shtrihej nė gjithė territorin ballkanik, si hapsirė linguistike illire. Madje edhe nga kjo hapėsirė elementi gjuhėsor illirian, shtrihet nė kėtė territor tė gjėrė gjeo-linguistik, siē provon B. Hronzy, duke i dėshifruar tabelat e argjillit nga Knosusi. Kėtė konstatim tė Hronzy-t “...e provon edhe prania e toponomisė identike nė territorin anatolo-ballkano-egjean. Ky substrat paragrek ėshtė i karakterit para-indoeuropian, e tregon edhe fakti se koha e formimit dhe e diferencimit illirian, i cili ėshtė vendosur nė gjithė Ballkanin, bie shumė para vitit 3.000 p.e.r. kėtu edhe jetojnė illirėt me fatin e tyre historik”.

Gjithė territori dardhan i pėrket zonės illire etnogjenetikisht, pėr nga karakteri linguistik dhe formula onomastike trepjesėshe tė cilėn Duje-Randiqi-Mioēeviqi, e konstatojnė nė Dalmaci ėshtė dėshmuar edhe me materialin epigrafik tė Dardhanisė (Studime Onomastike illire). Ndėr tjera kjo lidhje e pėrgjithshme, jovetėm jugore illire, por edhe me vet materialin linguistik tė Dalmacisė sė mesme nė territorin dardhan, shihet edhe nė analogjinė e spjegimit tė antroponomisė, tė atyre mbretėrve dardhan sikurse janė: Longarusi, Batoa dhe Monuniusi (Monuni) e Etuta*) pėrfundon studimi. F. Papazoglu, nė veprėn Onomastika dardhane ZFF VIII – 1, thotė: “i gjithė materiali i gjetur onomastik nė territorin dardhan, mund tė ndahet nė dy grupe emrash: 1. grupi lindor nė tė cilin ekziston elementi onomastik thrrakas dhe i cili pėrfshinė pjesėn lindore – territorin ndėrmjet Skupit (Shkupit),Kumanovės e Naisses (Nishit) dhe 2. grupi perėndimor, nė tė cilin pėrfshihet territori i Kosovės dhe ēka ėshtė mė karakteristike – nė Kosovė ėshtė dėshmuar onomastika e pastėr dardhane, e rrjedhimisht ajo illire, ku nuk mund tė mohohet pėratėsia illire e etnonomit dardhan qė jeton nė tokėn e vet.
Dardhanėt jetojnė nė tokėn e tyre. Edhe emrat specifik , analogjia e tė cilėve nuk mund tė provohet as tė dėshmohet jasht territorit tė Dardhanisė, tregojnė pėr praninė e elementit paraillir (pellgazgjik)- i cili ėshtė faktori mė mė rėndėsi nė ndikimin dhe nė formimin etnik, e sidomos nė formimi e Onomastikonit dardhan. Ky element kohėve tė fundit po identifikohet si substrat pellgazo-anatolian, idiomat e tė cilit, sipas Karl Oshtirit, janė ruajtura nė tė folmen e gjuhės paraballkanike – nė Illirishten e stėrlashtė.

Dardhania duhet tė konsiderohet si zonė onomastike e veēantė. Fakti se emrat illirian gjinden nė gjithė territorin e Dardhanisė dhe se numri i tyre ėshtė shumė i madh edhe tė dėshmuar vetėm nė Dardhani, tregon se Onomastika illire nė Dardhani, ka qenė gjithmonė autoktone dhe jo e marrun nga jashtė” pėrfundon me tė drejtė historike – Fanulla Papazoglu.

Logografi Hekateu nga Mileti, shek VI p.e.r. ekzakt shkruan kėshtu: “Kėtė po e shkruaj siē mendoj se ėshtė e vėrteta. Se ēka e tregojnė grekėt, e shumėta e tyre ėshtė qesharake. Madje – edhe atėherė kur grekėt flasin pėr illirėt, pėr fiset e tyre e sidomos pėrmarrėdhėniet e tyre me botėn, - gjithmonė flitet nė kontekstin e politikės maqedone, apo romake...” Ky mendim real i Hekateut ėshtė vetėm njė nga shumė dėshmi tė gjalla pėr falsifikatorėt grek, sesa e kanė injoruar gjuhėn e kulturėn dhe shkencėn illire duke e pėrvehtėsuar tejmase dhe njėkohėsisht, kėtu shihet haptazi droja greke nga ringjallja illire!

Tėvona, Hekateu nuk ngurron tė shkruaj edhe kėshtu: “Hekateios Milesios hode mynthetai tade grafo, hos moi dokei alethea eimai gar Hellenon logoi poloi to kai geloioi, hosemoi fainontai eisin”.


Kur Apiani i Aleksandrisė jep spjegimin e tij gjenealogjik mbi fiset illire: “Kai tode moi malista, polla mytheunton hetera pollon, areskei. Illyro de paidas Enhellea, kai Autarie, kai Dardanon, - kai Miadon, kai Thaullanta, kai Perraibon genesthai kai thugateras, Parthokai Daortho kai Dassaro, kai heteras. Hothen eisi Taulantioi te kai Peraiboi kai Enhellees, kai Autarieis kai Parthenoi, - kai Dassaretioi kai Darssoi”. (Apiani: Illyria IV).


Interesante ėshtė paraqitja e fiseve illire nė gjuhėt i.e. greke, sllave e romane. Krejt ashtu sikurse e kanė marrė tjerėt kuptimin e etnonomeve tė fiseve illire edhe ashtu ka mbetė edhe jasht kontekstit tė gjuhėve tė tyre, nė disa variante gjoja gjenerale globalisht nė pikėpamje linguistike. Si pikėpamje fonetike e morfologjike – fjalėn – emėr illire, me pamundėsi theksimi nė disa gjuhė tė tyre edhe pėr shkak politizimesh edhe me vet shkencėn linguistike derisot, iu kanė imponuar popullit, me pamundėsi theksimi tė tingujve dhėmbėzorė (th, dh), disa grykore qiellzore (kh*, g-j, gh, gl, kl, kh, hr) sidomos kur ka mungesa tė theksimit tė grupeve (nd, ng, o-shkurtzėshe) janė probleme tė hapura pėr diskutim.

LATRONĖT E DARDHANISĖ. – njihen nė histori si kryengritėsit dardhan kundėr pushtimeve tė huaja e robėrisė, nga fuqitė e tė dy anėve tė udhės diellore – deri tek njohja historike e dardhanėve tė sotėm tė fundshekullit XX-tė kundėr masakrave masive e pastrimeve etnike sllavo-ruse mbi territorin e ngushtė dardhan tė Kosovės. Nė burimet antike tė shkruara, dardhanėt njihen si fis i fortė i pėrmendur, luftėtar tė fortė e tė qendrueshėm nė ēfarėdo ekstazash tmerri luftėrash eventuale - qė pėrballuan tė gjitha rreziqet shkullore e mijėvjeēare prej tė huajve. Njihen mbretėritė dardhane nga Bardhilli, Agroni, Theuta e Genci. Kėshtu nga shek.III p.e.r. dardhanėt kishin njė shtet tė fortė e tė fuqishėm politik, ushtarak e administratinv nė Ballkanin illirik. Krijuan mbretėrinė me dinastinė e Llongarit dhe si fuqi e madhe politike ballkanike. Nė atė kohė tė Illirisė sė vonė pas shumė mbretėrive para epokės sė re, njė nga qytetet me rėndėsi e qendėr e madhe tregėtare xehtare e Dardhanisė ishte Damastioni, i cili ka krijuar edhe monedha te veta origjinale tė mbretėrisė dardhane, si dhe qytetet tjera kryesore: Skupi, Municipi, Upiana, Justiniana Prima, Naissa, Ulkinioni, Skardi, Skodra.

Skupi-Skardi-Skodra pėrbėjnė tretoponomshin linguistik qė tregon njė tėrėsi territoriale kompakte dardhane, njėsi e pandashme antroponomike, toponomike dhe si onomasiologji unikate e njė populli ashtu sikur edhe ėshtė populli i sotėm shqiptar. Shihet gjeneza e njejtė e kėtyre tre toponomeve nė fjalė, linguistikisht si gjenezė e pėrbashkėt e kėtyre tre emėrtimeve si emra gjeografik, tė cilat pėrbėhen nga rrėnja e njejtė e fjalės me dytingullorin – SK (SC) sku – ska – sko si njė tėrėsi gjeo-historike dhe gjeo-politike, e cila nuk mund tė ndahet arbitrarisht, ashtu sikundėr nuk mund tė mbetet e ndarė gjeo-politikisht pėr shkaqe politizimesh ballkanike.
Shkupi ishte kryeqyteti i dytė i Dardhanisė pas rrudhjes gjeo-politike nga invazionet sllavo-bizantine e romake, deri me rrudhjen gjeo-politike tė fundit deri tek Shkodra e Theutės dardhane illire, buzė Adriatikut (Hadriatikut illirian) si qendresa jo e fundit e genit illirian dhe Gencit si mbreti i fundit i Dardhanisė (168 p.e.r) kur ra nėn pushtimin romak.

Tė gjitha fiset illire: dardhanėt, makedhonėt, epirotėt, ardianėt, skordistėt, delmatėt, liburnėt, dakėt, paijonėt, e deri tek fiset e hershme Thaullantėt dhe Henhellejtė (Enkellejtė), me formimin e mbretėrive tė tyre tė veēanta, disa herė historikisht u rrėnuan nga luftėrat ndėrmjet tyre e deri tek luftėrat me pushtuesit e invazionet e huaja – u rrėnuan dhe u ribashkuan disa herė nė histori – popullėzuan Ballkanin dhe Europėn e mė gjėrė, duke krijuar gjuhė e kultura europiane e botėrore.

Onomasiologjia europiane fillon me illirėt, e nuk mund tė spjegohet as vet emėrtimi i saj si shkencė linguistike, pa rrėnjet e Shqipes sė Vjetėr, sepse tė gjitha gjuhėt i.e. e kanė si burim tė pėrbashkėt Illirishten e Lashtė e cila sot ėshtė gjuhė e gjallė, me bijėn e saj tė drejtpėrdrejtė – Shqipen ballkanike.

ETHYMOLOGJIA E EMRIT – EPIR - EPIRI - EPIROT



FJALA – PIRI - ME ORIGJINĖ PIE


Emri – EPIR, me tė cilin kuptojmė fiset e lashta illire – Epiri, epirot, epirotėt, (fiset mė kryesore qė ishin – thesprotėt, kaonėt e mollosėt) - ethymologjinė e vet e ka nė rrėnjėn e fjalės – pyrr – dhe sufiksi illir – us - PYRRUS si fjalė skipe-illire e cila lidhet me fjalėn shkencore, botanomin – pyrrus, qė ėshtė vet emri – dardha (Pyrrus, dru frytor I gjinisė sė dardhės I familjės sė trėndafilorėve Rosaceae). Epirotėt janė Dardhanėt e lashtė, si fise tė Illirisė Jugore, Epirotėt janė Dardhanėt e Jugut.

Emri – EPIR nė tė cilin ėshtė alterfoni, tjetėrzoni apo tingulli tjetėr, pėr ndryshim nga tingulli I mesit tė rrėnjes, si rrokje gramatikore – pyrr=pirr=pir (y=I), tė cilin e kemi deri tek shqiptimi I emrit – Pirro qė lidhet me Dardhanishten e Lashtė historikisht para milleniusit tė gjashtė (milleniusi VI p.e.r) – ky emėr - epir e formoi kompozitėn – epyrrus nga nyja e parme – E, e cila ka kuptimin – nga, prej, e pyrrusit – E Pirros, nga Pirro me origjinė etnogjenetike antroponomike nga E Dardhanit, me origjinė tė lashtė dardhane.

Edhepse ndoshta dikujt I duken si tė ndryshme kėto dy antroponome – epirotėt e dardhanėt si emėrtime dhe ndoshta dikush mendon ndonjė ndasi, Epirotėt e Dradhanėt e Illirisė, janė vėllazėr tė njė gjuhe, gjaku e historiografie illire, tė vetmit qė ruajtėn etnogjenezen illire, si I vetmi popull pasardhės I drejtpėrdrejtė illirian ballkanik, qė sot pėrbėjnė antroponomėt gjenerale – gega e toska dhe toponomet – Gegėnia e Toskėria.

Nė tė gjitha kėndvėshtrimet analitike-sintetike tė ethymologjisė sė emrit – Epir na dalin disa forma shprehėse semantike, me tė cilat mund tė gjurmojmė edhe mė thellė nė pikėpamje historike fonologjike e morfologjike, duke ndriēuar edhe mė shumė fjalėn rrėnjė – pyrr – pirr – pir – se ėshtė me kuptim shumė tė hershėm dardhan – piri, me piri, qė ka kuptimin e sojit, rodit tė njeriut, I cili e ka njė apo disa veti dhe karaktere – me piri, si formė e ruajtjės sė trashigimisė.


Kemi sot shprehjet shqipe: ai e ka me piri…piri I mire, piri I keq, e ka me piri mbretėrinė, e ka me piri bujarinė, e ka me piri besėn, e ka me piri dhunėtinė, e ka me piri vendosmėrinė, e ka me piri mėnēurinė, etj. Apo edhe nė rastėt e kundėrta, pėr vetit e karakteret, veset e liga tė njeriut I kemi shprehjet shqipe – rrėnė me piri, e ka rrėnėn (gėnjeshtrėn) me piri nė gjak, besėpremė me piri, dorėshtėrnguar (koprrac) me piri, tradhėti me piri, ligėsi me piri, piri I mbrapshtė, piri I dreqit etj. Do tė thotė se fjala shqipe – piri, ėshtė fjalė qė I takon origjinės sė njeriut - pėrcjellja e tė mirave poashtu edhe e tė ligave tė njeriut - me piri…

Origjinalisht, kur njeriu e ka diēka tė thellė nė vete, nė universin e tij personal tė tij, e ka njė veti a karakter, tė mire ose tė keq, tė trashėguar brezpasbrezi, qe prej nga origjina e tij etnogjenetike, e ka me piri qysh nga geni I tij. Kjo fjalė – piri shpreh diēka rrėnjėsore trashigimore, qė e ruan me fanatizėm diēka tė vyrtytshme, tė mire – apo edhe tė ligė.


Poashtu kemi shprehjet shqipe tė sotme: dikush e ka me piri dashurinė – e dikush e ka me piri urrejtjėn, e ka me piri bėmirėsinė – poashtu dikush e ka me piri hajninė, ai/ajo I ka me piri pėrgojimet, thashėthemėt, - dikush e ka me piri heshtjen, e ka me piri mjeshtėrinė, nuk e ka me piri, se nuk din me ngulė njė gozhdė nė mur…E dikush e ka me piri guximin, heroizmin me piri, atdhedashurinė me piri, sinqeritetin me piri, besnkėrinė me piri, e oratotinė me piri, gojtarinė, dikush e ka humorin me piri, satirėn me piri …e dikush e ka me piri frigėn, tutcan me piri, lajkatar me piri, gjakpirės me piri, dembel me piri, lahper me piri, injorant me piri, sahanlėpirės me piri, vegėl e huaja me piri, hegjemonist me piri, krimiel me piri, etj. Fjala – piri – qėndron mbi traditėn etnogjenetike tė njeriut, atje nga – piri I tij – njeriu qė rrėfehet me piri para rrethit tė vet, para popullit tė vet edhe para botės.

Fjala – piri – ėshtė trashigimia nga geni I njeriut, qė e pėrciell rodpasrodi dhe nuk mundet tė mos e shfaqi kudo qė gjėndet, sepse ai piri lėvrinė nė mendjen e shpirtin e tij Kėto ishin vetėm disa kėndvėshtrime psikologjike, sociologjike, filozofike, apo thjeshtė kėndvėshtrime gjenealogjike tė personalitetit tė njeriut, si anė pozitive dhe negative.

Mendoj, se fjala – piri e hershme skipe-illire, formoi edhe vet emrin shkencor botanomin pėr bimėn – pėmėn – dardha – pyrrus, si dhe njė numėr tė madh kompozitash PIE (paraindo-europiane), tė cilėn fjalė – piri, e kemi nė formė: antroponomesh, toponomesh, hidronomesh, emėrtime metalesh, emra gjeografik, fjalė nė gjuhėt i.e. dhe PIE.

Fjala – piri – formoi emėrtime fisesh illire sikurse janė: pirust, pirusti, pirustėt, -pirat, pirati, piratėt, - piroman, piromani, piromanėt, si xehe nė mineralogji – piriti (FeS2), pirotina, kalkopiriti etj. Poashtu fjala shqipe – piri formoi emėrtimet e ndryshme nė disa gjuhė i.e. sikur e kemi nė anglishte – Empire mbretėri me piri, tėvona emėrtimin pėr pėmėn dardha pikėrisht – pear (pi:r) ang. – ashtu sikurse qė e krijoi vet nė shqipen fjalėn – folje – pi, pirė, emėrtimet shqipe – pyrg, pyrgu, pyrgje-t ndėrtime me piri. Poashtu fjala skipe-illire - piri formoi fjalėt greke e latine e turke – piri I formoi sikurse janė: pyros=zjarr, greq.pireks, pirheliometri, pirdin, piridinike-piridinare, I,e piridinos, (fjalė illire nė greke) - pyr-a-ae – pyram-is-idis, - Pyram-us, - Pyrg-I qytet I lashtė nė Etruria, - Pyronea – us, - Pyren-e-es, - Pyren-eus-ei, - Pyrethr-um –I, - Pyriphlegeth-on –ontos, - pyrop-us (Bronz), - Pyrrha-se, Pyrrh-a-ae, Pyrrhi-as-adis, Pyrrh-us, Pyrrh-o, (antroponome).

Poashtu fjala skipe-illire nga Tokarishtja, piri, formoi edhe fjalėn turke me tė njejtin emėr, qė reflektohet si huazim nė shqipen sot dhe ėshtė krejt fjalė PIE illire e lashtė.
Fjala – piri – pir – formoi emrin gjeografik – Pirineje-t, emėrtuar nga – Piratėt, fiset illire tė hershme: piratėt e baskėt – bashkėt (ata qė rrijnė bashkė) emėrtuan siujdhesėn nė fjalė – Pirineje. Poashtu kemi formimet e kompozitave tjera - pir-Piramidė, piramida, - si formė ndėrtimi me piri etnogjenetik, piramidon (ilaē), piranometri (instrument), piragirit (mineral), pirateri-a , pirazol, (aminopiri, antipiri), piridosin, pirimidin, pirofobi-a, piromani-a, pirofilit-I, piroforik, pirogaloz, pirogen, piroga, pirografi-a, piroksena, piroksilin, pirolatria, piroliza, pirolyzit, pirop, piroplazmoza, piroteknika, pirueti, Pirot-I (afėr Nishit) etj, Tė gjitha kėto kompozita antike i.e. janė me ethymologji skipe-illire-pellgase, tė huazuara nė Greqishten dhe nė gjuhėt tjera i.e. ku tė gjitha kėto emėrtime paraqesin llojin e pirit, qoftė si antroponome, toponome, emėrtime metalesh barnash (ilaēesh), sėmundjesh nė mjekėsi, aparatesh, instrumentesh shkencore etj.

Fjala – pir – pyrr-us=dardhė PIE formoi emrin gjeografik, toponomin EPIRI, si vend me piri, njerėz me piri, mbretėri me piri, nga shprehja – tokė e pirit, vend I pirit, gjithashtu u formuan edhe fjalėformimet tjera tė dalura nga kjo rrėnjė – epir, epirot, epiroti, Epirotėt, gjuha epirote e njohur nė lashtėsi edhe nga F.Bardhi nė letėrsinė e vjetėr shqipe (Fjalori latino-epirotik), kėto, emėrtime si: antroponom, toponom e botanom, nga Botanika illire, me origjinė qė tej kohės sė lashtė tė Dardhanusit e Theucerit,
Poashtu edhe vet emri I mbretit epirot – Pirro, si antroponom, nga rrėnja – pyrr – Aquilla Pyrrus (Shqipja Pirro), Pyrro- Pyrrus, Pirroja, Pirrua, (297-272 p.e.s.), vie me ethymologji dardhane, si piri dardhan I Illirisė Jugore.

Studimet e derisotme linguistike pėr emrin – Epir- Epiri nuk besoj tė kenė ndriēuar me vėrtetėsi ethymologjike prejardhjen e toponomit as tė antroponomit nė fjalė. Sipas disa shenimeve linguistike thuhet se “emėrtimi – Epir pėr krahinėn dhe njė nga shtetet e Ilirisė sė Jugut, qė shtrihej nga malet e Vėtėtimės (Akrokeraunet antike), dhe rrjedhja e mesme e Vjosės, nė veri deri nė gjirin e Ambrakisė nė Jug, dhe nga malet e Pindit nė Lindje e deri nė brigjet e detit Jon nė Perėndim. – Emėrtimi Epir, pėr kėtė krahinė (nė greqisht, do tė thotė – stere, tokė), ka qenė pėrdorur nė fillim nga autorėt grek, si njė emėr I pėrgjithshėm, qė pėrcaktonte pozitėn kontinentale tė saj pėrballė Greqisė ishullore.
Vetėm nga fundi I shek.VI p.e.r. ai u shėndrrua nė njė emėr tė pėrveēėm gjeografik, ndėrsa, nė gjysmėn e dytė tė shek.IV p.e.r. ai mori edhe kuptim tė pėrcaktuar politik”.

Kėtu kemi vetėm domethėnien nė greqishte (stere, tokė) tė vet emrit – Epir – ndėrsa nė shqipen ēuditėrisht na mungon, qė sipas Linguistikės Gjenetike, emri - Epir ldhet me rrėnjėn – pir- pirr - pyrr - (pyrr-us=dardhė) si fjalė paraido-europiane (PIE) – p>:I – r ® - khs.< p :y* > rr= pyrr < pir*I – PIR-I – PI:R (Ė) - PIRI.
Kjo fjalė - epir nuk ka aspak kuptim linguistik me fjalėn greke – “stere, tokė”, qė vetėm ėshtė njė kuptim gjeografik pėr grekėt dhe qė sipas pėrpjekjeve pėr greqizimin ballkanik, edhe kjo na qenka spjegim grek, veēsa pėr ta njohur politikisht – Epirin.

Fjala – Epir, nė zbėrthimin e saj fono-morfologjik, nė rrokje, diftongje e tinguj, na del nga pėrbėrja e njė nyeje tė parme – e – dhe njė emri shumė tė lashtė PIE – pi:r(ė)-piir- pi:ri – piri - qė ėshtė geni trashigues si antroponom, zoonom, botanom dhe etnonom.

E – nyje e parme e emrit nė fjalė nga E Pirit

PIR – emėr i lashtė PIE – piiri, geni trashigues, pėrciellja etnogjenetike e genit

Nė kėtė mėnyre, methodė ethymologjike, mendoj se mund tė bėhet vet pėrcaktimi shkencor linguistik i emrit – EPIR – E + PIR = EPIR-I – pėr ta pėrcaktuar etnonomin – EPIROT – qė rredhė me domethėnie paragreke e paraturke, respektivisht – piiri – si fjalė shqipe-illire-pellgase PIE.

Piri – piiri – si fjalė me ethymologji tė ndryshme sipas linguistėve tė derisotėm, nuk do tė thoja se qėndron si emėr i pėrcaktuar, ashtu sikur thonė si – G. Masachio i cili na jep pėr emėr – Pyloria: Epiroch’in lingua albanese se dice Pyloria. - Gjithashtu edhe Dh. Shuteriqi, Fjalė nga leksiku i shqipes fq.353, respektivisht, kur merret si ethymologji karakteristike e me interes tė veēantė, se kjo fjalė – pir(ė), mund tė krahasohet me fjalėn – pyll – piir=pyll, duke e krahasuar i dyti tė parin – se fjala piri po u krahasojka me fjalėn – pylli duke aluduar nė fjalėn e lashtė – pyrr=pyll. Kėtu nuk kemi aspak tė bėjmė me tė njejtėn fjalė, jovetėm qė nuk ka asnjė mundėsi fono-historike, tė shėndrrimit tė tingullit tė dyfishtė – RR nė LL – por qė kuptimi shqip-illir na ēon drejtė tek emri origjinal PIE – pir(ė), piir – piri – e nė etnonomin nė fjalė kuptohet – tokė me piri, Tokė e Pirit – Epiri.

Ėshtė interesant se linguistėt nuk mund tė tejkalojnė sundimet greko-romake tė kohėrave, pėr tė dalė nė fushė linguistike gjenerale, tė kėtij emri – epir – nga rrėnja – pir-pyr - kur dihet se edhe emėrtimet e disa toponomeve dhe antroponomeve nė Linguistikėn Gjenerale, pra nė gjuhėt boėrore tė Antikutetit, janė formuar kompozitat, si ato interkontinentale – piramidė, piramida, ku fjala piri gjėndet me prejardhje qė nga Thoti Skipe.

Nuk do tė ishte me interes linguistik vetėm pėr antikėn ballkanike, qė kjo fjalė tė mos jetė kaq universale me karakter botėror. Shih, na siellė ethymologjia nga piramdat arabe e shumė kompozita tjera arabike e aramike, deri tek ato kompozita jo vetėm nė gjuhėt arabe tė sotme, por edhe nė gjuhėt aziatike dhe indo-europiane.
Nga piramidat arabe e deri tek Pirinejet e mė gjerė nė gjuhėt i.e. ėshtė njė rrafsh interkontinental linguistik, prej formimit tė antroponomeve, toponomeve dhe etnonomit – Epir – qė inkurajon njė vėmendje mė tė madhe sesa na duket nė studim linguistik, duke e analizuar nga disa kėndvėshtrime ethymologjinė nė fjalė.

Mund tė karakterizojmė thirrjen nė emėrtimin – Epir – Epirotica-Epirotcum nga authorėt antikė grek e latin, tė cilėt e morėn nė dispozicion linguistik, tė quhėt kėshtu – gjuha epirote nė vend tė gjuha shqipe, apo gjuha illire ku e kemi edhe tė authorėt e vjetėr shqiptarė – ky nomim antik u bė pėr shkak se epirotėt ishin nė lidhje ekonomike edhe kulturore mė afėr me ta dhe edhe gjatė pushtimeve greko-romake me njė periudhė kohore mbi njė millenium – pushtuesit bėnė pėrpos copėtimeve territoriale tė tokave illire edhe copėtime kulturore e shkencore, duke e quajtur shqipen illire si gjuhė barbare. Kjo inisiativė politiko-strategjike, nuk u bė pa njė qėllim kryesor, pėr strategjinė e robėrimit dhe asimilimit tė tė gjitha fiseve illire nė ato romake (e sllave mė vonė), me mbetje tė tė vetmit pasardhės illirian – popullit shqiptar – por, qėllimi ishte tė zhduket Illiria pėrmes fiseve si mbretėri tė saja – dhe tė sundojnė mbi “gjuhėn barbare” qė qėllimisht e quanin pushtuesit – me parollėn e lashtė – pėrēaj e sundo (divita et impera). Po kėsaj parolle antike tė shfarosjės illire si botėformuesja kulturore e shkencore, iu nėnshtrua edhe hartografia shqiptare, duke e marrė tė ndarė Mbretėrinė illire, nga ajo dardhane, makedhone – kur dihet se, mbretėri illire ishin tė gjitha mbretėrit e Illirisė para asimilimit tė tyre, qe para romanizimit e sllavizimit tė tyre – si ajo e Dardhanisė, Makedhonisė, Delmatisė, Liburnisė, Dakisė, Ardiejve, Adrianėve, Arianitėve, Paeonėve etj. Tė gjitha kėto mbretėri ishin nė hartografinė illire si – Perandoria illire e kohės, qė sot quhet koha parahistorike.
Pėr atė sot copėtimi i tokave shqiptare nė mėnyrė strategjike, dhunėshėm e ka politizuar edhe historinė e shkencėn i.e. duke polarizuar me ekzistencėn illire, nė dėm tė interesave shqiptare, nė mėnyrė qė tė na dukėn tė huaj nė mes veti kėta pasardhėsit illirian, kur shqiptarėt ballkanik janė popull parahistorik...!

ETHYMOLOGJIA E EMRIT – ALBANIA

Diftongu – AL difton njė lartėsi tė bardhė, bardhėsi e lartė, shprehje e madhėrishme bardhėsie, pėr tė ardhė der tek kuptimi I dritės – bardh – kuptimi I tė cilės bardhėsie tė lartė, vie nga ama, ėma krijuesja e bardhėsisė – dritės – duke u kthyer nė shprehjen e theksimit tingullor tė dyfishtė - L+L = LL, ku nga diftongu – AL, u formua diftongu – ALL – ama – LL(AMA) llama illire – drita – atje N*- AL – T – deri tek kuptimi I shprehjes – DRITA ATJE NALT(Ė) – gege-shqipe dhe DRITA ATJE LART(Ė) – toske-shqipe.
Diftongu – AL difton si ngritje lartė deri tek kuptimi I dritės, bardhėsisė, e deri tek krijuesi nga drita – zjarri – nė kuptimin e gjithėsisė – me dyfishin e tingullit – L – LL - Gjithėsia – All-ah (arabe), nga – al – nyje e parme e gjuhėve arabe, deri tek diftongu - ALL = gjithė, e gjitha, e tėra – nė gjuhėt gjermanike,(Alleman), ALL (o:ll)– gjithė, krejt – nė gjuhėt anglo-saksone (all sky). Pra, nga tingulli – L - si ngritje lartė e deri tek formėsimi I bardhėsisė – dritės – LL.
Diftongu - AL ėshtė kuptimi I fjalės N+<al*> T (Ė) bardhėsi e naltė – bardh nė naltėsi – bardhėsi e lartė, bardhėsi e ngritur - diēka e ngritur, e lartė, nė kuptim bardhėsie, e deri tek kuptimi i dritės – e kemi nė disa fjalė shqipe - MAL – M*AL – mali, kodėr e lartė, e madhe, kodėr e ngritur mbi rrafshin tokėsor, e cila fjalė ėshtė PIE (paraindo-europiane), fjalė aqė e lashtė shqipe – mal, mali, malet, malor, malok, Malcia (Malėsia), malėsori, malėsorja, malėsorėt etj.

Diftongun AL e kemi poashtu nė fjalėn shqipe – PAL – p*< al (krhs), pale, paleo (zoiku), nė shqipen e vjetėr ka kuptimin e domethėnies sė lashtėsisė, apo kur dikush pyet – Pale, na thuaj diēka... ? Apo kur ēuditet njeriu pėr diēka – Pale pale! Si shprehje e pakėnaqėsisė apo edhe e kėnaqėsisė, kur ndėgjon dika tė bukur, tė mėnēur...

Diftongun AL e kemi poashtu nė fjalėn – dal = d*al – dalja, tė dalurit, rrugėdalja, derėdalja, shtegdalja, qė kuptohet si avansim pėrpara, e deri tek fjala – ndal – (nd)* al – ndalja, ndalimi (halt, ger.), qė kulmi i fjalės ėshtė rrėnja – al. Poashtu tek fjala shqipe – kal-i – k* al – kuptimi edhe si zoonom, emėr kafshe, kalė, kali – poashtu edhe si fjalėformuese e disa kompozitave tjera – kalimi, kalorėsi, vendkalimi, anashkalimi, kaluar, kaluese etj. Gjithashtu nė fjalėt tjera shqipe – val – val(ė), vala – v* al – si ngritje vale mbi nivelin e ujit, - fjalė – fj* al (ė), ku – fj – ėshtė tė folurit, gjuha, tėvona tek fjala shqipe – b* al (ė) – Bal(ė) ėshtė si kuptim bardhėsie, Bala.
Kurse me rrėnjen e diftongut – al – si ngritje, pėrsosje e tė shprehurit tė gjuhės – fjala – gjithashtu kemi fjalėn shqipe – gal – g* al – (geni - al ) si ndryshim i genit – al , deri tek fjala qė shquan si sufiks – al – gjeneral, sufiksal – genial, gjenial, verbal, paradoksal, final etj.

Kėto ishin vetėm disa fjalė shqipe, pėrmes tė cilave deshtėm tė kuptojmė se ku gjindet diftongu – AL – nė parimin: prej tė afėrmes kah e largėta, duke hulumtuar deri tek burimi apo ethymologjia e diftongut nė fjalė, pasiqė ėshtė aqė i lashtė PIE deri tek Gjuha e Parė e njeriut, nė kuptimin gjeneral – pėr tė dalė tek formimi i rrokjes – alb – si njė nga shumė rrokje tjera – alb, alf, alk, alp, alv – / alb = alba, albania, / - alf=alfa, / - alk= alka, alkimia, / - alp= alpe, alpet, / - alv=alvan, alvin, alvanit etj.

Diftongu – AL formoi antroponome, toponome, etnonome, PIE – qė mendoj se ėshtė mė i lashtė sesa diftongu – AR – pėr tė ardhė tek rokjet e pėrafėrta – ALB – ARB – respektivisht tek etnonomi – alban – arban – (albėn – arbėn) – Albania – Arbania – Arbėria, deri tek etnonomet – arbanas, arbėr, arbėresh, arvanit-as etj.

Pėrkundėr tė gjitha studimeve tė derisotme tė linguistėve: G. Majeri, A Majeri, N. Jokli, E. Giordano, P. Skoku, M. Pavloviqi, V. Dorsa, T. Trajanoski, P. Ilievski, J.B.Hofmani, A. Walde, H. Pederseni, A. Ducellieri, A. Vukiēeviqi, A.V. Desnickaja, M. Shufllaji, C. Truhelka, e deri tek linguistėt shqiptarė – S. Frashėri, E. Ēabeji, Sh. Demiraj, A. Xhuvani, I. Ajeti, A. Buda, Z. Shkodra, R. Ismaili, S. Anamali, Dh. Shuteriqi, E. Sejdaj etj. tė cilėt dhanė kontributet e tyre nė ethymologjinė e emrave – alban – arbėn – si pėrfundim i derisotėm shkencor linguistik – “mbetėt ēėshtje e hapur dhe se nuk ekziston njė mendim i pėrbashkėt” definitiv se kėto dy fjalė – alban – arbėr – janė me ethymologji illire-shqipe, por Ēabeji e Pederseni, ngulin kėmbė se kėto fjalė janė tė huaja (!) duke u nisur nga rrėnjet – alb – arb. A duhet tė mbetet kjo ende ēėshtje e hapur e derikur?
Mjafton ta marrėsh vetėm studimin e njerit prej kėtyre studjuesve dhe tė gjithė i ke aty !

Pėrdorimi i kėtyre dy emėrtimeve alban - arban (arbėn), qoftė si rrėnje tė fjalėve – alb – arb – edhepse pėrputhen hipothezat e linguistėve, se kemi tė bejmė me tė njejtin etnonom etnogjenetik tė pėrcaktimit tė emrit pėr tė njejtin popull, i cili mė vonė do tė quhej shqip – shqiptar ( e qė ndoshta, edhe para kėtyreve – skip – skiptar), - duhet kuptuar si ndryshim kohor gjatė etapave historike dhe ky pėrdorim (pėrgojim) jovetėm qė flet pėr tė njejtin popull, por ngėrthen nė vetvete njė dallim si metamorfozė kuptimore etnonomike, pėrmes dy tingujve tė ndryshėm tė tė dy rrėnjeve L tek rrėnja ALB dhe R tek rrėnja ARB. Tash, shtrohet pyetja: cili prej tingujve tė tė dy rėnjeve L (ALB) – R (ARB) do tė ketė ekzistuar mė pėrpara nė rrėnjen e vet L nė alb – apo R nė arb, pėr ta dijtur se cila nga kėto rrėnjė ėshtė mė e lashtė?

Arabėt jetuan nga ari (ari i bardhė e ari i zi – nafta), ndėrsa
arbnorėt jetuan kryesisht nga ara e bukės si formė ekzistence.

Nėse diftongu AR si fillesa e emėrtimit tė etnonomit arab – Arabia do tė bazohej nė pikėpamje ethymologjike – do tė thoja, se vie nga kuptimi i metalit tė ēmueshėm ar, ari, sepse atje nuk kemi tė bėjmė me – arė – ara – arat – tokė e gatshme pėr tė mbjellė tė lashtat, sikurse kemi tė bėjmė tek etnonomi – arban, arbėn Arbania – Arbėnia / – arbėr – Arbėria. – Mendoj se diatheza etnonomike dallon pėrnga procesi i punės, ku nėnkuptohet puna si mjet ekzistence. Ēka do tė thotė se diftongu AR ėshtė mė gjeneral i pėrgjithėsuar tek disa popuj – ar – arab /, ar – armen /, ar – arban-arbėn-arbėr / - si e drejtė kuptimore etnogjenetike e popujve nė fjalė – nga tė tri rrėnjet – ara / arm / arb / - si etnonome pėr tre popujt – arab, / armen, / arban-arbėn-arbėr. Nga diftongu ar u formuan rrėnjet tjera, tė cilat dallojnėe secila sipas kutimit tė tyre, gjatė formimit tė emėrtimeve sikurse janė disa sosh: arb, arg, arm, ark, art, ars, arp etj.
Ndėrsa, tek etnonomi nga rrėnja – alb – kemi njė kuptim fonetiko-morfologjik nė vetvete, sepse ėshtė i vetmuar, si njė etnonom nė vete, me paraqitje synkronike tė njė singullariteti morfologjik, qė formoi etnonomin – alban – Albanoi – Albanopoli – Albania.

Mendoj se mė e lashtė ėshtė rrėnja – alb, si rrėnja monomorfologjike e etnonomit sesa kjo – arb, tė cilat i pėrkufizon nė pėrcaktimin emroro-historik vet tingulli i pėrbashkėt – B, i cili e fikson kuptimin e njejtė, respektvisht - i cili i shquan rrėnjet nė fjalė – alb – arb, sepse rrėnja alb ėshtė e njėmvehtėsishme, qė nuk ka ndonjė shoqe tjetėr, pėrsa i pėrket njė etnonomi pėr emėrtimin e popullit – alban, qė vet albanėt ishin njė prej fiseve illire-pellgase.
Nga rrėnja arb kuptojmė njė rrafsh tė pjerrtė, pėr qėllim sa mė lehtėsim pune fizike, bregore tė njė are tė bukės – si arė buke, nga arė basi – arėbansi - arėberėsi – / arban-arbanėt Arbania / arbėnėt – Arbnia – Arbėnia / arbėri – arbėrėt / arbėresh – arbėreshėt – Arbėria. Edhe kjo ka tė bėjė me njė – naltėsi – n* - al – t (ė), lartėsi ku krijon njė bardhėsi tė tė lashtave – njė – alb (albus) bukolik qė dallohet nė natyrė kah pjekja e tė lashtave. Mė shumė kėtu nėnkuptojmė profesionin bukolik tė bujqėsisė sė illirėve, si bujq e blegėtorė tė vyeshėm, por qė ekzistenca mvarej kryesisht nga ara e bukės. Kėtė pėrcaktim etnonomi arb – arbnor - arbėror e lidhė thjeshtė edhe S. Frashėri dhe ky ėshtė pėrcaktimi mė i njohur nė tė gjitha pėrmasat etno-gjenetike tė etnonomit, si pėrkufizim popullor e nacional i arbonėve tė Arbnisė, arbnorėve tė Arbėnisė – arbėrorėve tė Arbėrisė.

Ndėrsa, rrėnja alb, kuptohet si al – hi hillir – qė e pėrcakton vet rrėnjen – tingulli - b – dhe nuk ėshtė vetėm si njė shenim hartografik nė Illirinė e Vonė, nė shek. II-tė e.r. nga gjeografi Ptholemeu, nė hartėn ballkanike me etnonomin – Albanoi, e qė merret edhe nga greqishtja – Alvanoi – por, ėshtė kjo rrėnjė – alb – edhe mė e hershme, sepse, sigurisht Pthoemeu nuk e krijoi i Pari kėtė etnonom, por e mori nga larg nga Hartografia hillire – atje nga ai – hi hillir –al – qė tėvona u bė njė – al arab – i formuar nga hieroglifet e Thotit Skipe – Tehuti .

Diftongu – AL – si fillesa e shumė fjalėve, antroponome, toponome, hidronome, e deri tek etnonomi – alb-a-n-i-a – doli a rodhi nga pjesa gjeo-morfologjike jugore e trekėndėshit illirian trekontinental azio-afriko-auropian. Ky diftong AL mori kuptimin e hinit (hini i zjarrit) nė kutimin etnogjenetik tė origjinės sė jetės sė njeriut e gjallėsave tjera nė natyrė – dhe nė kuptim tė gjėrė tė mendimit, u bė fillesė emėrtimi tė kuptimshmėrisė linguistike e shkencore nė shumė fusha diturie. Kėshtu, nga ky diftong - al - u formuan shumė kompozita linguistike gjenerale – emėrtime me fillesėn - al – hinore, nga hini, apo tretja e bimėve dhe e kafshėve pas jetės, rrodhi fjala arabe – AL K’AL – qė do tė thotė, - hii bimėsh dhe shprehja – al kimi, alkimia, si shprehje alkimike – alk – alkalet, alkaloidet, alkimetri, alkaloza, alkimetria, alkitherapia, alkooli, - al ku’ul = pluhuriza etj.

Diftongu AL – hini hillir pėrmes fjalės shqipe – bardh – ku edhe i merret tingulli fillesė – b – dhe gėrshetohet fonetikisht me – al – nė – alb – nga boja e bardhė, ngjyra e bardhė, nga ai hii hillir linguistik – nga kuptimi i origjinės sė jetės nga hini, rrodhi fjala – alba – nga rrėnja – alb. Tash kėtu fjala alba – ka kuptimin – bojė njeriu, qė nė shqipen e vjetėr ėshtė shprehja kuptimore – njė bojė njeri – edhe si bojė e bardhė, por edhe si masė gjatėsie e njeriut, gjatėsia e figurės sė njeriut, si gjatėsi vertikale, por edhe si gjatėsi horizontale – pėr tė vdekurin. E shtini n’dhee njė bojė njeri! Njė bojė njeri thellė nė tokė! Njė bojė njeri naltė! E tjera shprehje shqipe, qė lidhėn me ketė dykuptimshmėri bilogjike, me dy kuptime tė ndryshme dhe me njė shprehje linguistike.

Nga ai – al – hii hillir qė nėnkuptohet boja e hinit, bojė hini - ngjyrė hiri, nga hini i zjarrit, e qė kjo fjalė shqipe si diftong – HI (hii) hini, nga Shqipja e Vjetėr, pėrmes njė tingulli tė lashtė, qė sot merret si grup dytingullor – nd – ishte vetėm njė tingull gege-shqipe – si bashkim fonetik n+d=nd, qė nuk ekziston sot nė alfabetin e shqipes, por qė flitet nė gjuhėn e folur – u formua edhe spjegimi pėr etnonomin – hind – hindi – Hindia, India. – Ku vet toka e Indisė ėshtė bojė hini, njerėzit janė bojėhini, natyra e Indisė ėshtė si bojėhini, toka,dheu si bojėhini. Mirėpo, me shėmangien e tingullit fillesė – h – ashtu sikurse nė shumė etnonome, toponome, hidronome i.e. nė gjuhėt indo-europiane (Histria, Hindia, Hadriatiku, Hindiana, Historia, Hilliria, hilli – hylli, etj.) edhe tek etnonomi – Hindia – Toka Hinore (Hindore), rodhi ky etnonomi i sotmi – India. Kėshtu e mendoj pra, edhe ethymologjinė e vet emrit – Hindia – India, si etnonom edhe si toponom a hidronom – Hindi – Indi, lumi qė brigjet dhe lymi i tė cilit janė bojė hini – ngjyrė e pėrhirtė, e pėrhimtė, e pėrhime, pėrhimur, hinore.

Fjala alba – si rrėnja e shumė kompozitave tjera i.e. nė tė vėrtetė ėshtė PIE si formin i etnonomit – alban – i cili e ka kuptimin e dokės sė njeriut, i dokshėm, i pashėm, i bukur, alban = i bardhė. Nuk ka fuqi ekzistuese pėrcaktimi i etnonomit – alban – nga rrėnja – alp – qė sipas disa linguistėve edhe sipas E. Ēabejit, po vijka nga kjo rrėnjė – alp me kuptimin ‘thik pėrpjetė’, pjerrtėsi e rrėpinjtė malore, alpike dhe paska pėsuar ndryshim fonetik, si alterfon ndryshimi i tingullit – p – nė tingullin – b – dhe nga rrėnja – alp, qenka formuar rrėnja – alb -, qė po u lidhka me kuptimin alpik, malor, alban = malcor, malėsor, sepse qenka vet relievi gjeografik malor alpik i vet Shqipėrisė!

Vet kuptimi linguistik i rrėnjes – alp – mendoj se nuk ėshtė tregues i pjertėsisė sė alpeve, por njė kuptim i bardhėsisė, qė alpet gjithmonė duken tė bardha nga bora (dimėr e verė) dhe pėr atė logjikė edhe e morėn emrin si toponom – alp – alpe – gjithmonė tė bardha nga bora, si kuptim i lartėsisė sė bardhė, apo i bardhėsisė sė lartė. Kėtu tek toponomi si emėr gjeografik – alp – alpe – mendoj se rrodhi nga skipja illire – m* al – p = malp, malpe, nga fjala shqipe – mal, pėr tu refleksuar diftongu – al – si kuptim i bardhėsisė – bjeshkė gjithmonė me borė, bjeshkė tė bardha, bjeshkė bore etj. si kuptim gjenealogjik i bardhėsisė – Alpet.

Ethymologjia e emrit - Albania – si kompozitė e formuar nga rrėnja – alb – qė do tė thotė – bardh – edhe vet enonomi – alban – si dhe toponomi, emri i vendit tė shqiptarėve – vijnė si fjalėformime nga domethėnia kuptimplote – alb = bardh, alba = bardha, albani = bardhi, Albana = Bardha, albanėt = bardhanėt, Albania = Bardhania.

Pra, emri – Albania – vie nga rrėnja – alb = bardh, qė mund tė vėrtetohet shkėncėrisht dhe tė pėrcaktohet mė drejtėsi logjike, linguistike, leksikografike, gjeo-morfologjike, pikėrisht nga kuptimi i sotėm shkencor i tė gjitha kompozitave tė cilat vijnė, nga kjo rrėnjė – alb – duke krahasuar vetitė psiko-fizike tė zoonomeve, si bionome, apo si veti karakteristike materiale shkencore, qoftė si elemente, duke peshuar me vėrtetėsi pėrbėrjen shpirtėrore, fizike e materiale, tė emėrtimeve qė vijojnė:


Albatrosi = zogu i bardhė i deteve australiane.

Albedo-ja = bardhėsi-a nė Astronomi: ajo pjesa e dritės rėnėse – vrushkulli i bardhė i
Dritės qė pėrhapet, shpėrndahe nga njė sipėrfaqe.

Albin = albus = i bardhė, njeri apo kafshė me veti tė bardha – albniste.

Albinizėm = bardhėsi, nė mjekėsi: mungesė e plotė e lingut tė pigmentit nė lėkurė e nė
Anekse tė saj – shėnja e bardhė e lindjes nė lėkurė.

Albit = bardhor, nė mineralogji – feldspat i bardhė.

Album = bardhėsi – fletore e posaēme me fletė shumė tė bardha, pėr fotografi...

Albumina = e bardha e vesė (voes).

Albuminometri = nė kimi – lėngu organik nė tė bardhė tė vesė (voes) – aparat, pėr
Matjen e tė zbardhurit tė urinės.

Albuminurina = bardhėsia nė serumin e gjakut e urinės, zbardhimi i urinės...



Tė gjitha kėto emėrtime edhe shkencore vijnė nga rrėnja e fjalės – alb – qė domethėnė – bardh – nė kuptimin e pėrbėrjes dhe tė funksionit tė tyre si elemente, tė emėrtuara sipas vetive tė tyre.
Faktet shkencore dalin nga origjina e tingujve ashtu sikur edhe janė formuar.

Tash, se cili emėrtim etnonomi ėshtė i imponuar pėr shqiptarėt – etnonomi i sotėm alban – apo etnonomi – shqiptar – edhe si toponom – Albania – apo – Shqipėria, ku disa linguistė shqiptarė dhe tė tjerė, e marrin imponim etnonomin – shqiptar!

Mendoj, se etnonomi – alban – gjeo-morfologjikisht ėshtė vetėm njė emėr i njė fisi tė lashtė tė illirėve – kurse, etnonomi – shqiptar (skipetar) – ėshtė gjithėpėrfshirės i shqiptarėve ballkanik, respektivisht, na del aqė sa edhe ėshtė me tė vėrtetė atdheu i shqiptarėve – e pėr pushtuesit mė i madh nė kuptimin gjeo-historik dhe hartografik – si etnonom bashkimi edhe jashtė kuptimit tė njė fisi illirian Albanoi.

Pėr kėtė shkak edhe u njoftė ndėrkombėtarisht nga bota e sotme ky etnonomi, qė mendoj sė pikrisht, ky ėshtė i imponuar nga fuqitė – Albania, gjuha albane, historiografia albane, kultura albane, - e jo ashtu siē e thotė e vėrteta historiografike shqiptare – Shqipėria, gjuha shqipe, kultura shqiptare, historiografia shqiptare... Ngase, imponimi u bė pikėrisht nga fuqitė e kohės, qė mos tė njihet etnonomi kuptimplotė i shqiptarėve e tokave shqiptare te pushtuara nga popujt sllavo-grek, qė me toka e popullėsi shqiptare edhe u formuan si shtete pėrrreth dhe mbeti njė pjesė gjeo-politike - toponomi – Albania!

Me fjalėn – Shqipėria – pėrfshihet gjithė ballkani shqiptar illirian – ashtu sikurse edhe ishte gjatė pushtimit turk i ndarė nė katėr Vilajete: Kosova, Shkodra, Manastiri e Janina – ashtu sikundėr ishin edhe fiset illire si shtete antike – Illiria, Epiri, Makedhonia, Dardhania, Delmatia, Dakia, etj.

Tė dyjat kėto etnonome – Albania e Shqipėria paraqesin tė njejtin kuptim historiko-linguistik, por qė dallojnė nė kuptimin gjeopolitik tė shqiptarėve ballkanik. Mjafton, vetėm tė krahasosh vėllimin hartografik dhe gjeopolitik tė Shqipėrisė gjatė pushtimeve turke e romake, ku Shqipėria ishte edhe pėr katėr herė me e plotė (as e madhe as e vogėl) por sa ishte dhe ėshtė sot populli shqiptar nė Ballkan, e qė duhet patjetėr tė bashkohet nė Shqipėri tė Vėrtetė!

Etnonomi – shqiptar (skipetar) ėshtė unikati mė i pėrshtatshėm – Shqipėria!

ETHYMOLOGJIA E EMRIT – SHQIPJA


FLAS SKIP

Skipja – est fjala krysore nomuse omtare – oma nom, qe krijoi linguinomin –nomimin per guhen – Skipja ( spikja skipe - guha skipe), oma nom, qe krijoi antroponomin – skiptar – dhe oma nom, qe krijoi toponomin – Skipnia - Skipėria

authori



Shqipja – ėshtė fjala kryesore emruese amtare – ėma emėr, qė krijoi linguinomin – emrimin pėr gjuhėn – Shqipja (gjuha shqipe), ėma emėr qė krijoi antroponomin – shqiptar - dhe ėma emėr, qė krijoi toponomin – Shqipėria.



Shqipja ėshtė – Oma qė omnon- Ama qė amnon-emnon – Ėma qė emron, tri shprehjet kryesore, qė pėrcaktojnė gjuhėn nė linguistikė:



Antroponomi – emrimi I njeriut – shqiptar pjestari I popullit shqiptar, populli shqiptar, kombi shqiptar, atdheu shqiptar…Prej tė cilit antroponom - shqiptar, u formuan fjalėformimet shqipe: shqiptari, shqiptare, shqiptarja, shqiptaria, shqiptarizma, shqiptarizimi, shqipėrim-I-e-et, shqipėron, shqipėrues-I-e-it-et etj.



Toponomi – Shqipnia-Shqipėria emrimi I vendit, tokės – atdheut.



3. Linguinomi – spikja skipe – guha skipe – gjuha shqipe – Tė folurit shqip, folja shqipe, shkrimi shqip, e qė me – spikja skipe - nėnkuptohet – shpikja, zbulimi, si spikatje, spikamė, e spikatur – e persosur, zbulimi I spikatur pėr tė folurit e gjuhės, shpikje e spikatur (spikje e spikatur), tė folur tė persosur.



Shqipja – si fjalė shqipe, ėshtė emrimi prej tė cilit rrodhi dhe u formua si fjalė-emėr pėr shqiptarin, me tė cilėn fjalė, nėnkuptohet - zogu – emėr shpendi, zogu I qiellit – shqipoja (gege-shqipe), shqiponja (toske-shqipe), shqipja (pėgjithsisht, nė gjuhėn shqipe), prej te cilit emėr morėn emrin shqiptaret – shqiptari – Shqipėria – Shqipja – gjuha shqipe.



Ėmrimi I Zogut tė Qiellit nė gjuhėn shqipe tė vjeter ėshtė – skifter, skifteri, skifterat – kurse me ndryshimin e tingullit tė lashtė illiro-pellgas tė zanores – I nė – Y, rrodhi emrimi – skyfter-skyfteri-skyfterat. Ky ndryshim tingullor I zanores – I, nė – Y, krijoi shumė

probleme linguistiko-ethymologjike edhe nė vet emrin – shqipja-shqypja, shqipoja-shqypoja, shqiptari-shqyptari, Shqipnia-Shqypnia.



Por, kėtė ndryshim tė tingullit, zanores – I, nė – Y, duhet kuptuar, vetėm, si njė ndryshim fonetik dialektor, tė cilin e hasim edhe nė shkrimet e disa rilindasve tanė, pėrkundėr gjuhės sė folur – dhe duhet tė mbėshtetemi nė Shqipen e Vjetėr apo Illirishten e Re.



Fjalėt e hershme shqipe – skifter, skifteri edhe para atyre emėrtimeve edhe mė tė lashta – skipter, skipteri, skiptar, skiptari pėr emrin – shqiponja, na ēojnė drejtė kah fjala emėrtuese illiro-pellgase – skip, qė lidhet direkt me SKIPE THOTI krijuesi i hieroglifeve botėrore dhe krijuesi i Alfabetit tė Skipes Parė – si bartje e Atllantishtes, gjuhės sė atllantėve, pas Pėrmbytjes sė Atllantides dhe sjelljes sė saj nė brigjet e Nillit, ku Thoti Skipe, solli pėcaktimin e Gjuhės alfabetike, si gjuhė me alfabet tė vetin, qė njihet – Alfabeti I Thotit; pre tė cilit u formuan tė gjitha alfabetet e gjuhėve tė lashta…



Kjo trashigimii evolutive e fjalės sė lashtė shqipe ballkanike – SKIFTER – SKIPTER - SKIPTAR ėshtė aqė e lashtė, sa na ndajnė shumė periudha historike edhe shumė para asaj Parahistorisė, tė cilėn ne e quajmė, si koha parahistorike, deri tek alfabeti I Thotit, Thotishtes – skip spik.



Fjala e gjuhės shqipe tė vjetėr – skifter, skipter-skiptar, e cila edhe sot flitet tek shqiptarėt ballkanas, pas emėrtimit tė shqiptarit – shqiptar dhe vendit tė shqiptarėve – Shqipnia - Shqipėria, rrodhi emrimi mė I vonė, tė cilin e planifikuan tjerėt e jo shqiptarėt, si dedikim oriental. Anipse, qėllimi ishte tė lidhet me emėrtimin e Skipes Parė, tek Thoti Skipe. Ky emėrtim solli shumė probleme interactive linguistike, sidomos nė Fonetikėn Historike.



Emri me tė cilin lidhet emėrtimi I zogut qiellor – skipe, skipja – si personifikim lingistiko-historik dhe lingui-etnogjenetik, pėr shqiptarėt

shqipoja, shqiponja, si emėrtim mė I afėrt logjikisht me emrin – shqiptar dhe si symbol I trimėrisė, guximit, symbol I lirisė nė flamurin shqiptar, shqiponja me dy krerė – ku dy kokat, symbolizojnė Gegėn dhe Toskėn – Gegėninė dhe Toskėrinė, si dy krena nga Njė Trup I Atdheut shqiptar. Ky emėrtim shqipe, shqipja, shqipoja, shqiponja u bė pėr shkak tė gjeneralizimit tė emrit nė fjalė, si pėrgjithėsim morfologjiko-linguistik dhe gjeolinguistik, si: antroponom, toponom dhe linguinom.



Tash, shtrohen pyetje madhore, tė cilat nga gjuha e sotme shqipe balkanike, na shpiejnė nė njė fono-morfologji historike tė veēantė, nė tė cilėn ėshtė njė fonetikė historike e posaēme, sipas sė cilės edhe u bė shkakėtare kryesore, qė mos tė njihet botėrisht sot vet emėrtimi antroponomistik – shqiptar dhe emėrtimi toponomastik – Shqipnia, Shqipėria, as tė njihet gjuhė shqipe – por tė njihet nė botė, si – alban, gjuha albane dhe toponomi – Albania.



Sipas George Fred Williams-it, pėr emėrtimin e hershėm tė vendit tė shqiptarėve, Toka e shqiptarėve, thotė: “Alvanon” ishte njė krahinė e vogėl e kėtij vendi, prej tė cilės, pushtuesit I dhanė emrin – Albania nė shekullin e Dytė ( shek. II-tė e.r.) Emri I kėtij vendi ėshtė – ‘Shqipėria’, dhe populli I saj quhet ‘ shqipėtar’, dmth. Toka dhe bijtė e shqiponjės (Eagle)”. Kėshtuqė Williams-I, nuk e ka fjalėn pėr emėrtimin – Albania, por pėr emėrtimin – Skiperia, Shqipėria, Toka e Shqipeve, ashtu sikur Gustav Meyer-I nė veprėn e tij - Das Land der Skipetaren – Vendi I shqiptarėve, duke potencuar strukturalisht lidhjen gjenetiko-linguistike tė shqiptarėve me shqipen, shqiponjėn, e jo me lidhje nė emėrtimin – Albania, por, me emėrtimin – Skiperia.



A flitet e shkruhet drejtė - nė gjuhėn e sotme shqipe, fjala – shqipe sipas kėtyre variantave tė lartpėrmendura linguistike e fono-morfologjike tė vet rrėnjes sė saj dhe sipas kompozitave nė fjalė, qė burojnė nga ajo rrėnje linguistike nga skipe nė shqipe dhe

Sa ėshtė e afėrt, kjo fjalė e gjuhės shqipe – shqipja me atė skipja nė gjuhėn e Skipes sė Parė prej tė cilės edhe u formua, si bija e skipes illire, apo Illirishtes sė lashtė pellgazgjike – si Ama e Shqipes? Prej tė cilės spikje skipe – guhė skipe-illire u lind Shqipja, ashtu sikurse u linden gjeneratat epokale pellgazo-illiro-shqiptare – duke u bazuar nė emėrtimet e origjinalitetit morfologjik, si origjinalitet linguistik: shqipe, shqipja – shqipet (si shpend – zog, zogjė – zogu, zogjėt) dhe shqipe, Shqipja (si gjuhė)! Kjo alternativė linguistike u bė nė vend tė fjalėve emėrtuese tė lashta – skipe, skipja, skiptar, skipetar, Skipnia, Skiperia!

Cila ishte fjala e parė e gjuhės illire-pellgase tė stėrlashtė, e cila pėrcaktonte vet emėrtimin e emrit – shqipe, shqipja (si emėr shpendi, zogu) dhe nga e mori illirishtja atė fjalė-emėr, pėrveēse nga emėrtimi I lashtė – skipe, skipter, skiptar, nga Thoti Skipe I cili fliste pikėrisht Shqipen e rrėnjeve tė lashta tė vet Shqipes sė Vjetėr, qė flitet sot nė ballkanin illirik?

E cilės gjuhe ishte fjala shkencore Aquilla, e cila pėrcakton emrin e zogut (Aquilla chrysaetus) si shpend tė madh tė familjes Aquillidae (Akuillida) dhe ēfarė do tė thotė vet kjo fjalė – akuilla nė gjuhėn e sotme shqipe? A mundet Shqipja ballkanike, ta pėrcaktojė fjalėn – aquilla me vėrtetėsinė mė tė madhe, qė nuk ka mundėsi spjegimi tė saj sot, asnjė gjuhė tjetėr indo-evropiane?

Sa ėshtė e ngjajshme fjala e vjetėr – skifter, skipter, skiptar e Shqipės sė Vjetėr ballkanike, nė bazė tė rrėnjes sė kėsaj fjale – skif, skip me atė fjalėn e lashtė – skip, skipe, Thoti Skipe? Edhe si emėrtim I shpendit (skifteri, skifterat – skipteri, skipterat, skiptari, skipterat) edhe nė shprehjet e sotme tė gjuhės shqipe (pėr njeriun) – ‘ashtė djalė skipter, skiptar I zoti; luftoi si skiptari; ka sy skiptari; ka guxim skiptari; ai (tė) ta grabitė sikur skipteri; (shprehje gegėnishte-shqipe).

Poashtu, tek arbėreshėt e Italisė fjala – skipe, skipetar, Skiperia argumentojnė fono-morfologjikisht dhe lingui-historikisht, si shprehje tė lashta, tė ruajtura, thesare tė ēmueshme – si fjalė tė arta, kur I thohen dikujt nė veēantii, nė shenjė admirimi: ‘ a je skipetar’; skipetar, moj skipetare; skipe etj.



Dardhanėt e Toplikut, deri vonė para Luftave nė Toplik (Toplicė), kur u bė spastrimi etnik I shqiptarėve prej tokave tė veta, nga serbo-rusėt (1874-76) nga barbaria sllave – Dardha (Krushevci), Gurshumi (Kurshumlia), Kreshtabardha (Kopaoniku), Naissa (Nishi) etj. kėto vende shqiptare, tė banuara me shqiptarė, ku ėshtė folė gjuha shqipe – guha skipe, i kishin shprehjet shqipe – Flas skipas!; Po t’flas skipas!; Fol skipas!; U lidhen skipas!; Luftojmė skipas!; Lidhnu skipas!; Kape skipas! Po t’thom skipas! Besa skipas! etj.



Shqipja, shqiponja, si emėr shkencor njihet – Aquila, e cila fjalė pėrcaktohet nga shqipja e vjetėr, - Aku+illa= Akuilla, ku fjala e pare e kompozites i.e. e gjenerale (botėrore), ėshtė kuptimi – aku-akuj-akull, akulli, ku nė latinishten mori kuptimin – aqua = ujė, uji – akulli ėshtė uji nė lat. Dhe pjesa e dytė e kompozites – illa – Aqu+illa, kjo rrėnje – illa – ėshtė kuptimi pėr illin, lidhje illirishte.



Pra, Aquila, emri shkencor I shqiponjės (Aquilladae), kuptohet, zogu I cili jeton nė vende tė ftofta, me acar e akull, jeton nė vende ku nuk hjeket kurrė bora e akulli, nė alpet shqiptare, nė Evropėn veriore, Himalaje, Amerikė – shpend I fuqishėm I maleve, jeton nė shkrepa tė vrazhdė, tė rrėpinjtė thikpėrpjetė lartėsi e shpella tė ashpra e tė acarta (tė ftofta akull), nė akuj, akull atje ku ėshtė e paarrijtshme (jeton deri nė 70 vjet). Shqipja, Skipja, Aquilla lypė akullnaja nė lartėsi tė mėdha bjeshkore, alpike, jeton atje ku ėshtė ftoftė – akull, akuj – Aquilla.



Pirroja, mbreti I Epirit illirian, njė nga gjeneralėt mė tė njohur tė Historisė Botėrore, u quajt – Aquilla Pyrro (Skipja e Burrit) Pirro Shqipe – Pirro Shqiponjė qė ky emrim iu ka dhėnė vetėm burrave skipetarė, bijve tė Shqipes, pėrkah tė ēmuarit tė guximit, trimėrisė, heroizmit tė pashoq, nė beteja, nga historianėt antik (Che sovra gli altri com Aquilla vola – Qė pėmbi tjerėt, si Shqipe-Skipe fluturon)!



Poashtu, heroi kryesor I veprės sė Homerit nė Illiadhė (Iliadė) – Akili, ėshtė emėrtim I gjuhės skipe-illire – Akilli, qė lidhet direkt me kuptimin e Skipes – Shqipes, shqiponjės – Aquilla – Akilli – Akili, ashtu sikur e gjithė vepra homerike ėshtė histori illire, ashtu, sikur edhe vet Homeri ishte illir – Homeri hillirian, I cili u pėrvehtėsua nga grekėt.



Fjala – skip, skipe (scip, scipe), e cila pėrcakton emėrtimet e sotme shqipe SHQIP, SHQIPE ėshtė emri shumė I lashtė edhe para linguistikės indo-evropiane, skip, skipe, ėshtė emėrtimi qė prinė nė Linguistikėn Gjenerale. Vet fjala – skip, skipe (shqip, shqipe), ėshtė ajo e Para skip, skipe vetėm qė e kemi alternocionin fonetik tė dy tingujve tė Shqipes sė sotme – S = SH – K=Q tė marrur indirekt nga Latinishtja – q=k lat.=ku (q) latine, ne e theksojmė – q shqipe, nė vend tė, bile, shkipe, ne e kemi – shqipe.



Alternocioni fonetik nė Shqipen u bė – S=SH nė gjuhėn e shkruar shqipe, me Kongresin e Manastirit (1908-10), duke u bazuar nė tė folmet dialektore, nė shumė shkaqe pa baza ethymologjike, qė ngatėrrojnė gjurmimet shkencore, ashtu sikurse nė dytingullorėt tjerė alfabetike, si tokzanore dytingujsh, tė pėrngjitura nė njė tingull sikurse janė: g – gj, s – sh; d- dh, n-nj, x-xh, z-zh, t-th, tė cilat nuk pėrdoren (pėgojėn) nė vende tė caktuara, aty ku duhet theksuar drejtė, por - tė cilat kanė krijuar probleme ethymologjike, pikėrisht nė ato fjalėt mė kryesore tė gjuhės, kur ėshtė nė pyetje lidhja e Shqipes me illirishten, pėsa I pėrket pėrcaktimit tė drejtė shkencor. Kemi shėmbujt e tillė: skipe=shqipe; guha=gjuha; guni-gjuni; geo=gjeo; gua=gjua; skrola=shkrola, shkronja; skripi-skrimi=shkrimi; skolla= shkolla; skolastika – shkollimi I lire sokratik nė grupe etj.



Ashtu sikundėr kemi rastet e ndryshimeve fonetike si alternocione nga e kundėrta e kėtyreve, qė ne I theksojmė ashtu sikur sllavėt nė mungesė tingujsh gjuhe pėrkatės nė fonetikat e tyre sllavishte, e qė krijoi probleme hulumtimi linguistik sikurse: ethymologi=etimologji; ethymologu=etimologu; methodika-metodika; theo-teo; theolog-teolog; mythologji=mitologji; mythi=miti; mythike=mitike; methodė=metodė; orthografi=ortografi; psikotherapi=psikoterapi; kuzina (vendi ku zina, ku zihet gjella)=kuzhina; Pantheoni=Panteoni; uthopia-utopia; theist=teist; atheist=ateist; politheist=politeist; monotheist=monoteist; these=tezė; theori=teori; theater=teatėr etj.



Fjala – skipe, nga skipja illire (shqipja illire) para i.e. krijoi fjalėt tjera me burim nga ajo: skip – shqip; spik – tė folur, folja, spik-spikatje-spikamė-spikama, I,e,tė spikatur-a; persosje, persosshmėria e njeriut, qė I kemi kėto kompozita tė sotme shqipe, si nivel I lartė pune, diturie, shkathtėsie; poashtu: skrip – shkrim; script-I, skriptet, skriptorja etj.



Fjala – shqip rrjedhė nga fjala – skip, e gjuhės shqipe-illire (guha skipe-illire), spika skipe, e cila rrodhi nga psika skipe, ku skrola skipe (scroll) ėshtė emėrtimi mė I lartė shkencor nė Genesis (Gjeneza): scroll 1, scroll 2…cka e karakterizon shėnjtėrinė e shqipes, fjalė e parė qė I prinė thėnjeve mė tė spikatura tė kulmit tė diturisė sė njeriut – Librat e Genisit…



Nė gjuhėn e folur popullore shqipe ballkanike, kemi emėrtimet e vjetra pėr shkronjėn – shkrola, shkrojla, shkrolė, shkrollė, shkrolla, shkrollat por tė ndikuar nga ndryshmi I tingullit s=sh, sepse pleqėt thonė me s - skrolė, skrola, skrolat e skipes, skrola skipe etj.



Shqip=Skip, shqiptar=skiptar, janė dy shprehje tė ndryshme fonetikisht, kurse me kuptim tė njejtė, qė pak, ose aspak thuaja, nuk ėshtė shkruar nga linguistėt tanė, e qė kanė pasė mundėsinė reale, ta pėrcaktojnė drejtė, bile nė Kongresin e Manastirit (1908), aty ku me ndkimet e tė dy anėve tė forta tė Dy Portave, me ndikim tė kohės, shumė raste tė ndryshimit tė tingujve tė alfabetit tė gjuhės shqipe, krijuan probleme dhe kėto probleme droj do tė mbesin therrėlinguistike, qė pėngojnė nė gjetjen e udhėve tė shkurta, pėr nė Dardhanishten e Lashtė illire…



Me therminin – shqipe, tek Shqipėria, nuk mund tė vijojmė gjurmimet deri nė gjuhėn e pare – skipe, kurse me atė – SKIPNIA, ose SKIPĖRIA, mund tė lidhemi deri tek – skip spik, tek guha skipe, Skipja e Thotit, e cila merret sot linguistikisht, si fillesa e gjuhėve botėrore tė para: Thoti trismegist – Hermes I Madhėsisė sė Trefisht. Ku kjo shprehje – Trefishe, Mendoj se ėshtė Treshi I Gjuhėve tė Para Botėrore – kuni, kina e Indi (gjuha Kuniforme – Cuneiform Language), gjuhėt indase dhe kineze e tė Lindjes sė Largėt – pėr kėtė arsye thirret – Hermes Trismegist, Thoti.



Spjegime:

Folja skipe-illire – est, qė sot ėshtė nė gjuhėt i.e. poashtu folje: lat. Est; ger. Ist; freng. Est; span. Est; neolat. Est; ang. Is – folje aqė natyrale, qė shpreh natyrėn e gjuhės, ėshtė vet natyrisht – folja skipe-illire e gjuhės sė natyrės.



Fjala shqipe – emėr (emėn, emni, emnat - gegėnisht) vie nga fjala toske-shqipe – ėmė-ėma-ėmat, si trajtė e shkurt natyrale e fjalės - mėmė-mėma-mėmat e qė na dha emrimin – mėmėdhee, mėmėdheu - qė pėrcakton emrimin pėr fjalėn – emėr dhe krijoi kompozitat shqipe: emri, mbiemri, peremri, emruese, emėrtim-i-e-et, Emnorja (rasa e parė e emrit), emrim-I-e-et etj.



OMA (skipe-illire-pellgase) – AMA (gege-shqipe) – ĖMA(toske-shqipe)



NOM (skipe-illire-pellgase) - EMĖN(gege-shqipe)-EMĖR(toske-shqipe)



Emėrtimi – mėmėdhee-mėmėdheu, tek toskėt nė Toskėri, erdhi ngase mbajtja apo ekzistenca e familjės mvarej nga – mėma – ėma, kurse tek gegėt nė Gegėni, mbeti emėrtimi – atdhee-atdheu, ngase, mbajtja apo ekzistenca e familjės mvarej nga – ati – babai. Atdheu – dheu I atit (gege) dhe mėmėdheu – dheu I mėmės – ėmdheu.

Fjalėt Atdheu e Mėmėdheu (Ėmdheu) u formuan si emėrtime nė rrethana tė ndryshme sociale – ekzistenca nga Ati dhe ekzistenca nga Ėma (Mėma). Kėshtu, si emėrtim definitive, nė gjuhėn shqipe mbeti fjala – Atdhee – Atdheu.



Fjalėformimi – Atdhe - Atheu, nė tė cilin kemi dy fjalė, qė formojnė kompozitėn – At+Dhe – dheu I atit (dheu u babes), ėshtė fjala e pare – At – ati, qė nė shumės tė emrit ėshtė – Etėn, etnit dhe formoi kompozitat tjera gege- shqipe: etnii, etnia, etnitė, etnik, etnike, etniku, etniteti, etniciteti - poashtu krijoi kompozita i.e. Etnolog-i-e, Etnologie, Ethnology dhe krijoi vet emėrtimin pėr fjalėn popull nė gjuhėn greke – ethnos.



Kjo fjalė skipe-illire (shqipe-illire) e pandryshuar – At (baba), ėshtė fillesa e kompozitės sė hershme – Atlanti, Atlandi, Atlantis, nga – at+land, ku fjala e dytė – Land – ėshtė emėrtimi I hershėm gegėnisht – Lland, llandi – vand – vendi dhe kemi alternomin i.e. – land – vand – vend, vendi I atit, vandi I atit, llandi I atit – Atlanti – Atdheu – Atvandi-Atvendi - Atlandi, si dhe emėrtimin pėr fjalėn gjeo-hartografike – atlas, atlasėt – atllasi.


http://tiranaforum.forumfree.it/?t=45491043
Huti no está en línea   Reply With Quote
Old December 31st, 2010, 09:09 PM   #7
Huti
Wait,...
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,391
Likes (Received): 4551

ETHYMOLOGJIA E EMRIT - ETRURIA


Fjala – etrusk pėrbėhet nga pjesėt e saja fono-morfologjike nė zbėrthim linguistik kėshtu: e + tru + s + k e qė pėrbėhet nga njė nyje e parme e – njė emri, apo mė mirė tė themi nga njė rrėnje fjale tė lashtė tru –si rrėnje fjale me kuptimin truall troje, e trallit tė Trojės duke formuar Gjindoren (Genetivin) pėrmes tingullit s – dhe pėrcaktimit tė emrit si etnonom, pėrmes tingullit k – nė trajtėn e pashquar tė emrit – etrusk, nė tė cilin fshehet shprehja shqipe-illire e Trojės – Etruskėt e ardhur prej Trojės illire - Hillionit.


ETNONOMI - ETRUSK


Emri - etrusk nė pėrbėrjen e tij fono-morfologjike pasqyron disa rrėnje tė fjalėve, tė cilat fshehen nė vet emėrtimin nė fjalė - sipas origjinės sė tingujve tė fjalės, e cila pėrbėhet nga pjesėt e saj gjatė zbėrthimit tė tyre, duke fshehur nė vetvete vet kuptimin e emrit, me disa ndryshime fonetike tė tingujve, qė nė dukje tė parė, na largon nga origjina linguistike si fjalė, nė mėnyrė qė ta shohim ethymologjinė e vėrtetė.


Fjala – etrusk pėrbėhet nga pjesėt e saja fono-morfologjike nė zbėrthim kėshtu: e + tru + s + k e qė pėrbėhet nga njė nyje e parme e, njė emri apo mė mirė tė themi nga njė rrėnjė emri tė lashtė tru, duke formar gjindoren (Genetivin) pėrmes tingullit s dhe pėrcaktimit tė emrit si etnonom, pėrmes tingullit k nė trajtėn e pashquar tė emrit etrusk.


E - nyje e parme e emrit duke formuar Gjindoren (Genetivin) me kuptimin e truallit, nga trualli

TRU – ėshtė emri prej nga erdhėn nga trualli I Trojės illire – truall Troje – e truallit tė Trojės

S - sufiks qė pėrcakton Gjindoren (Genetivin) origjinėn e popullates sė ikur - e truallit tė Trojė (s)

K – sufiksi nė trajtėn e pashquar tė emrit, qė pėrcakton etnonomin – etrusk - si trojan illiran


Emri – etrusk ėshtė emėrtimi i popullatės trojane illire tė zhvėndosur nga trojet e tyre nga trualli i Trojės – qė historikisht njihen si dyndje egjeane dhe dyndje adriatike – pas luftėrave tė njėpasnjėshme deri tek Kallja e Trojės – qė u detyruan ta lėshojnė vendin pjesėrisht e masovikisht dhe tė gjejnė shpėtim andej detit Adriatik, nė botėn e lirė tė atėhershme – Sicilia ku sicili (secili) kishte tė drejtė tė gjallonte gjellėn e lirė, tė jetojė i lirė, (si toponom me spjegim shqip me pėremrin e pakufishėm tė shqipes sė vjetėr – sicili - secili, secila, secilėt) me kuptimin tokė e premtuar nga secili, nga tė gjithė ardhėsit nė Apenine.

Trojanėt illirian pas kalljes sė Trojės, tok me mbretin e tyre Heneun (Eneun) shkuan masovikisht nė Apenine, nė fillim nė Jugun e Italisė, nė ujdhesėn Sicilia, pėr tu pėrhapur nė gjithė Apeninet, duke popullėzuar me farėn illire atėbotėn e re tė atėhershme – njėkohėsisht edhe duke kultivuar gjuhėn dhe kulturėn illire si vazhdimėsi e kulturizimit apenin dhe europian – respektivisht duke pasqyruar njė formė tė re kulture tė kohės, me njė njohje tė re gjuha e kultura etruske – gjuha e kultura e truallit trojan.

Dyndjet egjeane edhe tė Trojanėve dardhan, illirėve dhe paraardhėsve tė tyre pellgazėve mediterran sikurse tė popujve tjerė tė lashtėsisė, si dyndje trekontinentale: Afrikė – Azi – Europė, duke mbetur themelues tė civilizimeve tė antikuitetit - sėpari filluan me pėrhapje nė hapėsirėn ballkanike, duke kultivuar kultet e kulturės mediterrane illire pellgazgjike – pas luftėrave tė pėrgjakshme, pėrmbytjeve natyrore, sėmundjeve masive shfarosėse – duke kėrkuar gjithnjė njė tokė e botė tė re dhe tė lirė.
Pėrveē, Ballkanit si botė e lirė e kohės, i cili njihet si Ballkani illirik – nga brigjet egjeane e deri tek Histria (Istra e sotme), duke krijuar njė nga perandoritė mė tė mėdha tė Botės Antike – Illiria – dardhanėt, nga tė dy drejtimet e lashta: nga Troja e nga Ballkani, pėrsėri pėrjetuan edhe dyndjet adriatike – duke kėrkuar gjithnjė njė tokė tė re, pėr tu vendosur nė Apenine, tėvona deri tek brigjet allantike tė Pirinejeve perėdimore. Ato dyndje vazhduan gjithmonė kah Perėndimi, nga presionet vrullshme tė popujve tė mėdhenj aziatik nė pėrmasa botėrore, qė njė kohė u pėrjetuan edhe si dyndje atllantike drejt anės tjetėr tė botės deri nė kohėn tonė tė shek.XXI – nė Tokėn e Re amerikane.
Pra, kėtu mund t’i pėrkufizoja katėr dyndje illiro-pellgazgjike nė pėrmasa botėrore: mediterrane, egjeane, adriatike dhe atllantike. Kėto dyndje u bėnė nė kohezione historike tė vazhdueshme, pothuaj nga tė gjitha drejtimet edhe nga ato tirreno-pellgazgjike, Ionike, pėrmes ujėrave dhe tokės, deri tek vendosjet e fiseve theutone, gale, anglo-saksone, balltike e skandinave.

Arsyeja e kėtyre dyndjeve tė mėdha gjithnjė kah Perėndimi, ishte bymimi i madh demografik i popuve mė tė mėdhenj aziatik: kinezve dhe indianėve, persėve e afganėve, atakeve turke dhe atyre mongole, kur hunėt aziatik arrijtėn deri nė zemėr europiane, e europianėt dhe njė pjesė afrikane, arrijtėn deri nė zemrėn amerikane, si dyndje inter-kontinentale oqeanike deri nė Australinė dhe Alaskėn e largėt. Pėr, spjegimin e kėtyre dyndjeve inter-oqeanike vet flet sot bota moderne!


- Kush ishin ata Trojanėt dardhan tė Trojės antike nga Frigia, qė dyndjet e tyre ishin edhe mė tė largėta mediterrane, qė u thirrėn – etrusk nė Apenine dhe atje formuan konfiguracionin historiko-kulturor – Etruria?

Eneu tok me enejtė trojan krijuan fillin e hershėm tė lashtėsisė nė Apenine duke vuar themelet e njė kulture tė ardhshme latine, pėr tu bėrė tėvona njė nga kulturat e njohura antike romake – e cila gjuhė e kulturė ishte me rrjedhė illire fillimisht, krijoi vet themelin e historiografisė sė re, fillin e kulturės sė re – si kulturė e re e bartur e truallit tė Trojės. Dhe pikėrisht Eneu trojan mbeti Eneida e Virgjillit – Illi i Virgjėr (sipas spjegimit shqip, emrit tė tij) si vepra e parė e gjuhės e kulturės latine, me veprat e bardit poetik apenin Bukoliket, Gjeorgjiket dhe Eneida.

Bukoliket me kuptimin kėnga e bukės arbėreshe, atyre qė bėnė arėne bukės dikur, / Gjeorgjiket me kuptimin kėnga e tokės, dheut, kėnga e truallit tė ri etrusk, / Eneida – me kuptimin kėnga e Eneut dhe shtegėtimet e tij deri nė truallin e ri etrusk – si kėngė e truallit trojan nė Apenine – kryeveprat e Virgjillit janė fillet e kultivimit tė kulturės antike latine.

Vet vepra e parė latine e cila njihet si gurthemel i letėrsisė sė kohės Eneida e Virgjillit – spjegon ngjarjet rrėnqethėse tė bredhjeve tė Eneut, nė Apenine.

Illiada, Odhisea dhe Eneida pėrbėjnė tre atllasėt e kulturės illire dhe vet Eneida ėshtė njė odhiseadė trojane illire. Illiadha – Adha e Illit, udha e Illit illirian poetika epike e Homerit hillir – si vepra e parė europiane me veprėn tjetėr, Odhisea – udhėtari i detit, i paraprijnė krijimit tė veprės sė tretė, si vepra trashiguese illiro-pellgase Eneida mė e njohura nė antikėn latine.

Eneida e Virgjillit ėshtė Eneiada – Hėneiadha – Eneiadha – udha e Eneut, ashtu sikurse ishte Iliada – illiadha (Hilliadha homerike) udha e Hillit tė Hillionit, por qė Virgjilli na jep njė pėrsosje tė pėrfshirjes sė personazheve – nga Eneu nė njė vend tjetėr, me njė subjekt koherent tipik trashigues, me parafytyrimin e perėndive tė lashtėsisė sė njejtė, duke u lidhur nė tė gjitha kėngėt me emrin – trojan, dardhan, Troja e Hillionit.

Virgjilli nė veprėn Eneida si vepra e parė e kulturės e letėrsisė antike latine, qe nga kėnga e parė, paraqet njė ardhje tė popullit me prejardhje trojane:

“From ancient Troy, by force expell’d we came,

If you by chance have heard the Trojan name!”


(Kėnga e Parė – Eneida)

“Nga Troja e lashtė, na erdhėm me forcė tė dėbuar,

Nėse ju emrin Troja, keni pasė rast pėr ta ndigjuar!”

(Pėrkthimi nė shqip – N.M.)

Kjo tregon mė sė miri, prejardhjen etruske trojane, nga ethymologjia e fjalės ku fshehet kuptimi i shprehjes shqipe e trojės – etruske – e trojės illire – si popull qė i pėrket dyndjeve egjeane dhe dyndjeve adriatike, duke na lidhur me origjinėn illiro-pellgase tė etruskėve nė Apenine!


Virgjilli vazhdon nė kėngėn e parė – Eneida:

“Thus spoke Illioneus: The Trojan crew,

With cries and clamors his request renew.

Trojans, dismiss your fears, my cruel fate,

And doubts attending an unsettled state,

Force me guard my coast from foreign foes:

Who has not heard the story of your woes,

The name an fortune of your native place,

The fame and valor of the Phrygian race?

We Tyrians are not so devoid of sense –

Nor so remote from Phoebus’ influence.

------

And Illian tow’rs and Priam’s empire stood -

Meantime, with shouts; The Trojan shepherds bring,

------

“O light of Trojans, and support of Troy –

Thy fathers champion, and my country’s joy!”

------

Troy is no more, and Illion was a town!”

Aeneid – Vergil, Transl.- eng. by John Dryden

Etruskėt janė popullata e Trojės – etrusk si pjesėtarė tė popullit tė fisit illirian Frigėt nga Frigia nė Azi tė Vogėl – ku ndodhej Hillioni hillirian tė cilin e ndėrtoi Hilli dhe prej tij rrodhen dardhanėt, si mbretėri – qė besonin nė Yllin e Dritės – Diellin dhe nė bazė tė tij si emėr tragjigues, nga illirėt mediterran u zgjėruan deri nė rrafshin trekontinental: Aleksandri – Hind – Hiller, gjatė pėrhapjeve historike, respektivisht duke kultivuar kulturėn e antikuitetit nė pėrmasa botėrore tė kohės.

Troja illire. – Etnonomi - trojan

Edhe veprat antike nuk mbeten tė paprekura, me intervenime tė pusheteve tė kohės, qė ia imponoi devijimin kronologjik tė antroponomisė dhe toponomastikės sė tyre. Shih, edhe nė veprėn Eneida nė vend tė emrit Sparta e ndeshim emrin – grekėt – Greacia, pėr tė iu larguar argumenteve reale historike, kur dihet, se spartianėt e trojanėt ishin dy fise illire-pellgase. Kur dihet se ethymologjia e kėtyre dy emrave – Sparta e Troja qėndron nė spjegimin shqip, pėr tė dy fjalėt si toponome, ashtu sikur edhe pėr antroponomet dhe etnonomet – spartian e trojan.


Emri Troja ėshtė thjeshtė njė emėrtim, si toponom me ethymologji fuqimisht shqipe tė pakontestueshme, duke u nisur qe nga origjina e tingujve tė fjalės, nga rrėnja e fjalės dhe nga tėrėsia fonomorfologjike e saj. Fjala shqipe – troll, trolli – truall, trualli – nė shumės tė emrit ėshtė Troje, trojet, vendbanimet e njerėzve, qė i pėrket origjinės shqipe, ku e kemi edhe nė shqipen e sotme. Fjala – Trojė – Troja ėshtė pėrkufizimi i disa trojeve, si vendbanime njerėzish, nė njė truall tė pėrbashkėt, ashtu sikur ishte vet, Troja njė shtetqytet – me troje tė rrethuara me mure tė larta, tė gjitha trojet nė njė Trojė, qė edhe quhet si toponom – Troja.


Fjala shqipe – troje, trolli, trualli – trojet nuk ka se si tė jetė e ndonjė gjuhe tjetėr i.e. e cila pėrcaktoi etnonomin – trojan si etnonom illiro-pellgazgjik dhe toponomin Troja si toponom illirian i lashtėsisė. Janė disa shprehje shqipe tė sotme lidhur me fjalėn – troll – trolli tė cilat dhe janė tė karaktereve tė njerėzve, ku lidhen me gjėndjen shpirtėrore tė njeriut, nė pėrmasa tė thella emocionale, qė kemi mjaftė shembuj: ai/ajo ka ra nė punė tė trollit / e ka qitė nė pikė tė trollit (me kuptimin e ka tranua, e ka ēmendė fare) / rashė nė punė tė trollit / ta luaj trollin / ia luan trollin / ia ka luajt trollin / ajo punė ta luan trollin / luaja trollin / me kuptimin shqip / rashė nė punė tė trollit – rashė nė gjėndje tė vėshtirė alarmuese, rashė tragjedi ekonomike, shpirtėrore, finansiare, apo rashė nė njė gjėndje aqė tė vėshtirė, sa nuk dij se kah ia mbajė, pėr tė gjetė shtegdalje, shpėtim pėr diēka, qė mė rėndon tepėr. Poashtu, shprehja – ai ia ka luajt trollin filanit...kur i foli aqė me argumente tė forta, e qiti nė tjetėr hesap, ia hudhi poshtė krejt fjalėt me argumente, e diskualifikoi tėrėsisht...

Dhėmbja e dhėmbit ta luan trollin e kemi shprehjen tjetėr shqipe, pėr dhėmbjen e dhėmbit, si dhėmbje tronditėse, ku vet nga fjala – dhėmb, dhėmbi, dhėmbėt u formua nė shqipe edhe fjala – dhėmbje, dhėmbja, dhėmbjet nga sėmundjet e ndryshme.

Janė mjaftė karakteristike disa shprehje shqipe lidhur me fjalėn troll-i, troje, truall – trualli qė thohet nė dy rastė te fjalėve nė analizė ethymologjike edhe vet shqipe, sikurse, edhe vet nga fjala truall, rrodhi fjala shqipe - truaj, (truemja, i/e trueme, tė truem, i/e trum-i-ja – gege-shqipe), qė kanė kuptimin i/e/tė mallkuar, e truan – e mallkon, e namė, i truemi-i mallkuemi- i namuni. Shprehjet shqipe: e trou buka / e mallkoi buka / i ka tru trolli dhe e lėshuan vendin / troje tė truara / trualli i truar / ai gjith ditėn e lume veē truan e rredhon (namė) / ai/ajo ėshtė trup i truar / mos e truaj sofrėn e bukės / mos e truaj djalin ashtu bre? / ai/ajo ėshtė njeri i truar / vet e trove dhe tash rri / ai/ajo/ata/ato janė tė truar pėr s’gjalli e pėr s’dekni / droj se vet e troi dhe ashtu i erdhi puna / Trumja – Truemja – Truamja si emėr, etj.


Fjala shqipe troll, trolli, ėshtė poaqė e lashtė, si toponom i rrethimit tė banėsės, shtėpisė, toka rreth shtėpisė sė banimit tė njeriut – sa qė vet rrėnja e kėsaj fjale – tro (apo tru, sikur e kemi nė rastin e prejardhjes sė fjalės – etrusk, nga truall troje, nga trolli i Trojės illire) – kjo rrėnje – tro ėshtė fjalėformuese e shumė emėrtimeve i.e. edhe PIE dhe nė pėrmasa tė pėrgjithshme tė Linguistikės Gjenerale, ku e hasim nė leksikun e pėrgjithshėm botėror: trop, tropik, tropikal-e, an-trop=njeriu, metropol-i-e-et, metropolitan, antrope, antropolog-u-e-et-ėt, Antropologjia, antropologjetik, antropomorf, Tropoja toponom shqiptar, tropojan, tropojas, tropojanėt etj., ku vetėm shqipja ka mundėsi spjegimi ethymologjik pėr tė gjitha kėto fjalė gjenerale, tė shkencės dhe linguistikes botėrore. Deshtėm e s’deshtėm udha ėshtė e hapur pėr tė gjitha gjuhėt.


Sparta illire. – Etnonomi - spartian

Askund derisot nė leksikun e gjuhėve i.e. si nė atė shkencor e historik dhe hstoriografik, nuk pėrmenden toponomet – Troja e Sparta dhe etnonomet – trojan e spartian - si fise illire, kur ato ishin etnogjenetikisht, dy fise illire, me tė cilėn gjuhė tė lashtė skipe-illire, vėrtetohen pėrmes ethymologjisė sė vet etnonomeve dhe toponomeve nė fjalė.

Emri – Spartė – Sparta qė njihet kryesisht nė Luftėn e Trojės, tė cilėn e pėrshkruan Homeri nė veprat Illiada e Odhisea, poashtu edhe vet Virgjilli nė Eneida – poashtu edhe nė histori si shkencė shoqėrore – ky emėr ėshtė me ethymologji shqipe tė pakontestueshme.

Fjala – spartė – sparta ėshtė njė fjalė shqipe, e cila edhe sotekėsaj dite flitet nė shqipen e vjetėr, si fjalė me kuptim tė pastrimit, spastrimit – shpartimit herrjes sė bimėve nė kopsht, herrja apo spartimi i lehės sė qepve, spartimi i bimėve nė arė gjatė prashitjes, qė sot ka mbetur nė pėrdorim vetėm pėr botėn bimore, ku kuptohet rrallimi i bimėve nė kopsht, spartimi i bimėve pėr tė dhėnė fryte sa mė tė mira – kur kjo fjalė ishte dikur nė Spartė si spastrim i rodit tė njeriut. Spartianėt spartonin fėmijėt e tyre, duke i mbytur ata fėmijė mėnjėherė pas lindjes, me tė meta psiko-fizike, me qėllim qė mos ta humbin rodin, sojin e tyre – por t’i lėnė tė jetojnė vetėm tė zgjedhurit, tė spartuarit ata fėmij tė shėndoshė tė porsalindur, qė tė bėheshin djem, burra e gra luftėtare, sa mė komplete si personalitete, tė shkathėt pėr punė e pėr luftė nė mbrojtjen e atdheut. Ky ishte principi spartian i kohės, pėr atė edhe vet emri, si etnonom – spartian, si dhe toponomi Sparta u formuan fono-morfologikisht nė bazė tė veprimit tė tyre konkret nė spartimin e popullit, veēanėrisht nė spartimin e fėmijve tė tyre. Ashtuqė, fėmia spartian, posa mbushte 7 vjet shalonte kalin, hudhte shigjetėn, stėrvitej ushtarakisht dhe nė moshėn 12 vjeēare, ai ishte ushtar spartian.


Spartim domethėnė rrallim – spartim – rrallim, herrje – sparton – rrallon, spartoj - rralloj ku kemi disa shprehje shqipe: i kam spartue qepėt, lehen e qepve / e kam spartu arėn me kuptimin e rrallimit tė bimėve me qėllim qė ato tė japin sa mė shumė fryte, si tė lira, tė rralla nė mes tyre nė kopshte, ara etj. spartoe arėn nėse don me tė dhanė bukė / ara e spartume jep bukė / ara e paspartume nuk jep mjaft bukė / spartoe atė kopsht, se tu ka ba therra / nė arė shtine anmikun me prashitė – se e sparton arėn dhe ara jep bukė / shpartoe kopshtin / shpartimi i bimėve jep fryt etj.

Poashtu e kemi edhe fjalėn tjetėr shqipe, nė kuptimin e spartimit, shpartimit – shpartallim-i-e-et, shpartalloj, shpartallues, shpartallon, shpartallojmė / shpartallimi i rrethimit – ēarja e rrethimit / po ē’e ka shpartallue / e ka shpartalluar / tė shpartallon do tė thotė tė shkatėrron, tė ēanė, tė shkyen etj. qė sot ėshtė nė dy rastet e shqiptimit qoftė me fillesėn, apo tingullin s – apo me dytingullorin sh por, qė ka kuptimin e njejtė pėr fjalėn – spartė, sparta, spartimi, spartohet.


Njohje paraetruske. –


Eneu trojan, ishte mbreti i Trojės (Troada) qė nė bazė tė kėtij emri me ethymologji shqipe-illire - ishte fisi illir qė besonte nė Hėnė, pėr atė edhe e kishte emrin Hėnee - Enee, Eneu (me shėmangien e nistores H i.e.), ku prej tij rrodhėn enejtė, pra fisi trojan illirian hėnejtė – enejtė, qė tėvona pas kalljes sė Trojės, nė mungesė tė tyre, si popull i pakėsuar, formuan lidhjen e pėrbashkėt hėnhelleje, si fisi i bashkuar illirian – Hėnhellejtė, tok me Thaullantėt, qė njihen sot si fise (para)historike illire (Enhellejtė-Enkelejtė e Taulantėt) deri nė vendosjen e tyre nė brigjet adriatike.

Etnonomi - akej


Me shkrirjen e hėnejve (enejve) nė njė bashkėsi fisnore illire me hellejtė, si fis trojan nė Trojė me emrin hėnhellej - formuan njė nga kulmet e kultit tė kulturės, shkencės dhe artit illir tė kohės, kėshtuqė, tash kemi ardhjen e grekėve, nė Trojė (gjysma e parė e mijvjeēarit tė dytė p.e.r.), tė cilėt morėn kryekėput emrin e mėvonshėm – hellej – hellen duke pėrvehtėsuar gjuhėn e kulturėn dhe historiografinė hellene-hillire, (si dy fjalė tė sė njejtės gjuhe ku tregon ana fonomorfologjike e tyre) as pa ditur pėr ta spjeguar nė atė kohė, as vet kuptimin e artit e tė kultit tė kulturės illire. - Por qė me njė emėr karakteristik, emri i grekėve tė parė, ardhės nė brigjet egjeane ishte i marrur mė vonė nė bazė ethymologjike me kuptimin e guximit tė njeriut – si guxim – na del pėr grekėt emri i tyre si etnonomi i parė, emri akej, akejėt. Ku vet kuptimi i kėtij emri akej lidhet tėvona me emrin akil, me impresion nga emri i heroit tė Illiadhės homerike Akili – si akil- (akej, akejtė, ėshtė shumėsi i emrit nga emri – akil- aquilla – shqipja). Pra, qė ky emėr ethymologjikisht lidhet me emrin aquilla, si emėrtim me kuptimin e skipes, e shqipes, tė shqipes, bij tė shqipes, ku vet emri Aquilla, ėshtė emėrtimi i hershėm me kuptimin Shqipja – si etnonom nė rastin nė fjalė, me prejardhje ethymologjike tė lashtė skipe thotishte.


Semantika etruske. -


Gjuha e kultura e truallit tė Trojės – nė kuptimin mė tė ri tė kohės si gjuha e kultura etruske ku vet shprehja e fjalėve tė tilla e truallit tė Trojės kjo shprehje fshehet nė fjalėn etrusk – si gjuhė e kulturė pellgazgjike, vėrshoi si tallaz deti Apeninet, duke formuar njė etnitet tė ri tė kohės – qė tėvona tė vijė e tė zgjėrohet deri nė rrjedha antroponomesh, toponomesh, patronomesh, hidronomesh dhe bionomesh nė pėrgjithėsi – duke vėndosur njė themel pėr kulturėn dhe historiografinė romake.


Fjalėt etrusk – etrosk – etrur – etrurėt si kuptim pėr etnonomin nė fjalė janė me pėrbėrje antroponomike ardhėse, deri tek toponomi i njohur Etruria. Vet ethymologjia e emrit si toponom – Etruria ėshtė emri toponomastik i etnonomit – etrusk – Etruria – toka etruske, etruskane, ku vet edhe kjo fjalė etruskane na vie ne deminutiv tė shprehjes logjike etruskan nė kalimin alternomik nė etroskan – ku me shėmangien e tingullit r dhe tė fillesės – tingullit e – na rrjedhė fjala toskan, nga alternomi i tingullit u nė tingullin o – respektivisht, sikurse qė e kemi kėtė ndryshim tingullor tek emrat me kuptim tė njejtė shqip – truall – troll – trualli – trolli – trualli – troje nė shumėsin e emrit, pra na rrjedhė toponomi tjetėr – nga etruskan – etroskan – toskan – Toskana, qė ėshtė vet emėrtim i rrjedhur nga vet emri i ardhur nga etnonomi – tosk – toskė – Toska, Toskėt, nga vendi amė Toska – Toskėria, si toponom pėr vendin e toskėve arbėrorė dhe dialekti i shqipes Toskėrishtja.


Poashtu, nga vet ky emėrtim etrusk nė kuptimin etrosk na rrjedhė emėrtimi trosk - troskė, troskėt me njė largim etnogjenetik duke formuar e riformuar fise tjera.


Nuk mendoj se disa pėrkufizime ethymologjike tė derisotme pėr prejardhjen e emrit etrusk kur thonė disa se ky emėr vie nga shprehja e truska – me kuptimin e shtypka – si formė linguistike e dalur nga pesha e hidhur e robėrisė, e truska – e shtypka robėria - nuk besoj qė kjo theori, tė jetė frytdhėnėse pėr njė ethymologji tė saktė, reale, tė prejardhjes sė vet emrit – etrusk. Ky mendim ethymologjik si theori, ndoshta ka mbretėruar tek disa ndikime tjera multietnike, nė Itali, duke menduar se edhe vet trevat arbėreshe, janė si pjesė e vuajtjeve ekzistenciale dhe ėshtė fjala pėr mospėrkrahjen ndaj arbėreshėve, nė njė shoqėri tė tillė, pėr tė mbetur Jugu i Apenineve, si edhe vet Italia Jugore, si pjesė mė e pazhvilluar ekonomikisht dhe industrialisht. Dihet se, kjo situatė ekzistenciale, rrodhi nga ndikimet e popujve veriorė gjermanik, duke industrializuar me shumė pjesėn veriore, qė Veriu italian tė jetė mė i zhvilluar.


Pėrkundėr, ballafaqimeve etruske me popuj e kultura tjera, nė shumė shkrime linguistike, filologjike, thuhet se disa dyshojnė nė prejardhjen etnogjenetike etruske, nga illirėt, edhepse, dihet se: etruskėt, paunėt, mesapėt, venetėt, etj., qe nga fiset e hershme dardhane – galabrėt e paunėt, si fise ardhėse nė Apenine, gjatė dyndjeve dardhane illire, nga veriu ballkanik, kah jugu, pėr nė Apenine, tej Adriatikut, si dyndje adriatike dardhane – kėto dyndje e tregojnė si dėshmi historike prejardhjen illire tė etruskėve – si dhe gjuha etruske ishte gjuha illire, si gjuhė e kulturė dhe etnologji illire – ajo ishte vet – gjuha e kultura illiro-pelgazgjike.


Spjegimi i mbishkrimeve etruske – mesape, paune, venete etj. nė gjurmimet ethymologjike, gjatė ekspeditave arkeologjike, tė linguistėve europian, nė gjetjen e atyre epitafeve, epigrameve, mbishkrimeve tė varrezave, shkrimeve nė stoli ari e nė monedha tė gjetura nė varreza – tė gjithė erdhėn nė pėrfundim, se vetėm pėrmes rrėnjeve tė shqipes sė vjetėr, mund tė dėshifrohen e tė zbėrthehen ato mbishkrime tė lashta dhe tė spjegohen ekzakt – sepse asnjė gjuhė tjetėr nuk ka mundėsi spjegimi tė tillė.

Shih: ekspeditat - Theodor Mommseni (1850) duke studjuar mbishkrimet mesape, ai arrijti nė pėrfundimin mbi lidhjet e mesapishtes me illirishten dhe me shqipen “Dialektet e Italisė sė Jugut”, sikurse edhe nė veprėn “Historia e Romės”. Poashtu, linguisti gjerman S. Buge, duke argumentuar pėr zbėrthimin e mbishkrimeve mesape, “duhet tė shfrytėzohet Shqipja pėr tė kuptuar ato mbishkrime” dhe duke ardhur nė pėrfundim nė studimin “Mesapishtja dhe Shqipja” ai zbulon se ekzistojnė njė seri pėrputhjesh midis gjuhės sė mesapėve tė lashtė dhe tė Shqipes sė sotme, si nė aspektin evolutiv fonetik poashtu edhe nė leksik. Paul Kretchmer-i njė nja linguistėt mė tė mėdhėnj dhe hellenistėt mė tė spikatur “Hyrje nė historinė e gjuhės greke” (1896) ku trajton problemet e illirishtes dhe ngjashmėrinė unikate me Shqipen e Mesapishten, por si lidhje tė veēanta i argumenton ato lidhje me Venetishten – duke argumentuar pėrhapjen e illirishtes sė lashtė nė dy anėt adriatike, na jep njė konkludim tė qartė pėr njė lidhje etnogjenetike: etruske, etrure, mesape, paune, galabre, kalabreze, venete, dardhane, trojane – illire!

Ėshtė interesante njė legjendė nga vet Virgjilli, ku na pėrshkruan njė lidhje gjenetike, nė mes tė etruskėve, dardhanėve dhe trojanėve, nė tė cilėn thohet se: gjurmėt e dardhanėve janė tek paraardhėsit e tyre, me Dardhanusin dhe Trojanėt. Sipas vlerėsimit tė traditės romane, Dardhanusi ishte i Biri i Zeusit dhe Trojanės – i cili u martua me bijėn e mbretit tė Frigisė – me princeshėn Bateia. Dardanusi e themeloi qytetin e lashtė Dardhania, nė zemėr tė fisit frigian illir me njė dekret pėr atė tokė, krahinė, qė ia dhuroi i ati i shoqes sė tij.

Eneu trojan ishte pasardhėsi i Dardhanusit, ku pas kalljes sė Trojės, mori njė pjesė tė popullit me vete, tė cilėt shtegėtuan nė Apenine.

Legjenda e lashtė pėr Trojėn.-

Legjenda pėr Trojėn iu ka interesuar shumė dietarėve e studjuesve botėrorė, tė cilėn e vuan nė shqyrtim analitik, hellenistėt dhe linguistėt e historianėt i.e. Ajo qė zgjon mė tepėr interesim dhe qė i pėrket mė shumė realitetit historik ėshtė subjekti etnografik, se emri Troja lidhet me dardhanėt e Dardhaninė:

Dardhanusi i Biri i Zeusit dhe i nymfes Elektra, erdhi nga Samothrraku dhe qėndroi njė kohė tek mbreti i Frigisė illire. Dardhanusi me aftėsitė e tij, me shkathtėsinė, bukurinė, maturinė e tij si bir Zeusi, fitoi admirimin e frigėve e sidomos nė veēanėti fitoi adhurimin e princeshės sė bukur Batea e cila ishte e bija e Teucerit – birit tė Skamandrit nga Kreta dhe i nymfes Idaea. Teuceri qė e adhuroi aqė shumė Dardhanusin, si bir zoti, si njeri dhe si dhėndėrr, ia dhuroi me njė dekret ligjor tė kohės disa troje pėr ta themeluar tėvona qytetin Troja, tok me njė krahinė pėrrreth saj, tė cilėn pas vdekjes sė Teucerit, Dardhanusi e quajti krahina Dardhania.

Dardhanusi e Batea vuan themlet e gurit tė trojeve tė shtetqytetit Troja, vuan vulėn e themelimit tė saj – ndėrsa, Hellena e Agamemnoni vuan vulėn e shkatėrrimit, nė kohėn e mbretit Eneu ku ndodhi Kallja e Trojės – si ngjarje historike, tėvona me ikjėn e Eneut tok me njė pjesė tė popullit trojan pėr nė Apenine – vie filli i njė historie tė re, me formimin e emrit tė ri, etnonomit - etrusk dhe tė qytetit dhe krahinės Etruria.


Etrurėt lidhen etnogjenetikisht me Trojėn dhe vet emri – etrur, lidhet me emrin Troja.


Nė fillim tė shek.XX-tė tė erės sonė, studjuesi i njohur – Karl Georg Brandisi – shkroi nė veprėn “Historia e Botės”, Londėr, 1902, fq.48,- “Trojanėt tė cilėt banojshin afėr Propontit dhe nė veri tė malit Idae (sipas emrit – Idaea) i pėrkasin grupit etnik frig. Nėse, vendbanimet, qė Schlieman-i i zbuloi, ato i pėrkasin njė popullėsie tė vetme, e cila duhet tė ketė emigrua aty rreth vitit 3000 p.e.r.”.

Deri nė kohėn e zbulimeve tė Schlieman-it, Troja ishte vetėm njė legjendė e thurur me romancė e dramė. Bukuria natyrore dhe e njerėzve tė saj, gjaku i vrullshėm, trimat e vėrtetė, kuajt e shkathėt, anijet madhėshtore me vela, zjarri i dashurisė, shpatat e hekurit e tė bronzit si vetėtima rrufeshė, nymfat e perėnditė – u sharruan nė shkatėrrim, kah viti 1250 p.e.r. Homeri, nė Illiadė jovetėm qė e bėri tė pavdekshme legjendėn mbi Trojėn – kur tėvona perėnditė e Olympit illirik, i gjetėn grekėt dhe i pėrvehtėsuan, - por Homeri iu krijoi interesim shkrimtarėve dhe dietarėve, tė cilėt legjendėn e Trojės – e morėn si realitet historik, duke zbuluar fshehtėsitė e njė prej historive mė tė njohura tė botės! Nė kėtė kontekst historik, jovetėm hellenėt e hellenistėt, por edhe romakėt tėvona, edhe bizantinėt, ranė nė kėtė kurthė hermetike trojane! Troja ishte njė qytet aty ku ndodhet sot qyteti turk Hisarllik.

Sipas dietarit Schlieman-it – bazuar nė hulumtimet arkeologjike tė Trojės sė lashtė, qyteti duket se shumė herė u shkatėrrua dhe u rindėrtua nė poato themele, dhe ai gjeti njė varg shtresash apo qytetesh tė ndėrtuara e tė rindėrtuara njera mbi tjetrėn – si ndėrtime shtresore, nė Trojė!

Dr. Fuertwangler-i, pėr ndėrtimin e Parė tė Trojės thotė: “Llogaritet se Troja u krijua aty kah milleniusi i Tretė p.e.r. – por, sipas dokumentimit arkeologjik, ka tė ngjarė, qė Troja tė jetė ndėrtuar edhe para milleniusit tė Katėrt p.e.r. – edhe kur dihet kjartė, se Trojanėt, pėrdorshin veglat e bakrit (Cuprum) dhe pėr bakrin dihej 7.000 vjet para erės sė re!”


Me ardhjen e trojanėve nė Apenine, nė Sicili e treva tjera tė Italisė sė sotme, ata bartėn gjithė kulturėn e historiografinė e lashtė dardhane trojane, kultet, besimet, gjuhėn, doket e zakonet, tė cilat tėvona u mishėruan me njė kulturė tė re tė kohės - pėr tė mbetur tek pasardhėsit enean trojan gjuha e kultura latine-romake, e gjuha e sotme italiane, si rrjedhė etruske – illiro-pellgase mediterrane.


Gjuha e kultura etruske edhepse ndryshoi nėpėr kohė nga ajo trojane, nė esencė mbeti kuptimi i njėsisė linguistike nė antroponomi, toponomastikė, si formim i njė gjuhe simotėr latine dhe vendasi i ardhshėm apenin, gėrshetoi lidhjet linguistike, me vet kuptimin e emrit – latin – me domethėnien filozofike – la atin – ku nėnkuptohet shpreja e La Atin. Nga folja La nė aorist, prej foljes me lanė – rrodhi nyja e parme e fjalėve latine dhe e shumė gjuhėve latine tė sotme – La – si edhe nė format tjera identike gramatikore la, le (les) si kuptim i lanjes – la libertee, la famiglia, la mere -le pere – les enfant, fr. La parole, sp. etj. deri tek gjuhėt e sotme latino-amerikane.

Interesante janė krahasimet e disa paternomeve, i.e. sikurse emri – at – baba, nė disa gjuhė:

Shqip – at-i

Etrus. – apa

Greq. – appa

Latin. – pater

Gotik. – fadar

Irl. Vj. – athir

Armen. – hayr

Sanskrit. – pitar

Tokarisht: pacar

i.e. .......... phater


Kurse me rėndėsi tė veēantė, mund tė analizojmė fjalėn ar e cila nė shqipen formoi emėrtimin arbėn-arbėr – Arbėria – si kuptim i fjalės ar(ė) ara e bukės, qė e kemi, pėr fjalėn pllugim, lavrim nėpėr disa gjuhė i.e. e botėrore:


Ar – pllugim, lavrim (lėrim), me lavrua arėn me pllug


Etrusk: ar - me ba, me mbarua, pėr tė bėrė

Latin.: arare

Breton: arat

Greq.: aroo

Gotik.: arjan

Lituan.: ariu

Ang. : plough (direkt nga fjala shqipe, emri pllug-u, mjet lavrimi nė arė)

i.e. : ary


Tė gjitha kėto fjalė nėpėr kėto gjuhė flasin pėr pllugim, lavrim tė arės dhe kaq ngjashmėri fonomorfologjike kanė ndėrmjet veti, tė cilat mė sė miri rrėfejnė pėr njė gjuhė tė pėrbashkėt i.e. e mė gjėrė... ku lidhet kuptimi i emrin – ar(ė), shqipe arbėrore, nė tė gjitha kėto raste komparative linguistike.


Toponomet etruske, si emėrtime qytetesh spjegojnė prejardhjen etruske tė sotme linguistike, tė toponomeve, e si emra gjeografik italian: Achra – Acerra, / Adria, Atria, Atra – Adria, Atria / Aret – Arezzo / Atina – Atina / Felsina – Bologna / Velsu, velsna, velzna – Bolsena / Uvilla – Boville / Cale, cali – Calvi / Capua - Capua / Chaire, cisra – Cervetri / Ceisna – Cesena / Clesvin – Chiusi / Spina - Comacchio / Cura – Cori / Curt, cortun – Cortona / Cusa – Cosa / Frentina – Ferentino / Vi(p)sul – Fiesole / Felcina – Fogligno / Kavi – Gabi etj.


Ndėrsa, tek besimi etrusk – etruskan qėndrojnė disa forma alterfonike, nė pėrcaktimet e emėrtimeve tė perėndive tė lashtėsisė, ku me njė ndryshim fonetik, na japin identitet linguistik me perėnditė e popujve tjerė tė lashtė: Apolloni – zoti i dritės, thirrej Aplu, Apulu, Alpu. Silvanus – zoti i fushave dhe i tė lashtave, Palo – shpirti i plleshmėrisė, i venės, Tinia – zoti i bubullimės, shiut, Teramo – Mekuri, Turan – Urania, Turmus – Hermesi – zoti i fshehtėsisė, Turanna – Venus – Afrodita - Venera e deri tek mythologjia moderne Toskane - Siero etj.


Mendoj tė shtojė diēka mbase, pėrkundėr mendimit tė disa linguistėve, qė ethymologjinė e toponomit – emrin e qytetit – Tiranė-Tirana (kryeqyteti i Shqipėrisė) – qė e lidhin me toponomin Teheran – Terhana - karakteristike ėshtė pėr mendimin tim emri i perėndisė Turanna – Afrodita – Venus – Venera – qė mendoj tė jetė vet pėrcaktimi i toponomit – Tirana – ku me ndryshimin fonetik tė tingullit u nė i - rrodhi emri Tiranė – Tirana me ethymologji etruske – Turanna – Tirana.

Zanafilla e emrit EPIRI

Tukididi me emrin Epir kuptonte tokat e Lokėrve dhe tė Akarnanisė, duke pėrfshirė kėshtu pothuajse gjysmėn e bregut qė shtrihej nė veri tė gjirit tė Korintit. Helaniku, Apeiros quante edhe Azinė e Vogėl, ndėrsa Tukiditi dhe Isokrati quanin kėshtu edhe njė pjesė tė mirė tė Azisė. Straboni thotė se: Homeri me fjalėn Epirnėnkuptonte vendet pėrballė ishujve, duke pėrfshirė Leukadėn.

Mė vonė banorėt e Korkyrės dhe tė ishujve pėrreth me emrin Epeiros quanin tokat pėrkundrej ishujve, qė shtriheshin gjatė bregut tė detit Jon, tė banuar nga fiset kaone e thesprote. Fjala Epir rrjedh nga fjala e greqishtes sė vjetėr Apeiros, qė nė dialektin dorik do tė thotė stere, ose kontinent (tokė). Ajo ka pasur kuptime tė ndryshme gjatė historisė sė kėsaj krahine. Kėshtu pra emri Epir nė fillim ka pasur kuptim gjeografik e jo etnik.

Me emrin Epir, autorėt e lashtė nė fillim e kanė quajtur njė territor tė gjerė, i cili mė vonė u ngushtua rreth krahinave pėrballė Korkyrės dhe ishujve pėrqark. Mė pas, nė shek. V-tė p.e.sonė, ky emėr pėrfshiu edhe tė gjitha fiset e brendshme, duke u bėrė njė emėr i pėrbashkėt pėr krahinat, qė formonin nė kėto brigje njė tėrėsi gjeografike, etnike e politike. Emri Epir, u pėrvetėsua jo vetėm nga gjeografėt, historianėt e shkrimtarėt antikė, por edhe nga vetė banorėt, tė cilėt e pėrdorėn kėtė shpesh herė edhe nė dokumentet e tyre tė shkruara, nė mbishkrime e monedha. Pra nė gjuhėn shqipe fjala Epir ėshtė sinonim i fjalės sipėr, pėr tė treguar banorėt qė jetonin nė anėn tjetėr tė bregut ku grekėt shkonin pėr tregti ose qė punonin me banorėt e kėsaj krahine. Emri Epir ėshtė pėrdorur nė kohėt e vjetra pėr tė quajtur Toskėrinė dhe Gegėrinė ose mė saktė Shqipėrinė. Dihet se me emrin Epir nė kohėn e Perandorisė sė Lindjes u pėrgjithėsua Shqipėria. Toskėria u quajt Epiri i Vjetėr dhe Gegėria u quajt Epiri i Ri. Ndėrsa mė 1635 fjalėn latine "Epirus" shqiptarėt e kanė pėrkthyer "Arbeni" dhe fjalėn "Epirote" nė shqipen e asaj kohe Iarbenesce (Iarbeneshė)

http://tiranaforum.forumfree.it/?t=45553483
Huti no está en línea   Reply With Quote
Old December 31st, 2010, 09:14 PM   #8
Huti
Wait,...
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,391
Likes (Received): 4551

Toponime parasllave tė protoshqipes


Dr. Iljaz Rexha


Studimet albanologjike nė fushėn e sferės onomastike nė pėrgjithėsi si edhe nė atė tė toponomastikės shqiptare nė veēanti, nė kohė tė fundit kanė ecur pėrpara, por nė krahasim me studimet qė janė bėrė nė vende tė tjera tė Ballkanit dhe tė Evropės, mund tė themi se ende janė nė embrion.
Nėse marrim parasysh faktin se shkrimet e para nė gjuhėn shqipe u gjetėn mjaft vonė, atėherė toponimet mesjetare tė protoshqipes qė na dalin nė burimet shkrimore tė proviniencave tė ndryshme sllave, osmane etj., sidomos nė regjistrat kadastralė tė administratės osmane, kanė njė rėndėsi tė dorės sė parė edhe pėr studimin e historisė sė gjuhėve tė Ballkanit, dhe veēan pėr historinė e gjuhės shqipe.
Regjistrat kadastralė osmanė tė gjysmėshekullit XV, qė janė mė tė vjetėr se Meshari i Gjon Buzukut pėr 100 vjet, si edhe kėta tė mėvonshmit, edhe pse jo nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė, nė njė mėnyrė tė tėrthortė, mund tė na ndihmojnė pėr zgjidhjen e disa problemeve tė onomastikės shqiptare si edhe tė historisė sė gjuhės shqipe nė mesjetė, meqenėse nė kėta regjistra janė shėnuar disa toponime me nga dy emėrtime, me atė tė formės popullore tė shqipes dhe me formėn administrative tė serbishtes, natyrisht me forma tė sllavizuara, por kemi edhe raste kur rendi i fjalėve te disa toponime ėshtė shėnuar sipas natyrės dhe strukturės sė gjuhės shqipe: Petrili Arbanas (Petrili (i) Arbnes**t), Bernica Arbanas (Bernica (e) Arbnes**t), toponime qė gjendeshin nė rajonin nė mes Novabėrdės, Medvegjės dhe Leskovcit, ndėrsa toponimet me etnonimin Arban si: Arbanas emri tjetėr sllav Krushevic, Arbanas emri tjetėr sllav Sushic, Arbanas emri tjetėr sllav Sllavojevc dhe Arbanas emri tjetėr sllav Hobotinc, qė gjendeshin nė arealin e Nis**t, Prokupit dhe Kushumlisė.
Tė njėjtat toponime, natyrisht tė shtrembėruara nga administrata sllave, i hasim edhe me trajtat dhe strukturėn sllave, si: Arbanashka Petrili, Arbanashka Bernica, Berishina Luka, Guri Kuq, emri tjetėr sllav Zllatar nė Berane, Guri Kuq (emri tjetėr) me emrin sllav Obrinje nė masivin malor tė ēiēavicės, Guri Kuq, emri tjetėr sllav Crveni Kamen-Dibėr, Bardoniq, emri tjetėr Beliq, Palabard, emri tjetėr Belopavliq, Mjekėr Bard (Duga Shuma), Bardosan emri tjetėr sllav Lipovac, nė rrethinėn e Gjakovės, Shėn Petri, emri tjetėr Sveti Petka, Shėn Mrija-Sveti Marija, etj. nė rajonin e Tropojės.
Nė kėtė trajtesė, shkurtimisht dėshirojmė t'ia bėjmė tė njohur opinionit shkencor se nė burimet shkrimore tė administratės osmane tė shek. XV-XVI, si dhe nė hartat topografike austriake nga viti 1689/1690, janė shėnuar njė numėr i konsiderueshėm i toponimeve nė hapėsirėn e Dardanisė me etimologji tė protoshqipes, qė pa mėdyshje, dėshmojnė autoktoninė e shqiptarėve nė kėtė hapėsirė qė nga mesjeta e hershme, tė cilat kanė vazhdimėsi edhe nė mesjetėn e vonė deri nė ditėt e sotme.
Kėto toponime, siē e pamė mė lart, nė burimet sllave tė shek. XIII-XIV i hasim vetėm me strukturėn sllave, e jo edhe me atė tė shqipes, ēka dėshmon se toponomastika shqiptare ishte nė masė tė madhe e sllavizuar, por, pas tėrheqjes sė administratės sllave nga hapėsira e Dardanisė dhe vendosjes sė administratės osmane nė kėtė hapėsirė, kėto toponime tė protoshqipes pėrsėri na rishfaqen nė kėtė hapėsirė, tė cilat ishin trashėguar brez pas brezi nga popullsia autoktone shqiptare dhe pėrdoreshin nė jetėn e pėrditshme private, ndėrsa administrata dhe kisha sllave mesjetare nė dokumentet dhe regjistrat e tyre i pėrdornin vetėm trajtat e toponimeve tė pėrkthyera tė protoshqipes.
Siē dihet, territoret prej Nis**t (Naissus) e deri te Velesi (Bilazora), qė nė Mesjetė ishin tė pėrfshira nė Dardaninė antike, nėn sundimin e Bizantit deri nė fund tė shek. IX, ndėrsa gjatė shekujve X dhe XI (927-1018) hyjnė nėn sundimin e bullgarėve, tė cilėt mė pak ndėrprerje, i sunduan ato pėr gati 100 vjet, - Bizanti i ktheu nėn sundimin e vet shtetėror deri nė fund tė shek. XII.
Gjatė sundimit bullgar, nė hapėsirėn e Dardanisė ishte vėnė shtresa e parė e toponimeve sllave, dhe ky shtresim sllav ka vazhduar me intensitet edhe mė tė madh gjatė shekujve XIII e XIV, kur tokat shqiptare u pushtuan dhe u administruan nga Nemanjidėt serbė, pėr plot dy shekuj, deri nė depėrtimin e osmanlinjve (1389), tė cilėt mund tė themi se ndėrprenė sllavizimin e mėtejshėm tė toponimeve dhe antroponimeve shqiptare nė viset verilindore dhe helenizimin e mėtejshėm nė ato jugperėndimore tė Arbėrisė Mesjetare etnolinguistike dhe etnografike, e cila, siē thamė, shtrihej deri pėrtej Nis**t (Naissus), Velesit (Bilazora) dhe Shtipit (Astibos).
Pas depėrtimit tė sllavėve nė Ballkan, dhe sidomos pas vendosjes sė administratės sė tyre nė tokat shqiptare gjatė shek. XIII Ć¢ā‚¬“ XIV, ata bėnė ndryshime tė mėdha nė jetėn shoqėrore tė popullsisė balkanike, si nė aspektin material, ashtu edhe nė atė religjioz. Administrata dhe kisha sllave ka lėnė gjurmė tė thella nė tė gjitha fushat tė jetės shoqėrore, por kėto gjurmė mė sė shumti mund tė shihen nė lėmin e ndryshimeve tė toponimeve, dhe sidomos nė ndryshimin e antroponomisė (emrave) tė njerėzve te popullata vendėse (shqiptare dhe vllahe).
Edhe mendimi i shumė dijetarėve vendės si edhe tė huaj, e sidomos ai i bizantologut francez Alė d*kelie (Allain Ducellier), dhe tė historianit anglez Noel Malkolm (Malcolm), ėshtė se gjatė sundimit mesjetar bullgar dhe atij serb, ėshtė vėnė shtresa e parė e toponimeve sllave.
Po ashtu, Fanulla Papazogllu, bizantologe e njohur, nė njė punim tė saj konkludon se Dardania duhet tė konsiderohet si areal onomastik i veēantė. Fakti se emrat ilirė qė gjenden nė tėrė territorin e Dardanisė, nga tė cilėt numri i tyre mjaft i madh janė pa dyshim me prejardhje ilire, dhe ata janė dėshmuar vetėm nė Dardani, tregon se onomastika ilire nė Dardani ka qenė autoktone dhe jo e marrė nga jashtė.
Nė bazė tė toponimeve tė substratit tė protoshqipes qė janė shėnuar nė burimet shkrimore dhe historike sipas natyrės sė gjuhės shqipe, mund tė pohojmė se ato kanė dalė nga goja e shqipfolėsve dhe se gjuha shqipe gjallėronte nė hapėsirėn e ish-Dardanisė para dhe gjatė mesjetės, dhe vazhdimėsia e saj sipas kėtyre dėshmive onomastike nuk u ndėrpre asnjėherė qė nga kohėt mė tė vjetra. Kėto dėshmi onomastike, tė cilat i kemi hulumtuar nė regjistrat kadastralė osmanė, pėrforcojnė tezėn e shumė dijetarėve qė merren me studime albanologjike, e sidomos pohimin e ēabejt, i cili pohon se gjuha shqipe u formua nė territorin e sotėm gjuhėsor tė saj dhe se "Dardania dhe Arbėria Veriore bashkė me Krahinėn e Matit, duhet tė shikohen si pjesė e treės gjuhėsore tė shqipes sė kryehershme".

Me pushtimin e tokave shqiptare nga serbėt, filloi edhe ndryshimi i emėrtimit tė vendbanimeve nė hapėsirėn e Ilirikut, ku pėrfshihej edhe Dardania. Kėshtu, qė nė mesjetė, nė hapėsirėn e Kosovės, Maqedonisė, Shqipėrisė Qendrore dhe deri te Selaniku i Greqisė, u bė edhe ndryshimi i toponimisė, siē shihet nga dokumentet dhe burimet shkrimore mesjetare: nga Durrahium-Durrės nė Draē, nga Shkodėr nė Skadar, nga Ulkinon-Ulkos-Ulk nė Ulcinj, nga Thessalonikis nė Solun, nga Skupi nė Skopje, nga Monastiri nė Bitola, nga Bilazora-Vilazora nė Veles, nga Dibėr nė Debar, nga Kėrēovė nė Kiēevo, e tė tjera.
Autoktonia e popullit shqiptar ėshtė dėshmuar nga studiues tė huaj dhe vendės, pėrmes toponimeve qė kanė marrė formėn nėpėrmjet shqipes: Naissus-Nish, Scardus-Sharr, Scupi-Shkup, Scodra-Shkodėr, Lisus-Lesh, Drivastum-Drisht, Drinus-Drin, Barbana-Buenė (Bunė) etj.
Lidhur me kėtė ēėshtje po sjellim tė dhėna pėr disa vendbanime mesjetare me toponomastikė parasllave, qė dėshmojnė se janė krijuar para pushtimit tė tokave shqiptare nga sllavėt, pra para shek. XII, kur vetėm pas tėrheqjes sė Bizantit nga hapėsira e Dardanisė (nė vitet 1186-1196), Nemanjidėt serbė arritėn ta pushtonin dhe tė vendosnin administratėn e tyre nė njė pjesė tė viseve tė Kosovės.
Toponimet me substratin e protoshqipes bard me prapashtesat latino-greke Ć¢ā‚¬“us, -os dhe Ć¢ā‚¬“is, mal, mol, si edhe me bazė tė fitonimit tė shqipes lul, lule - dėshmojnė se janė trajta tė latinizuara dhe tė greqizuara para vendosjes sė administratės sllave nė tokat shqiptare, siē kanė pohuar edhe disa onomastė sllavė: M. Pavloviē, P. Ilievski, M. Gėr-goviē, M. Peshikan, D. Barjaktareviē, se toponimet me substratin e lartpėrmendur hasen nė arealin e Ilirisė (Iliricum).
Nė defterėt e shek. XV, kemi hasur vendbanimin mesjetar, i trashėguar nga mesjeta e hershme, me emrin Bardus - formė e latinizuar, i cili gjendej nė afėrsi tė Kurshumlisė. Dėshminė e parė pėr emrin Bardinus qė e has nė ujdhesėn Pag tė Kroacisė qysh nė shek. XI (1071), na e jep historiani i mirėnjohur ēek Konstandin Jireēek si dhe formėn tjetėr Barda, qė e has nė Tivar nė vitin 1400. Edhe nė krisobulat mesjetare serbe dhe tė shek. XIV i hasim disa mikrotoponime me bazėn bard.
Vendbanimi tjetėr mbi bazėn bard, qė del nė sanxhakun e Nis**t, nė rrethinėn e Leskovcit, ėshtė toponimi Berdonic, me alternimin a:e Bardonic, i zgjeruar me formantin e sllavishtes Ć¢ā‚¬“ic. Toponimi ishte sajuar nga apelativi i shqipes bard, me sufiksin e greqishtes Ć¢ā‚¬“on, me prapashtesėn sllave Ć¢ā‚¬“ic, Bard+on+ic > Bardonic.
Nė vijim po pėrmendim toponimet mbi bazėn bard, qė pėr herė tė parė i kemi hasur nė regjistrat kadastralė osmanė: Bardus-i (i) Kurshumlisė, i sajuar nga baza bard+us>Bardus; Bardoniq-Bordoniq i Rozhajės, i sajuar nga baza bard+on+iq > Bardoniq; Bardoniqi i Gjakovės, i sajuar nga baza bard+on+iq>Bardoniq; Bardosan i Gjakovės (emri tjetėr sllav Lipovac), i sajuar nga baza bard+os+an(e)>Bardosan = Bardhoshan; Bardiq (i) Nis**t, i sajuar nga baza bard+iq>Bardiq; Bardis-i, Bardiz-i, i sajuar nga baza bard dhe prapashtesa greke Ć¢ā‚¬“is, bard+is>Bardis, trajta shqipe Bardiz (qė gjendej nė mes Prizrenit dhe Shkodrės); Bardovci i Shkupit dhe Bardova e Shtipit, Batus-i i Fushė Kosovės, i sajuar nga bat+us > Batus, nė formėn shqipe na del Batush. I njėjti toponim na del nė Toplicė me formėn e greqizuar dhe tė sllavizuar Batonofc, i sajuar nga bat+on+ofc > Batonofc, si edhe toponimi Batusha e Hasit dhe Batusha e Studeniēanit afėr Shkupit, janė shėnuar me trajtat e shqipes nga bat+ush+a > Batusha.
Toponime parasllave tė protoshqipes, mbi bazėn dard-a kemi hasur nė hapėsirėn e Dardanisė, ojkonimin mesjetar Darda nė Pashtrik, ojkonimin tjetėr Dardasi, nė rrethinėn e Ohrit, i sajuar nga dard+as+i>Dardas-i, trajta shqipe Dardhashi; Darda dhe Dardasi nė mes Prizrenit dhe Shkodrės, ndėrsa dy toponime tė tjera i kemi hasur nė formėn e shtrembėruar nga administrata sllave, si Darllan dhe Dardishte nė hapėsirėn mes Medvegjės dhe Leskovcit; pastaj Dardiq nė anėn e Rozhajės dhe Dardiq-i tjetėr, nė anėn e Rogoznos-Bihorit si dhe mikrotoponimin Darlan nė katundin Cėrnicė tė Gjilanit, i cili ėshtė shėnuar nga administrata sllave e hershme me tingullin Ć¢ā‚¬“ll nė vend tė tingullit Ć¢ā‚¬“dh, d.m.th. me formėn e shtrembėruar nga trajta burimore e mirėfilltė e protoshqipes Dardan-Dardhan nė Darllan.
Toponimi mbi bazėn Das, Dash, pėr herė tė parė pėrmendet mbi njė mbishkrim tė datuar nė shek. V Ć¢ā‚¬“ VI tė erės sonė, i gjetur nė rrethinėn e Ulpianės sė atėhershme nga arkeologu i mirėnjohur shqiptar Skėnder Anamali.
Toponimi Dasiq nė rajonin e Vushtrrisė, si edhe Dashefce nė anėn e Klinės. Dy toponime me emrin Dashinc nė Toplicė dhe dy tė tjera nė rajonin e Rozhajės dhe tė Bihorit.
Toponime mbi bazėn e fitonimit lule, tė parėn herė i gjejmė nė burimet osmane tė shek. XV, - Lulkofc nė masivin malor tė ēiēavicės, pastaj nė rrethinėn e Leskovcit, dy toponime si G. Ljuljisa dhe D. Ljuljisa (Lulisa e Epėrme dhe Lulisa e Poshtme), tė shėnuara me formėn e greqizuar Lulis-a, nga apelativi i fitonimit tė shqipes lule dhe sufiksi i greqishtes Ć¢ā‚¬“is e formanti Ć¢ā‚¬“a i serbishtes, Lul-is-a (Ljuljisa).
Po ashtu, nė rajonin e Jeni-Pazarit, hasim dy toponime mbi bazėn e fitonimit tė shqipes: G. Ljuljac, D. Ljuljac (Lulaēi i Epėrm dhe Lulaēi i Poshtėm), tė cilat i ka deshifruar dhe i ka lexuar drejt studiuesi boshnjak H. Shabanoviē, sipas tė cilit nuk kemi tė bėjmė me apelativin e sllavishtes Lulaē, qė disa studiues serbė mundohen ta lidhin me fjalėn sllave llulla-kamishi i duhanit. Nė rrethinėn e Novabėrdės hasim mikrotoponimin me trajtėn Luloza-Luluza>Lulza.
Nė Toplicė hasim kėto toponime me prapashtesat latino-greke: -us, -os, -is, si: Gjakus, i sajuar nga gjak+us>Gjakus; Gjunis-Gjonis, nga gjun-gjon+is>Gjunis-Gjonis; Tanus-Tanusius, trajta shqipe Tanush (nė rrethinė tė Kurshumlisė); Tarkus-Tarkos, nga tark-thark+os>Tarkos-Tarkus, nė mes tė Jeni-Pazarit dhe Rashkės. Nė kėtė hapėsirė kėtė toponim e ubifikoi H. Shabanoviē, sipas tė cilit s'ka tė bėjė me vendbanimin e sotėm Trikose, qė disa studiues serbė e identifikojnė nė mes Zveēanit dhe Leposaviqit, prandaj nuk mund tė pranohet ky ubifikim i tyre. Nė anėn verilindore tė rajonit tė Llapit ekzistonte njė toponim si vendbanim me formėn e shėnuar nė regjistra kadastralė osmanė, qė mund tė lexohet nė dy mėnyra, si: Qavos dhe si Qafos. Mendojmė se ky toponim ka pėr bazė apelativin e shqipes qaf(ė)+os>Qafos, me ndėrndėrrimin e tingullit -f ne -v nga ana e administratės sė hershme sllave; njėsoj e regjistroi edhe administrata osmane.
Toponime mbi bazėn -mal, -mol, mbi bazėn e apelitivit tė shqipes Ć¢ā‚¬“mal, gjatė procesit tė romanizimit, e mė vonė edhe tė sllavizimit nė hapėsirėn e Ilirikut gjatė periudhave tė kaluara, i bėnė rezistencė formės latine -mont dhe asaj sllave Ć¢ā‚¬“pllanina, siē thotė onomasti i njohur sllav Milivoje Pavloviē. Kėtė oronim tė protoshqipes e kemi hasur nė mė se 20 toponime tė mesjetės mbi bazėn mal nė hapėsirėn e Dardanisė, duke filluar prej Nis**t, Vranjės e Shtipit nė verilindje, e deri pėrtej Novi-Pazarit nė Pėrėndim dhe nė hapėsirė tjetėr mė tė gjerė tė Ballka-nit, njė apelativ tė cilin edhe Danilo Barjaktareviē e lidh me hapėsirėn e Ilirisė (Illiricum).
Nė defterėt kadastralė osmanė tė shek. XV, hasim toponimin e regjistruar me formėn G. Malē dhe D. Malē (Malēa e Epėrme dhe Malēa e Poshtme-I.R.), ndėrsa nė hartat topografike austriake dhe angleze tė shek. XIX, e gjejmė vetėm si njė vendbanim me formėn Malēa, qė gjendej nė veri tė Nis**t.
Po ashtu, nė defterin e Sanxhakut tė Nis**t tė vitit 1494, e gjejmė tė shėnuar vendbanimin me formėn Maloshishta, nga fjala e shqipes mal+osh+ishta > Maloshishta, qė nė atė kohė si dhe sot e kėsaj ditė gjendet nė jug tė Nis**t. Ky vendbanim asokohe kishte 81 shtėpi, 35 beqarė dhe 8 tė veja. Emrat e kryefamiljarėve tė kėtij vendbanimi ishin tė sferės krishtero-sllave, mirėpo, nė mesin e kryefamiljarėve kishte edhe kryefamiljarė me emra tradicionalė tė krishterė shqiptarė: Konstandin i biri i Arbanasit, Mark-u i biri i tij; Gurguri i biri i Pavlit, Pavli i biri i Brajsal-it; Gurguri i biri i Brajsal-it, Petri i biri i Brajsal-it dhe Dushmani i biri i Brajsal-it.

Nė rajonin e Krushevcit e gjejmė tė regjistruar toponimin me dy forma: Maletin dhe Maletino, nga pluralia tantum i shqipes malet+in+o >Maletino.
Nė rrethinėn e Prokupit gjejmė toponimin e regjistruar me formėn Malushic, nga fjala mal dhe prapashtesa -ush e shqipes si edhe prapashtesa +ic e sllavishtes, si mal+ush+ic > Malushic.
Nė hapėsirėn e Jashanicės sė Epėrme nė afėrsi tė Ribariēi gjejmė toponimin mesjetar Malevce, nga apelativi i shqipes mal+evce.
Nė rrethinėn e Novi-Pazarit, ekziston toponimi me emrin Malosh, ndėrsa nė hartat topografike austriane ėshtė shėnuar me formėn Malesh dhe nė Sallnamenė e vilajetit tė Kosovės me formėn Malefēa.
Nė rrethinėn e Gjilanit hasim toponimin Malofēa, i regjistruar nė defterin e Novabėrdės tė fundshekullit XV (1497-1498), ndėrsa nė nahijen e Izvornikut, hasim toponimin me formėn tjetėr Malisheva qė ka tė bėjė me vendbanimin e sotėm nė rrethinėn e Gjilanit.
Nė regjistrat kadastralė osmanė, nė fshatin Hodanofc tė Kamenicės, hasim mikrotoponimin me parashtresėn shqipe Ć¢ā‚¬“ner tė togfjalės**t Bashtina Nermal nga ner+mal.
Nė defterin e sanxhakut tė Vushtrrisė tė shek. XVI hasim njė vendbanim nė rrethin e Komaranit me dy emėrtime: Tumaleva dhe emri tjetėr Sankofc nga Stankofc. Toponimi i parė ėshtė sajuar nga dy gjymtyrė, nga prefiksi Ć¢ā‚¬“tu nė vend tė parafalės Ć¢ā‚¬“te (formė dialektore popullore e shqipes) dhe apelativi i shqipes Ć¢ā‚¬“mal+ prapashtesa sllave Ć¢ā‚¬“eva > Tumaleva.
Nė defterin e shek. XV pėr Rrafshin e Kosovės, e gjejmė tė regjistruar toponimin me formėn Mokrmal, qė ėshtė sajuar nga dy gjymtyrė: nga mokr, fjalė me etimologji tė errėt, ndoshta nga fjala greke okris>kodėr, me protezėn Ć¢ā‚¬“m, mokris, dhe me shndėrrimin e o-sė nė Ć¢ā‚¬“a, makris, dhe pas rėnies sė prapashtesės greke Ć¢ā‚¬“is, na del toponimi me togfjalėshin dhe shqiptimin nga mokr nė makr+mal>Makrmal. Edhe nė Sallnamenė e vilajetit tė Kosovės tė vitit 1900, ėshtė regjistuar me formėn Mokrmal, e nė Sallnamenė tjetėr Mokramal, nė vend tė Makrmal. Shqipfolėsit e qujanė Makėrmal, ndėrsa sllavofolėsit Mokromal. Sipas konfiguracionit gjeografik, vendbanimi ėshtė i vendosur nė njė kodėr tė vogėl mali dhe nuk ka tė bėjė me fjalėn sllave Ć¢ā‚¬“mokri, "i lagėt", "i lagėsht".
Nė hartat topografike angleze (1860-1868), ėshtė shėnuar toponimi Malese, i shėnuar me formėn e shtrembėruar nė vend tė emrit tė mirėfilltė burimor Malėsi, atėherė njė vendbanim i vogėl qė gjendej rrėzė masivit malor tė Sharrit, nė mes fshatit Bob dhe Rakaj tė Kaēanikut. Sot ka njė vėllazėri qė mban mbiemrin e kėtij toponimi Ć¢ā‚¬“ Malėsiu.
Po nė kėto harta topografike, e hasim tė shėnuar toponimin me formėn Maluk, nga mal+uk, vendbanim qė atėherė gjendej nė afėrsi tė fshatit Masuricė tė Vranjės.
Nė rrethinėn e Shkupit, nė defterėt osmanė e gjejmė tė regjistruar toponimin me formėn Malēishte, nga apelativi i shqipes mal+ē+ishte > Malēishte.
Po ashtu nė rrethinėn e Shkupit, ha-sim ojkonimin tjetėr me togfjalėsh Gumaleva, formė tautologjike, do tė thotė toponim i hibridizuar, pėr tė cilin deri mė tash nuk ka bėrė fjalė askush. Ky toponim dygjymtyrėsh, sipas nesh, ėshtė sajuar nga pjesa e parė, njė fjalė e gjuhės persiane -gu(h), (ku shkronja h- ka rėnė), me kuptimin "mal", dhe gjymtyra e dytė ėshtė nga apelativi i shqipes Ć¢ā‚¬“mal, me prapashtesėn sllave Ć¢ā‚¬“eva, si gu+mal+eva > Gumaleva. Ky vendbanim mesjetar kishte edhe kryefamiljarė me patronime tradicionale shqiptare, sipas leximit tonė, si: Radosav i biri i Prenko-s; Domeniku i biri i Sapo-s (Capo-s); Rela i biri i Sapo-s (Capo-s); Dhimitri i biri i Damo-s (Dhamo-s), etj.
Nė defterin e timareve tė Vojnukėve tė shek. XV tė sanxhakut tė Qustendilit, ku pėrfshihej kazaja e Shtipit, ku pėrveē emrit tė oronimit qė mbante nahija e Maleshevės, ėshtė shėnuar edhe toponimi si ojkonim me tė njėjtėn formė Ć¢ā‚¬“ Maleshev, sipas natyrės sė gjuhės shqipe, e jo sipas trajtės sllave Maleshevo.
Pėrveē toponimeve qė pėrmendėm mė lart, kemi edhe toponimin e vjetėr mesjetar, i cili pėr herė tė parė pėrmendet nė krisobulėn e Stefan Deēanit (viti 1330), me formėn e shtrembėruar Unjemir, nė vend tė Ujmir, sikur del nė Klinė.
Nė defterin e viilajetit Vlk (viti 1455), pėr Rrafshin e Kosovės, toponimi ėshtė i regjistruar me grafinė arabe-osmane, qė lexohet vetėm si Unmir-Onmir, ndėrsa paleografėt osmanė nga Sarajeva, kėtė toponim e kanė lexuar si Onamir dhe Onemir, sipas natyrės sė gjuhės sllave, sepse toponimi nuk ėshtė shėnuar me ndonjė fonemė qė do tė na riprodhonte zanoren Ć¢ā‚¬“a apo Ć¢ā‚¬“e, pėr ta lexuar kėtė toponim dygjymtyrėsh si Ona-mir apo si One-mir, lexim ky qė nė shqipe del me kuptimin Ana e Mirė. Kjo dėshmon se administrata osmane emrin e kėtij toponimi e ka shėnuar me trajtėn e shtrembėruar tė marrė nga regjistrat kishtarė sllavė, kurse nė dokumentet e mėvonshme tė administratės osmane e hasim me emrin Ujmir, e jo trajtat e shtrembėruara sllave: Unjemir, Onamir, Onemir, Unmir apo Onmir.
Vendbanimi Ujmir, nė vitin 1455 kishte 12 shtėpi, 1 tė ve dhe 1 beqar. Emrat e kryefamiljarėve tė kėtij vendbanimi ishin tė sferės sllavo-krishtere, me pėrjashtim tė dy kryefamiljarėve: Bogavec i biri i Plak-it dhe Pec-in i biri i tij. Emrin e formės shqipe Plak, pėrgatitėsit e defterit e kanė lexuar jo drejt - Beljak.
Ky toponim, nė Sallnametė e vilajetit tė Kosovės na del me formėn e shqipes Ujmir dhe, nuk del nė asnjė regjistėr tjetėr osman me trajtėn sllave Dobra Voda, nė rrethinėn e Klinės.
Njė vendbanim tjetėr mesjetar me emrin Ujmir e kemi hasur tė regjistruar nė dy defterė tė shek. XV e XVI tė sanxhakut tė Dukagjinit, nė rrethin e Elbasanit. Kjo ėshtė njė dėshmi e fortė qė mund tė mbėshtesė bindjen se toponimi Ujmir i Klinės nė mesjetė ėshtė shtrembėruar nga administrata e hershme sllave. Po tė ishte toponimi sllav Unjemir mė i vjetėr, ai me siguri do tė pėrdorej edhe gjatė periudhės osmane dhe pasosmane, e jo si Dobra Voda, qė pėrmendet pėr herė tė parė mbas vitit 1930-1940, qė sikur shihet qartė, ėshtė pėrkthyer fjalė pėr fjalė nga toponimi i mėhershėm i shqipes Ujmiri.
Glisha Elezoviē kėtė vendbanim e gjen tė shėnuar nė Katastikun e Kishės sė Deviēit, nė vitin 1761, me format Unemir dhe Unamira, ndėrsa nė Fjalorin e vendeve dhe vendbanimeve tė Mbretėrisė Serbe-Kroate-Sllovene pėr vitin 1925, e gjen tė shėnuar me formėn e shqipes Ujmir, e jo ēiftin - Dobra Voda, dhe, lidhur me kėtė emėr, thotė: «Fjala ėshtė pa mėdyshje shqipe, me siguri nga ujė nė voda, ose nga ona-ana e mir = "dobra, lepa strana".
Glisha Elezoviē ka qenė anėtar korrespondent i SANU (Akademia e Shkencave dhe Arteve e Serbisė) dhe, po tė kishte qenė fjala sllave Unjemir e pėrshtatur me Ujmir nė gjuhėn shqipe, ai do ta shpjegonte kėtė dukuri, sepse ai e njihte mirė gjuhėn shqipe.
Historiani serb Rela Novakoviē, mendon se Ujmiri i Klinės qė del nė krisobulėn e lartpėrmendur me formėn Unjemir, duhet lidhur me fshatin sakson WunschĆƒĀ¶itz qė lidhet me emrin sllav UnĆƒ©mir-Unislav tė ēekisė. Edhe Jireēek, nė njė punim tė tij, duke cituar krisobulėn e vitit 1330, thotė se vendi Unjemir ėshtė njė emėr i vjetėr Ć¢ā‚¬“ antroponim serb, pa u thelluar mė tepėr nė etimologjinė e kėtij emri. Kėtu duhet theksuar se kemi tė bėjmė me toponimin dygjymtyrėsh tė shqipes uj(ė) /i/ mirė>Ujmir, e jo me antroponimin (emrin) serb Unjemir.
Edhe Muhamet Tėrnava, nė studimin e tij «Shqiptarėt e sotėm tė Kosovės nė dritėn e toponimeve », nuk pajtohet me mendimin e kėtyre historianėve serbė, duke pohuar se krisobula e Deēanit nuk ėshtė ruajtur nė formėn origjinale, por nė pėrshkrim tė origjinalit dhe askush nuk mund tė garantojė se edhe nė origjinalin e saj ky toponim ishte shėnuar si Unjemir e jo si Ujmir.
Pėr kėtė arsye mund tė mendohet se ky ndryshim i vogėl midis kėtyre dy trajtave tė emrit tė kėtij vendbanimi mund tė jetė shumė lehtė rezultat i ndonjė gabimi tė padėshirueshėm tė pėrshkruesit tė krisobulės, aq mė parė kur gabimet e kėtilla nuk ishin tė rralla pėr dokumentacionin mesjetar, sidomos kur ai pėrshkruhej disa herė. Tėrnava nuk pėrkrah mendimin e historianit Rela Novakoviē, duke thėnė se ky toponim ka prejardhje shqipe dhe ėshtė marrė nga shqipfolėsit dhe, kėtė formė qė e ka edhe sot, e ruan qė nga shek. XIV; pėr kėtė citon edhe mendimin e Eqrem ēabejt se ky toponim rrjedh nga gjuha shqipe.
Edhe Latif Mulaku dhe Mehmet Halimi mendojnė se ky toponim ėshtė pėrkthyer nga Ujmiri nė Dobra Voda, dhe, pėrkthimi i tij ėshtė shumė i vonshėm. Nė kėtė frymė ėshtė krijuar toponimi Kroni i Bardhė (te Nushiqi, Kronj te Bal), me pėrkthimin gjithnjė tė futur nė kllapa (Bela Voda). Po kėshtu kemi edhe toponimet turke Kara Su (Uji i Zi), Ak Su (Uji i Bardhė) dhe Ek?i Su (Uji Mineral).
Toponimi tjetėr mbi bazėn ujė, ėshtė njė vendbanim tjetėr qė del nė krisobulėn e Deēanit (viti 1330), qė gjendet nė juglindje tė Gjakovės. Autorėt serbė su-pozojnė se ky toponim ndoshta e ka marrė emrin sipas njė mali tė quajtur Ujezdin, i cili gjendej 15-20 km nė anėn pėrėndimore tė fshatit Kosharė. Edhe pse forma e toponimit shqiptar ishte shtrembėruar, shihet qartė nėnshtresa e tij shqipe, meqė trajta sllave Ujezdin nuk ka kurrfarė kuptimi nė gjuhėt sllave, prandaj gjatė sundimit tė shtetit mesjetar serb, mori edhe emrin tjetėr Radotinc. Siē shihet, ky toponim ėshtė pėrftuar nga apelativi i shqipes ujė, dhe prapashtesa e gjuhės shqipe Ć¢ā‚¬“ėz, dhe nė fund toponimi merr formėn shqipe Ujėz.
Ky toponim ėshtė regjistruar edhe nė dy defterėt e sanxhakut tė Dukagjinit (viti 1571 e 1591) nė nahijen e Domeshtinit me dy emėrtime - Radotinc dhe Ujėz, sepse administrata sllave para kohės osmane, kishte bėrė pėrpjekje pėr ta ndėrruar toponimin shqip mė tė vjetėr Ujėz, pėr t'i humbur gjurmėn e toponomastikės shqiptare.
Ky toponim ėshtė ruajtur deri mė sot, ndonėse nė atė kohė nė kėtė vendbanim nuk kishte popullsi sllave, dhe toponimi sllav i imponuar mbeti vetėm si gjurmė nė kėto dokumente, po mė vonė u zhduk, ngase popullsia vendėse nuk e kishte futur nė pėrdorim asnjėherė.
Nė defterėt kadastralė osmanė tė shek. XVĆ¢ā‚¬“XVI kemi hasur edhe toponimin Zym, po dhe me emrin tjetėr sllav - Zubofc.
Etimologjia dhe semantika e kėtij toponimi ėshtė e errėt, por na duket se ėshtė me formė tė shqipes. Ky horonim lidhet me apelativin e shqipes si zym ( < i zi + prapashtesa “ m> i zym, khs. hi, e pėr i pėrhim, mb.)+ prapashtesa mbiemėrore Ć¢ā‚¬“ tė 'i errėt'. Ky shpjegim etimologjik pothuajse pajtohet plotėsisht me konfiguracionin gjeografik, si njė grykė mali me thepa tė lartė, qė e tregon edhe trajta ēift, sllave, Zubovc, d.m.th. vend i thepisur. Nė kėtė frymė u krijua edhe ojkonimi Karashėngjergj (turq. kara "i zi"). Prandaj emėrvendi Zym nuk ka tė bėjė me formėn turke yzym Ć¢ā‚¬“ rrushi, siē mendojnė disa studiues, meqė toponimi edhe nė regjistrat osmanė ėshtė shėnuar pa shtesėn protetike ?, (vetėm si Ć¢ā‚¬“ Zym, e jo si ?z?m), dhe jo si emrat e tjerė mė z nistore, qė, sipas fonetikės turke, marrin shtesėn protetike Ć¢ā‚¬“ i, ?, si p.sh. Izveēan = Zveēan, Izlatar = Zlatar, Smira - Izmir, etj.
Nė fund po pėrmendim edhe toponimin Zhur, i cili pėrmendet si vendbanim nė Aktdhuratėn e Stefan Deēanit tė vitit 1326, kur i dhuron disa fshatra Ipeshkvnisė sė Prizrenit, pėrfshirė edhe Zhurin e Prizrenit.
Lidhur me prejardhjen e toponimit Zhur bėn fjalė edhe akademik I. Ajeti, nė njė studim tė tij, ku, nė mes tė tjerash, pohon se origjina e kėsaj fjale duhet lidhur me fjalėn latine sabur, - saburum, e cila, nė gjuhėn shqipe, sipas ligjeve tė saj, ka dhėnė trajtėn shur, dhe, me kohė, nėpėrmjet sonorizimit, ajo ka kaluar nė zhur, me kuptimin shur, "rėrė e hollė".
Ky toponim del i regjistruar edhe nė defterin e hollėsishėm tė Rumelisė (viti 1451Ć¢ā‚¬“1452), si vendbanim me 19 kryefamiljarė qė pėrfaqėsonin 19 shtėpi. Regjistruesi i kėtij defteri i ka dhėnė vetėm patronimet e kryefamiljarėve, njė rast i rrallė ky, ku nuk jepen edhe emrat e tyre, siē shihet nga sa vijon: Barleti (Bardheci), Krajislavi, Barda, Olivera, Stojani, Barda tjetėr, Nikisha, Gjini, Tanushi, Rako, Pavli, Dimitri, Kalina, Buēani, Barda tjetėr, Marko, Bogdani, Novaki, Ivani dhe Buzeti-q*.
Nėse analizohen emrat e kėtyre kryefamiljarėve, pėrkatėsisht patronimet e tyre, pėrveē katėr emrave tipikė sllavė (Stojani, Novaku, Krajislavi dhe Bogdani), 16 emrat e tjerė janė tė sferės sė onomastikonit tradicional shqiptar, duke llogaritur kėtu edhe dy tė veja me emra tė krishterė: Olivera dhe Kalina, emra tė femrave shqiptare nė mesjetė. Katėr kryefamiljarė na paraqiten me emrin Bardhi, njėri prej tyre me trajtėn sllave Barlet (pėr Bardhec), e tre tė tjerė, me trajtėn sllave Barda, nė vend tė trajtės shqipe Bardi (Bardhi).
Duhet theksuar se njė toponim tjetėr gjendej nė Mal tė Zi del i shėnuar edhe nė dokumentet sllave tė shek. XIV, si edhe nė ato osmane tė shek. XV, me formėn e shqipes Zhur, qė mė vonė kishte marrė trajtėn sllavizuese Zhur-oviq-i->Zhuroviq.
Pėrveē kėtyre dy toponimeve qė dalin nė dokumentet sllave tė shek. XIV, nė regjistrat osmanė tė shek. XV na dalin edhe dy toponime me emrin Zhur, por nė trajtėn e sllavizuar Zhurin, nė anėn e Rogoznės sė Bihorit si edhe Zhurin-i tjetėr nė anėn e Prokupes.
Edhe kėto tri toponime tė fundit me format e shqipes Zhur dhe prapashtesat sllave Ć¢ā‚¬“in apo Ć¢ā‚¬“oviq, dėshmojnė se kanė qenė nė gojėn e shqipfolėsve edhe para vendosjes sė administratės sllave-serbe nė tokat shqiptare.
Hulumtimi dhe studimi i toponimeve, dhe veēanėrisht i mikrotoponimeve mund tė na ndihmojė pėr tė zgjeruar njohuritė tona nė shumė shkenca shoqėrore, tė cilat na mundėsojnė tė zbardhim dukuri tė ndryshme gjuhėsore dhe ngjarje historike tė sė kaluarės sė popullit tonė, pėr tė cilat, burimet shkrimore dhe historike, ose heshtin ose mungojnė fare.
Gjurmėt onomastike qė ka krijuar populli ynė gjatė shekujve, janė me rėndėsi tė shumėfishtė pėr historinė, gjuhėsinė, gjeografinė, etnografinė, topografinė si edhe pėr shkencat ekzakte, pėr gjeodezinė, gjeologjinė e tė tjera, andaj pritet qė studiuesit e ardhshėm qė kėto gjurmė onomastike t'i studiojnė dhe t'i vėnė nė shėrbim tė shkencės albanologjike.
Toponimet si nėnsistem i ēdo gjuhėsie tė ēdo populli, nėse ato deshifrohen dhe zbėrthehen nė pikėpamje etimologjike dhe semantike, atėherė ato e dėshmojnė se nė njė hapėsirė tė caktuar, atje ka jetuar populli qė i ka emėrtuar vendbanimet e veta nė gjuhėn e tij popullore, ndėrsa shtresat e tjera gjuhėsore tė administratave tė pushtuesve tė huaj, qofshin ato kalkime, derivate apo formante tė ndryshme, janė mė tė vona.


___________________ _
Burimet dhe literatura
1. Baskabanlik Arsivi, Istanbul, Maliye Mudevver defrteri nr. 12.
2. BBA Defter-i Mufassal-i Vilayet-i Vlk (Defteri OB I-II, Orijentalni Institut, Sarajevo, 1974.
3. BBAI Arsivi, Istanbul, Tapu Tahrir Defteri, Defter-i Mufassal-i Liva-i Dukagin, nr. 499.
4. BBAI, Tapu Maliye Defter-i nr. 28,
5. BBAI Defteri Mufassal-i Liva-i Nish, nr. 27.
6. BBAI Defteri Mufassal-i Liva-i Alaca Hisar nr. 179 dhe nr. 567.
7. BBAI Defter-i Essami-i Voynuga-i Liva-i Kustendil, nr.21.
8. Pavle Iviq-Milica Grkoviq, Decanske hrisovule, Novi Sad, 1976.
9. Milos Milojevic, Decanske hrisovule, GSUD, Knjiga XII, Beograd, 1880.
10. R. Ivanovic, Decansko vlasteljinstvo, Istorijski casopis, Bgd, 1954, knjiga IV.
11. Miodrag Purkovic, Popis sela u srednjevekovnoj Srbiji, Godisnjak Skopskog Filozofskog Fakulteta Skopje, 1940,
12. Stojan Novakovic, Zakonski spomenici srpskih drzava srednjeg veka, Bgd. 1912.
13. Fanula Papazoglu, Dardanska onomastika, Zbornik filozofskog Fakulteta, knj. 7, Bgd. 1964.
14. Mayer, Die Sprache der Alten Illyrier, Band I, Wien, 1957,
15. Hans Krahe, Lexikon Altillyrischer Personennamen. Heidelberg, 1929.
16. Eqrem ēabej, Hyrje nē historinė e gjuhės shqipe, Prishtinė, 1970.
17. Idriz Ajeti, Studime gjuhėsore nė fushė tė shqipes, 1. Rilindja, Prishtinė, 1982.
18. Shefki Sejdiu, Semantizmi "bardh" nė onomastikėn e Dardanisė, Rilindjs, 19.X.1985.
19. Rexhep Ismajli, Disa ēėshtje tė onomastikės mesjetare, Onomastika e Kosovės, Simpozium i mbajtur mė 25 Ć¢ā‚¬“ 27 shtator 1977, Prishtinė, 1979.
20. Selami Pulaha, Popullsia e Kosovės gjatė shek. XV-XVI, Tiranė, 1984.
21. Muhamet Tėrnava, Popullsia e Kosovės gjatė shekujve XIV-XVI. Prishtinė, 1995.
22. Milivoje Pavlovic, Oronimet mė tė lashta tė Ilirikumit, Gjurmime albanologjike, nr. 3, Prishtinė, 1966.
23. Rexhep Doēi, Antroponomia e Kosovės, Instituti Albanologjik, Prishtinė, 1990.
23. Iljaz Rexha, Sllavizimi i onomastikės sė vendbanimeve mesjetare arbane nė arealin e Dukagjinit, Vjetari, Arkivi Kombėtar i Kosovės, XXV-XXXVI, Prishtinė, 2001.
24. Iljaz Rexha, Regjistrimi i vendbanimeve dhe i popullsisė sė kazasė sė Novabėrdės sipas defterit tė fundshekullit XV, Arkivi Kombėtar i Kosoves, XXVII-XXVIII, Prishtinė, 2000.

http://www.forumivirtual.com/archive...hp/t-6883.html
Huti no está en línea   Reply With Quote
Old January 2nd, 2011, 11:36 PM   #9
chicagogeorge
Registered User
 
chicagogeorge's Avatar
 
Join Date: Nov 2004
Location: South suburban Chicago
Posts: 5,307
Likes (Received): 647

Quote:
Originally Posted by Huti View Post
ETHYMOLOGJIA E EMRIT – ĒAMĖRIA

Etninomi – ēam - i cli formoi pra toponomin - Ēamėria , linguistikisht lidhet me hidronomin – Thyamis – qė ėshtė emėrtimi i lumit – Kallama, qė sipas shpjegimit tė shqipes, duhet tė jetė me prejardhje nga fjala – kallam, kallamishte, si kuptim i konceptit – Thyama kallamishte, me shpjegim tė emėrtimit tė kallinjve tė kallamit, bimė barishte ujėsore. E tash, kah e ka ethymologjinė e vet emri i hidronomit – Thyamis, i greqishtes sė lashtė, mbetet pėr tu gjurmuar nė kėtė theori, si hipothezė linguistike, tė cilėn do ta shtrojmė nė kėtė studim.
Emri – Thyamis, si emėr lumi, mendojmė se pėrbėhet nga dy pjesė linguistike: thy + am + is (ku pjesa fundore – is, ėshtė sufiksi, prapashtesa e kompozitės), tė cilat janė krejtėsisht dy fjalė shqipe – njė folje shqipe dhe njė emėr shqip.
Pjesa e parė e emėrtimit – thy – ėshtė folja shqipe – thy – thye – thyer (prej foljes me thye – pėr tė thyer), nė kuptimin e vetes sė tretė tė vetorit tė shqipes – (u) thy (ai, ajo), nė numrin njajės – kurse nė shumėsin e shqipes – (u) thyen (ata, ato), veta e tretė e vetorit dhe poashtu edhe e diftorit – (u) thyen (kėta, kėto), nė formėn e kohės sė foljes nė aoristit (e kryera e thjeshtė), ku sipas zgjedhimit tė foljes nė gramatikėn shqipe duket kėshtu: Folja – thyer – aoristi – thy

Koha e kryer e thjeshtė

Numri njejės...............................................Numri shumės

(u)theva(unė) ............................................ (u) thyem (na)
(u)theve(ti) ................................................(u)thyet(ju)
(u)thy(ai,ajo)............................................ (u) thyen (ata, ato)


Pra, pjesa e parė e kompozitės – thyamis – thy, ėshtė folja shqipe, kurse, pjesa e dytė – am, (thy + am = thyam), ėshtė emri shqip illirisht – amė, ama (a^mė, a^ma), ėma, nė kuptimin amtar, e cila si formė fjalėformuese, bie nė pėrfundim logjik tė shprehjes shqipe – thy amė, thy ama (ėma), Ama e thyer, (u) thy ama e lumit (vendi kryesor esencial i shtratit tė lumit), ku na rrjedhė emėrtimi – thy+am(ė) = thyam(ė) – thy ama – Thyama, nga kuptimi i thyerjes sė Amės pellgazgjike illire, si kompozitė e formuar – Thyam+is (nga sufiksi – is) = Thyamis.

Mendojmė se, kjo ethymologji shqipe e emrit tė hidronomit – Thyamis, lidhet linguistikisht shqip, me formėn tjetėr poashtu tė shqipes, ku nga shprehja – thy amė, thy ama, rrodhi synonomi tjetėr me kuptimin e njejtė – ēa amė, ēa ama, ku nė vet foljen shqipe – thy, si fillesa e kompozitės – Thy + am + is = Thyamis, pėrgjigjet poashtu folja tjetėr shqipe – ēa (me ēa, ēamė, ēamje, tė ēamit, tė shkyemit – thyerja e amės, ēarja e amės-ėmės), tė thyemit e amės, thyemja e amės, apo ēamja e amės (nė kuptimin e njejtė: ēamja e amės sė lumit) – sipas shprehjes shqipe – ēa am(ė), (u) ēa ama. Pra, edhe ashtu sikurse tek hidronomi – Thyam(is), ėshtė synonomi – Ēa+amė, (ēa ama, ama e ēame, ėma e ēarė, e ndarė, nga njė tėrėsi amtare – Ēa (a)mė = Ēamė, ku me rėnien e njerit tingull, zanores – a, si shėmangie fonetike shqipe, pėr tė shprehur njė emėrtim mė tė shkurtė, tė natyrshėm, sipas natyrės sė gjuhės shqipe, rrodhi emėrtimi – ēamė (ēa+amė). Kurse, pėrmes pėrcaktimit sufiksal, iu dha prapashtesa – ri, nė trajtėn e pashquar tė emrit, respektivisht tė toponomit – Ēamėri (ēa+amė+ri), kurse nė trajtėn e shquar tė emrit-toponom mori fundesėn a sufiksin – a, Ēamėri+a = Ēamėria, (ēa+mė+ri+a). Prej shprehjes – thy amė, nė synonomin tjetėr tė shprehjes sė njejtė – ēa amė, vetėm me njė ndryshim fonetik nga ai sufiksal i lashtė illirishte (is), nė kėtė – ri-a, na rrjedhė i njejti kuptim sikurse – Thyamis, poashtu edhe – Ēamėria.

Nga kuptimi i shprehjes – ēa ama (nda ama – ndarė ėma-ēarė ėma), si kuptim filozofik, i ndamjes sė Amės pellgazgjike illire, mbeti si plotfuqishmėri linguistike edhe vet etninomi – ēam (ēami, ēamėt) – Ēami i Ēamėrisė, Ēamėt e Ēamėrisė, Ēamėria – si pjesė e ndarė, e ēame nga trungu i hershėm pellgazgjik me Thanėn illire (Thana –Ethana, Ethėna – Athenne – Athinė-a), poashtu edhe si pjesė e ēame (e ndarė), edhe mė vonė nga trungu illir – Shqipėria.

Ēamėt, janė autoktonė nė trojet e tyre paragreke, si pasardhės tė pėrzierjes dardhane-etruske, ku na dokumentojnė shumė argumente tė gjuhės sė lashtė me elemente tė pėrziera gege-toske, tė dokeve e zakoneve, lirikės e epikės popullore dhe tė cilėt sot janė nė tehirė tė asimilimit e zhdukjes sė pamėshirshme nga gjenealogjia amtare pellgazgjike, prej grekėve edhe sot si arbėresh tė Greqisė, duke e ruajtur me shpirt ndėrdhėmbė gjakun, gjuhėn dhe kulturėn arbėrore! Ndėrsa, disa studjues i marrin Ēamėt si ardhės, pas grekėve, qė kjo theori ėshtė krejtėsisht e pabazė shkencore, sepse aty, nė ato troje shqiptare-illire, dembabadem ėshtė e ruajtur rrėnja pellgazgjike – ku edhe si ilustrim robėrie, authori, Tasos Vurnasi, duke na dhėnė njė pėrshkrim psiko-fizik dhe toponomastik, shprehet pėr kėtė vend (atėbotė) tė paēamė, tė pandarė nga trolli arbėror, kėshtu: “ėshtė njė vend sa njė Grusht Dhe, i mbushur me shkėmbinj, hone e burime tė ftoftė...Njerėzit, qė banojnė nė kėto vende, ngjajnė shumė me tokėn e tyre, janė tė ashpėr, tė veshur hollė dhe hijerėndė”- ngase ajo hije e rėndė jo e tokės abėrore, sa e pushtuesve shekullorė, i bie Ēamėrisė dhe tė gjitha trojeve shqiptare ballkanike tė ēame (tė ndara) dhunshėm, si hije e rėndė e pushtuesve, e mishėruar me hijen e rėndė tė tokės arbėrore dhe e skalitur nė figurėn psiko-fizike tė ēamit (arbėreshit, shqiptarit), arbanitit (arvanitasit), tė tė gjitha kohėve e deri sotekėsaj dite...l]

Wow, thank god for google translate.... Funny that the word Thyamis which represented a river in Epirus for thousands of years is Albanian even though Albanians were not anywhere near Epirus during the Middle Ages.





First Illyrians neighbors of ....




I didn't realize that the Egyptians used Albanian etymologies!




and pay attention. The term Thyamis is probably of pre-Indo European origin. However the river itself formed the northern border of the Thesprotians right?




Now, I know your illyrians.org, and albanian.com sites would call the Thesprotians Illyrians (and thus Albanian), but then you would also call the Thessalians so, because it was the Thesprotians who colonized Thessaly!

__________________

for the Pelasgians, too, were a Greek nation originally from the Peloponnesus
The Roman Antiquities of Dionysius of Halicarnassus
http://penelope.uchicago.edu/Thayer/...assus/1B*.html

Macedonia, of course, is a part of Greece". Strabo, VII, Frg. 9
http://penelope.uchicago.edu/Thayer/...ragments*.html

But north of the gulf, the first inhabitants are Greeks called Epirotes....
Procopius
http://books.google.com/books?id=9m6...page&q&f=false
chicagogeorge no está en línea   Reply With Quote
Old January 3rd, 2011, 12:14 AM   #10
RolexAL
Epirioti
 
RolexAL's Avatar
 
Join Date: Feb 2010
Location: Toka Shqiptare
Posts: 10,946
Likes (Received): 889

.Prapė ky palla.
__________________
Audivi unam vocem clamantem in monte in lingua albanesca.
RolexAL no está en línea   Reply With Quote
Old January 3rd, 2011, 09:37 AM   #11
Huti
Wait,...
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,391
Likes (Received): 4551

So, George, did you come? How many times?
Here's a song for you:

Huti no está en línea   Reply With Quote
Old January 3rd, 2011, 03:21 PM   #12
chicagogeorge
Registered User
 
chicagogeorge's Avatar
 
Join Date: Nov 2004
Location: South suburban Chicago
Posts: 5,307
Likes (Received): 647

Yes I am sorry I apologize for posting articles from primary sources, and essays from esteemed universities and luingists/historians.

Next time, I will just go straight to the masterful teachings of this academic giant as you did.
http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=507


Maybe you should forward your etymologies to the linguistics departments of Harvard, Yale, and Princeton.


Now go read the story about Thyamis the Egyptian who arrives on th banks of the river named after him and how he he couldn't speak Greek like the natives.
http://books.google.com/books?id=CSw...page&q&f=false

Or wait? Was Heliodorus wrong in his story? Were the Thyamis really and Albanian and not an Egyptian? Or Thyamis mistaken, thinking Charicleia was speaking Greek, but actually she was speaking Albanian.


and if you don't have the time to read the whole story, here are the cliff notes
http://www.chss.montclair.edu/classi...eliodorus.html
__________________

for the Pelasgians, too, were a Greek nation originally from the Peloponnesus
The Roman Antiquities of Dionysius of Halicarnassus
http://penelope.uchicago.edu/Thayer/...assus/1B*.html

Macedonia, of course, is a part of Greece". Strabo, VII, Frg. 9
http://penelope.uchicago.edu/Thayer/...ragments*.html

But north of the gulf, the first inhabitants are Greeks called Epirotes....
Procopius
http://books.google.com/books?id=9m6...page&q&f=false

Last edited by chicagogeorge; January 3rd, 2011 at 03:37 PM.
chicagogeorge no está en línea   Reply With Quote
Old January 3rd, 2011, 03:24 PM   #13
nicki_ks
Registered User
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 32
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by Huti View Post
Etimologjia dhe evolucioni i emėrtimit Shkodra

-- nga Agron Luka, studiues nė Shkoder

Fakti qė edhe vetė autoritetet e gjuhėsisė sonė, konkretisht pėr etimologjinė e toponimit Scodra, nuk janė shtypur mė shumė se disa rreshta apo edhe faqe me numėrim, tregon qartė se aty janė ndeshur vėshtirėsi tė konsiderueshme.

Sidoqoftė, nuk ėshtė e justifikueshme deri nė atė masė, sa qė tė mos ishin dhėnė edhe disa hipoteza tė ndryshme nė procesin e kėrkimit, sipas “cilėsisė” tė gjuhės sonė, e mbase edhe me ndonjė pėrzierje apo deformim tė greqishtes, siē ka pasur e ka p.sh. pėr Epidamn / Dyrrahionin etj.

Edhe vetė kryeautoriteti E. Ēabej gjatė tė gjithė karrierės, pėr etimologjinė e emrit Scodra ka shkruar vetėm njė herė (bashkė me Xhuvanin), madje edhe aty jo tėrėsisht me mendimin e tij, por mė shumė si njė “inventarizim hipoteze”, siē ka qenė rasti i njė hipoteze tė hedhur nga Hani, qysh me 1853, ku shėnohej: “Scodra: Kodra / Shkodėr: Kodėr (?); ku “S: Sh, paraqet njė parashtesė tė ilirishtes - shqipes me funksion tė paqartė, sidomos nė formime tė lashta.” 1

Nga kjo hipotezė dhe nga mėnyra e formimit tė saj, dilte se kishim njė zgjidhje S - Kodra dhe se ishte e hapur mundėsia pėr tė operuar me kompozita edhe nė varjante tė tjera tė mundshme.

Siē mė kumton studjuesi i njohur i qytetit tonė W. Kamsi, andej nga mesi i viteve 70, prof. Ēabej i kishte komunikuar, se nė skedėn Shkodra kishte shėnime tė pabotuara, ku e shihte si me mėdyshje prezencėn e kodra nė pėrbėrjen etimologjike.

Ndėrkaq, Ēabej nuk ėshtė marrė as me vetė etimologjinė Kodra.

Qė ka ėasur me shumicė: inventarizime; vėnie nė gjendje dyshimi e hipoteze; luhatje; plotėsime me tė dhėna tė reja; pėrfundime si tė sigurta; pastaj edhe mbrapa - kthehu pėrsėri nė gjėndje hipoteze a enigme etj, tė gjitha kėto evidentohen shpeshherė, pėrgjatė tėrė atij volumi kolosal pune qė ka kryer prof. Ēabej.

Si njė diferencė luhatje, mbase mund ta konsiderojmė edhe dukurinė nė analizėn e prashtesės S, ku njė herė nė fillim analizohej S: Sh me funksione tė pa qarta nė formime tė lashta, ndėrsa mė vonė u fut si “S - ja indoevropiane, nė grupet e formuara SK: ShK”. 2

Sidoqoftė, deri mė sot gjė tė shkruar tė botuar nga Ēabej, konkretisht pėr etimologjinė dhe prejardhjen e Scodra, nuk kemi.

Kėshtu pra, nė tėrėsi sa qe gjallė Ēabej e deri aty afėr fundit tė shek. XX, etimologjia paraqitet: me njė hipotezė S - Kodra e hedhur nga autoriteti evropian i shek. XIX, Hani; njė hipotezė e natyrės popullore dhe e pėrfolur edhe nėpėr ndonjė autor shkodran, po me Kodėr / Kodra; ndonjė hipotezė me kėndvėshtrim mė tė ndryshėm, e ngulur e pa vėnė nė evidencė pėr motive tė ndryshme; pa shprehur asnjė mendim, nga autoritetet profesioniste me rrogė shteti, tė gjysmės sė dytė tė shek. XX.

Mbetet me pikėpyetje, pėrse vetėm Ēabej, nuk provoi tek zėri Shkodra tė ndėrtonte njė gjendje hipotezash. (?!)

Te qyteza Drisht, fare afėr e brenda rrethit tė Shkodrės, prof. Ēabej e kishte bėr njė gjė tė tillė, madje ishte prononcuar edhe mė shumė se sa njė hipotezė: “Drivastum: *Drivėsht: Driėsht: Drisht. Emri i kėtij qyteti lidhet me Drinin, prandaj Bogdanin e ka Drinsht”. 3

Mė vonė, vetė Ēabej duke reflektuar mė imtėsisht u kthye edhe njė herė nė gjendjen e hipotezės, ku shkruante: “... emri nė shqiptimin vendas tė zonės, pėrdoret me i hundore Drisht... n.q.s. nazalizmi aty ėshtė i kahershėm, mendimi shpie te Drini, pra Drisht nga njė *Drinsht. Kjo ndėrkaq i bie ndesh formės Drivastum; e me anė tjetėr Drishti bie bukur larg Drinit. Pėr Kirin, i cili rrjedh pranė Drishtit, dokumentohet nga Sufflay edhe emri Drimac. A ka tė bėjė emri i Drishtit me kėtė hidronim, mbetet njė ēėshtje e hapur, ashtu siē gjithsesi puna e emrit tė Drishtit.”

Ndonėse nė mėnyrė amatore autodidakte, ne qysh me 1983, kishim shtruar pyetje - ēėshtjen: “Nė regjistrimin e formės Skodrinon dhe tė tjerave qė na rezultojnė me shkrim grek tek monedhat shkodrane tė shek. II - III p.e.r. (mė tė hershme se forma Scodra ekohės sė pushtimit romak), a nuk mundemi tė shohi ndonjė hipotezė pėr njė tip kompozite si S - Kodra + Dri - Non, m.q..s. e kemi Drin / Drinaz - en (edhe Drinase) fare afėr grumbull Kodrave, rrėzė Kodėr - kėshtjellės dhe madje “qė i binte pėrmes pjesės sė poshtme tė qytetit”, siē e shkruante Barleti?

(Ky shkrim “Shėnime pėr Komunėn Qytetare Shkodrane” megjithėse mė tėrritėn tre herė pėr diskutime e plotėsime nė red. e Rev. Studime Historike, ngeli aty dhe mua mė nxorėn jashtė si i prekur politikisht... vetkuptohet se as e futi njeri as nė inventar. Falenderoj gazetėn “Shqipėria Etnike”.

Nė shėnimet lakonike qė iksihte shkruar me dorėn e tij prof. Z. Shkodra nė anė tė fletės shkruhej: “ Mund tė supozohet edhe njė Shko + Drin, Vendi te shko Drini (?).

Gojarisht mė pati thėnė se ideja qė nė njė kompozitė, Dra e Kodra - s bie nė njė bashkim me Drin, ndoshta mund tė qėndrojė. Kjo kėrkon njė mendim linguisti kompetent, pastaj mbetet pėrsėri enigmatike S - ja nė ballė.

...

Kodra - n, nuk e kisha nxjerrė direkt nga Barleti, kuptohet nga pėrkthimi i tij, i cili e quante konkretisht Kodra kėshtjellėn, si Kodra ose si Kodra shkėmbi. (Rr - Sh - f 39, 40 etj.)

Kėtė Kodra e krahasoja me njė qytezė Kodrion, nė jug nė Epir i regjistruar i dokumentuar nė ekzistencėn e tij qysh nga shek II - III p.e.r., ndonėse i paidentifikuar akoma. 5

Mua mė kishte rėnė nė sy njė fakt mjaft evident.

Vetė Ēabej kishte shkruar se “do tė merren si primare nė analizė emra qė dokumentohen mė pėrpara nė kronologji etj”.

Ndėrkaq ai vetė pėr rastin, kishte zgjedhur Scodra, qė ishte njė regjistrim i kohės romake tė pushtimit (ose edhe i autorėve greko - romakė) dhe i kishte lėnė jashtė regjistrimet e tjera mė tė hershme, qė rezultonin nga regjistrimet numizmatike si: Skodrinon, Skodreinon, Kodrinon, Kodreinon, Drinon, Dreinon etj. 6

E pra kėtu bėhej fjalė edh epėr njė distancė kohore, qė shkonte nga shek. III p.e.r. e deri te njė ditė distancė deri te kufiri i pushtimit romak, pra nė njė farė kuptimi takoheshin edhe si bashkėkohorė.

Por, Ēabej e kishte neglizhuar kėtė fakt - realitet, ai kishte marrė atė formė ose trajtė siē i quante ai, qė i kishte leverdisur nė atė qėllimin e tij, se forma Scodra kishte kaluar nėpėr gojėn e vendeve etj.

Por, kėtu m.q.s. starti i analizės historike gjuhėsore, nuk ishte nė rregull si fillesė, domosdo ndoshta jepte edhe pasoja tė tjera.

Kishim tek emri njė evolucion praprirės ilir, nėn atė korracėn regjistruese tė natyrės greke, apo njė arsye tė menjėhershme imponuese e pasojė a pushtimit romak, si p.sh. heqjen e menjėhershme tė sufiksit grek Non dhe transformimit nga Dri nė Dra?

Kishim me kėtė rast edhe ndonjė ndėrrim gjinie nga mashkullore nė femėrore?! Apo, apo, me pushtimin e djegien romake vetė qyteti i poshtėm largohej nga Drini e mbetej nė pjesėn nė S - Kodra?

Ē’ėshtė e vėrteta, te trajta Scodra, Ēabej u mor vetėm me pjesėn e pėrparme Sk: Shk, si njė dukrui fonetike pėr disa raste specifike nė rrugėn historike tė fonetikės albanishte - shqipe; dhe me pjesėn Dra: Der, madje ai kėtė diskutim e gjeti tė hapur nga albanologėt evropianė. Kėshtu te forma Scodra, ai u mor vetėm me “anėt” duke lėnė jashtė “midisin” - rrėnjėn / ose rrėnjėt e njė kompozite, prejardhjeve dhe evolucionin historik, me ose pa ndėrhyrjet deformuese tė huaja etj.

Domosdo tė bėnte pėrshtypje, se te forma grafite: Skodrinon, Skodreinon, Kodrinon, Kodreinon, Drinon etj, qė rezultojnė nga monedha shkodrane, bėnte mu edhe me sy tė lirė, identiteti i pjesės Dri / Drei nė trup tė emėrtimit qytet, me vetė grafitė e regjistruara pėr lumin Dri, nė autorėt antikė si Drinon etj, pėr mė tepėr edhe se nga ana reale Skodrinon ishte qyteti me Dri, me Drin origjinalin e famshėm.

Dr. prof. Ēabejt nuk i ra nė sy ky fakt?!!

E pra te Drishti ai bėn ēmos qė ta bėjė me Dri, i afron edhe Drimac / Kirin (ish Klausali - Qafė Shali) si njė degė tė Drinit, madje te zėri Drin, ka hedhur edhe idenė se vetė fjala Dri nė ilirishten e lashtė pėrdorej nė kuptimin (rrjedhė - lum), pra mė pėrpara se tė zėvendėsohej nga lumi me bazė latinishten flumen.

Edhe pėr sa i pėrket shqiptimit, edhe aso kohe edhe sot e gjithė ditėn mund tė konstatohej fare lehtė se edhe zona e qytetit e ajo pėrreth e shqiptonin Dri me i hundore e paksa tė zgjatur, por mė tepėr populli megjithėse e njeh Drinaz / Drinas - en, vazhdimisht preferon formėn e parė. Diēka e tillė mbase ka qenė nė traditė sa duket, edhe pse Drini mund tė jetė alternuar disa herė nė nivelin e ujrave nė dy degėt e tij. 8 Kėndej, shtrohet pyetja: a i ka njohur me hollėsi prof. Ēabej ato regjistrimet e monedhave shkodrane?

Si mendim i parė, na vjen se ka tė ngjarė qė kėtė temė, ai ndoshta ia linte vetė dijetarėve shkodranė e pastaj tė bėnte vlerėsimet e pėrmbledhjet; si njė mendim i dytė, duket seprej njė kohe tė gjatė ai ka pritur njė raportim mė tė bindshėm tė rezultateve tė gėrmimeve arkeologjike, si dhe tė vetė literaturės numizmatike.

Nė lidhje me rastet me vėshtirėsi, aty nga viti 1963 ai shkruante: “.. vetė trualli i Shqipėrisė, ndėrkaq mundet qė ruan fshehtėsinė e burimit tė gjuhės sė saj. Shati i arkeologut mbase edhe kėtu do ta vėrė gjuhėtarin pėrpara njė gjėje tė papritur.” 9

Me 1966, S. Islami paraqiti njė pėrmbledhje mjaft tė vlerėsueshme, tė monedhave shkodrane me shkrimin grek, shoqėruar edhe me njė Katalog. 10 Topi ishte tashti, si tė thuash nė fushėn e gjuhėtarėve, por nuk dihet se pėrse me kėtė zė konkretisht, Ēabej nuk u mor mė. (?!)

Madje nuk ishte marrė as me vetė fshehtėsinė e kuptimit, shkaqet e ndėrrimit etj, tė emėrtimeve: gjuhė shqipe, shqipėtar, Shqipėri, qė ishin njė detyrim madhor i tij, pėrderisa tė gjitha punėt vinin e grumbulloheshin rreth monopolit e kultit tėtij, siē ishte edhe metoda enveriane e asaj kohe...

Tashti, pėr sa i pėrket kėrkimeve arkeologjike nė Shkodra, mund tė thuhet pa frikė e pa pikė hezitimi apo nėnkuptimi, se pėrgjatė “tė gjithė kohės sė Enverit”, nuk u akorduan asnjėherė fonde serioze pėr gėrmime masive e tė mirėfillta arkeologjike. Arsyeja duhet kėrkuar jo kund tjetėr, por veē ta themi si mė butė: nė predispozicionin antishkodran.

Jugu enverian

... Mė nė fund “jugu enverian”, me dėshirėn e tij ia dorėzoi stafetėn “veriut ramizian”, ose siē ia gjeti vetė populli sintezėn: Hoxha Alija, Ali Hoxha”...

Aty nga mesi i viteve 80, nė kuadrin e tė ashtuquajturve “Novatorizma” u bėnė edhe disa transferime tė studimeve nėpėr “Qendrėzat” poshtė. Pėr Shkodrėn u caktuan ca fonde pėr nja dy a tre sezone verore gėrmimesh. Pėr fat tė keq, kėto gėrmime arkeologjike iu lanė nėdorė vetėm Bėrthamės lokale tė Muzeut, ose mė saktė nja katėr arkeologėve pa shumė pėrvojė e pa emėr. Tė mbetura pa asnjė orjentim, pa mbikqyrjen e pa ndihmėn e kompetentėve tė Tiranės, kėto u transformuan shpejt nėgėrmime sondazhi mbarė e mbrapsht. Si “suksesi mė i madh” u trumbetua njė prerje / ngushtim muresh, nė vijėn e trekėndėshit Drin - Bunė, njė lloj muri mesjetar ,e lidhje llaēi. Ekzistenca e tij bėnte mu, nga njė trakt e kthesė qė vetė gėrryerja e ujit e kishte nxjerrė nė evidencė, ndėrkaq arkeologu, nė stilin e asaj kohe mburrej se e kishte zbuluar me ndihmėn e “menēurisė popullore”, sipas thėnies sė njė plaku baēallekas se “nuk i bahej janxheja nė atė vend”...

Po kėshtu edhe ekzistenca e njė trakt muri me sisteme kullash, qė dukeshin edhe me sy tė lirė nė mes tė ferrave, u reklamuan si “zbulime tė reja”. Njė sinjalizim i yni pėr njė trakt muri me gurė kuadratikė tė punuar brenda nė Drin i ngelur nė nivelin e tabanit tė zhavorit, pastaj edhe tė ndonjė objekti mermeri nė njė vend ku duhej tė kishte qenė ajo Gėlqerorja e shek. XIV, u “lanė” nga arkeologu Lahi, “pėr njė radhė tjetėr”...

Objektet qė u gjetėn iu nėnshtruan mė pas njė shtegtimi magazinash... Shumė kohė mė vonė u bė njė raportim i thatė, me pėrshkrime tip inventarizimi, u shfaq ndonjė ide pėr kohėn e Prevalitanit, e kaq! Gjithė ato shpresa tė mėdha qė ishin vėnė nė kėto kėrkime, rezultuan njė tullumbac i fryrė, gjithsesi si tėrė pėrfundimet eatyre “novatorizmave”, arėzave, tufėzave, tė imtave tė konsumit tė gjerė, pėrgjithėsisht gjėra tė vogla qė, futeshin edhe nė xhep kollaj...

Deri atėhere edhe kontributi i disiplinave tė tjera nė kuadrin e njė studimi multidisiplinor, ishte gati i papėrfillshėm, veēanėrisht i hartografisė, hidrologjisė, gjeologjisė etj.

Nė dekadėn e Demokracisė pluraliste, u bėnė disa punė tė mira, sidomos me lirinė e pjesmarrjes nė punė studimore, duke ia lėnė vetė punės ta tregonte vlerėn e saj.

Ndėrkaq nė punėt e kėqija, lidhur me ēėshtjen qė kemi nė diskutim, ėshtė shkatėrrimi dhe rrafshimi i Zonės arkeologjike, nga disa “autoktonė” tė rinj. Ėshtė e vėrtetė se tė gjithė e kemi provuar dhe e provojmė shijen e hidhur tė rrėnimeve, qė u bėnė nė kohėn e pushtetit lokal tė PPSH, por qė tė vazhdojė ky rrėnim edhe nėn pushtetin lokal demokrat, kjo ėshtė e papranueshme!

Studimi i i dr. R. Gurakuqit (ose mė drejtė njė Kumtesė me 5 copė faqe) ka pretendimin tė japė njė vėshtrim tė pėrgjithshėm mbi prehistorinė, antikitetin, zhvillimin e qytetit nė pellgun e Shkodrės, kronologjizmin, periodizmin etj, punė qė nė realitet, pėrveē thėnieve sporadike, nuk ishte kryer mė parė nė njė botim tė veēantė. (v. 1995)

Mendojmė se ka disa pika tė diskutueshme.

Autori e ka titulluar studimin: “Lidnja dhe zhvillimi i qytetit nė krahinėn ilire tė Labiatisė”, duke e datuar kėtė lindje nga shek. IV p.e.r. 11 Por, a kishte ekzistuar kjo krahinė e Labiatisė, nė shek. IV p.e.r. dhe a ishte edhe vetė qyteti nėn vartėsinė e saj?!

Sa dimė deri mė sot vetėm nė regjistrimet romake tė pas vitit 168 p.e.r., kemi regjistrim vetėm pėr liqenin Labeatus, sigurisht nėn njė trajtė tė romanizuar. Nė vitin 1969, nė gėrmimet nė varrezėn e Ēinamakut, Kukės u gjetėn edhe 3 copė monedha tė Lisit, 1 copė e Skodrinon, Bazileos Genthios dhe 4 copė me njė etnikon tė ri Labiatan. 12

Autori i zbulimit, arkeologu B. Jubani, me tė drejtė kėtė monedhė e lidhi me territorin e fisit tė Labeatėve / Labiatan, nė rrethet e liqenit tė Shkodrės. Fillimisht u pat menduar si njė lloj datimi i shek. IV - V p.e.r., mirėpo mė vonė u ndryshua mendimi aty te shek. II p.e.r., para vitit 168 p.e.r. etj. Edhe vetė fakti i dukshėm qė deri atje kishin shtegtuar monedha tė tjera tė Skodrinonit, Lisit, gjithsesi fliste pėr interpretimin e rregullt qė kishte bėrė Jubani.

Dr. Gurakuqi na siguron se periodizimin, pėr “krahinėn e Labiatisė”, ku fut edhe Shkodrėn e njė varg qytetesh tė tjera, e ka bėrė i bazuar nė punimet tip tė dr. prof. N. Ceka.

Ndėrkaq Ceka e ka degdisur kėtė Labiatan, si njė “koinon” nė rrethin e Kukėsit, duke ia “internuar” jo vetėm origjinėn, por duke i shtrembėruar edhe emrin si Labian, pėr mė tepėr “monedha e malokėve” ishte ehde me anijen e tipit liburn... nga sa duket orakulli ia kishte parathėnė ndėrtimin e liqenit tė Fierzės, Cekės... !!! 13

Sa duket dr. prof. Ceka, atje ku tė gjendet monedha, themelon edhe nga njė koinon tė ri, siē ka gjetur edhe njė monedhė tjetėr me etnikonin Ardianon nė Elbasan... 14

Siē po shihet, kėto ndėrrime - hamendėsitė e analizat e Cekės, nuk duken si shumė tė sigurta.

Vijmė te njė pikė tjetėr. Dr. Gurakuqi shkruan: “Shkodra ka mė se dymijė vjet qė nuk ka ndryshuar emrin. Romakėt e kanė thirrur qytetin Scodra: po ashtu edhe grekėt... Han ka menduar se emri vjen nga fjala shqipe Kodra, Tezė kjo tashmė e kapėrcyer nga studiuesit”.

Sigurisht, Gurakuqi tashmė duhet ta ketė tė qartė, se ėshtė fjala pėr autorėt grekė nė shėrbim tė romakėve e jo pėr grekėt e kohės sė shkrimeve nė monedhat e Skodrinonit tė shek. II - III p.e.r.

N.q.s., Gurakuqi e ka fjalėn vetėm pėr regjistrimin romak Scodra, vėrtet ai me ca ndryshime tė vogla, nuk ka ndryshuar edhe aq, nė trashėgiminė gojore tė ilir - alban - shqiptarėve, ndėrkaq nė burimet e shkruara tė huaja ka ndryshime. Pėr sa i pėrket etimologjisė, vėrtetė se ka mundėsi qė Hani u bazua nė traditėn gojore me fjalėn shqipe Kodra, por ai e bazoi hipotezėn (e jo Tezėn) te njė regjistrim i venetishtes, nė Friuli nė formėn Codriopo (qytet i Kodrės).

Dhe e fundit: pėr thėnien “Tezė e kapėrcyer tashmė nga studiuesit”, na duket se Gurakuqi eka fjalėn pėr njė studim tė vetėm tė dr. prof. D. Luka, ku vetė ai hedh njė hipotezė tė re, por pa luajtur asgjė tė mėparshme nga gjendja e hipotezės. Nuk do tė ishim zgjatur edhe kaq shumė me kėtė Kumtesė, po qe se ajo nuk do tė ishte kryesorja nė Simp. II, “Shkodra nė Shekuj”.

Dr. prof. D. Luka me shumė meritė, ka demostruar njė hipotezė tė re me: “... kompozitėn Shko + Drin, me kuptimin (qytet i ndėrtuar) aty ku shkon Drini, formim i pėrligjur edhe nga konfiguracioni i vendit.” 15

Autori konkretisht tashti bazohet tek monedha shkodrane, duke futur si bazė elementin lum, Drinin, pėr tė cilin mbron mendimin se edhe nė shek. III - II p.e.r. ishte afėrsisht aty pranė Shkodrės.

Ē’ėshtė e vėrteta, dr. Gurakuqi ka tentuar ta largojė disi me hamendje Drinin nga Skodrinoni, pėr atė kohė, mirėpo harron se pavarėsisht nga shmangiet majtas - djathtas tė Drinit nė atė shtratin e gjerė tė zallishtes, gryka ku do tė futet nė fund tė fundit, Kodėr - shkėmb / Kėshtjellė - Harku i Berdicės nuk shkon mė shumė se as 400 m!

Pasi ka pėrmendur atė trashėgimi tė paraardhėsve nė temėn e etimologjisė, d.m.th. atė qė dinte edhe zyrtarisht, D. Luka ka demostruar edhe mundėsitė nga ana teoriko - gjuhėsore etj, dhe siē e thamė deri nė fund e ka ruajtur relativitetin e hipotezės.

Diku midis rreshtave, D. Luka shkruan edhe pėr: “njė veprim analogjie, ndikimi i emrave tė ngjajshėm nga forma si Kodėr - Kodra”, edhe kėtė e ka futur si njė mundėsi tė dytė pėr tė justifikuar paraqitjen e asaj formės Skodra / Shkodra, e cila normalisht duhej pritur tė shkonte si Skodri ose tė paktėn si Skodri - a, m.q.s. te vetė Drin / Drini ėshtė ruajtur mbaresa dhe gjinia mashkullore.

Kėshtu, ndonėse indirekt, D. Luka ka pranuar edhe ekzistencėn e vetė fjalės Kodra nė kronologjinė e shek. II - III p.e.r., d.m.th. pėrpara kohės romake.

Ndėrkaq, nė analizėn e regjistrimeve numizmatike, na duket se ka vend pėr tė diskutuar, qoftė pėr vetė formė grafitė e regjistruara, tė paraqitura edhe nė Katalog, e qoftė edhe pėr vetė metodėn e pėrzgjedhjes sė tyre nga D. Luka.

Sė pari: D. Luka ka bėrė njė pėrzgjedhje me preferencė pėr trajtat e regjistruara nė ndarjen Sko - Drinon, Sko - Dri - Non, m.q.s. i shkojnė pėr shtat idesė sė tij tė hipotezės etimologjike.

Duhet tė vėrejmė se po tė jetė se kėto ndarje shprehin kuptime sipas ndarjes, atėhere duhet tė vėmė nė dukje se ka edhe ndarje tė tjera si: S - Ko - Dri - Non, Ko - Drinon, Dri - Non etj, ēka do tė thotė se kemi tė drejtė tė vendosim edhe hipoteza pėr ndonjė lidhje kompozite mė tė ndryshme. Por, pėrderisa jemi nė relativitet, na duhet tė mendojmė edhe mundėsinė e njė vendosje - ndarje sipas estetikės, mundėsisė sė vendit nė monedhė. (?)

Sė dyti: Nuk ka llogjikė qė pėrparėsija e pėrzgjedhjes sė formė - ndarjes Sko - Dri - Non, Sko - Drinon, Sko - Dreinon, tė justifikohet si trajtė mė e saktė, sepse nė atė fondin e Katalogut tė 1966, na paska pasur numrin mė tė madh tė prerjeve numizmatike. Sasinė reale tė prerjeve numizmatike dhe raportet nė numėrimin total tė tyre, absolutisht nuk e pėrcaktojmė dot sot etj, madje as sasinė totale qė ka Muzeu dhe koleksionistėt. Gjithsesi ky kėndvėshtrim nuk pėrbėn ndonjė argument pėr atė qėllim qė pėrdoret, ėshtė njė vendosje arbitrare.

Sė treti: Siē e kemi thėnė disa herė tashmė, ka edhe regjistrime tė tjera tė shrkuara: Kodrinon, KO - Dreinon, Drinon etj (nė pjesėn vijuese do tė japim njė pasqyrė tė kompletuar, sipas Katalogut).

Nė mendimet qė ka shfaqur vetė prof. Islami, i konsideron kėto grafi tė shkurtuara, tė njė forme themelore qė ai e merr si Skodrinon / Skodri’non / Skodreinon. Me kėtė ide, ai pėr tė gjitha monedhat e ndryshme ka njė plotėsim nė kllapa me pjesėn e munguar tė grafisė si shkurtim. Madje, me shumė mendjelehtėsi, prof. Islami nė ndonjė rast prononcohet edhe “pėr gabime ortografike tė numizmatit antik” (!?), ēka ėshtė si fort e zorshme, n.q.s. nuk ka ndonjė lloj arsye tjetėr.

(shih p.sh.: Skordi - Non, Skodrh - Non, Skodri)

Mendojmė, se nė konditat e njė ēėshtje tė hapur, nė mundėsitė e punės duhet parė se kemi ndoshta tė bėjmė edhe me ish emėrtime qėi kanė paraprirė, formės Skodrinon, pra shprehin nė njė fraė mėnyre edhe njė fazė mė tė hershme drejt zhvillimit si qytet. Por, ato mund edhe tė jenė edhe si njė pėrkatėsi e njė krahine me Drin - Anė ose e njė lagje - pjesė mė tė veēantė tė qytetit, sė fundi mbase ngrejnė krye ish emėrtime qė ruheshin ende, pėrdoreshin sipas ndonjė preference etj.

Kėtu, sigurisht duhet riparė edhe saktėsia e kronologjisė, analizat kimike etj.

Referencat:
1. J. G. Hahn, “Albanesische Studien”, 1853, I, f. 238: A. Xhuvani, E. Ēabej, “Parashtesat e gjuhės shqipe”, bot. nė vėll. “A. Xhuvani”, I, 1980, f. 406.
2. Shih mė sipėr, “Parashtesat...”, cit; E. Ēabej, “Spirantet, S - ja indoevropiane dhe grupet e formuara me tė”, nė Skicė e Fonetikės historike tė shqipes, libri “St. pėr Fonetikėn historike tė Gj. shqipe”, 1988, f. 62.
3. E. Ēabej, “St. pėr Fonetikėn historike...” cit. nė 2, f. 27.
4. E. Ēabej, “St. Etim. nė fushė tė shqipes”, III, f. 321 Drisht.
5. “Ilirėt dhe Iliria nė autorėt antikė”, T, 1965, Harte, Iliria Mijv I p.e.r. Kodrinon? i paidentifikuar.
6. S. Islami, “Le Monnayage de Skodra, Lissos et Genthios” me Katalog, nė rev “Studia Albanica”, nr 11966 f. 225 - 253.
7. E. Ēabej, “St. Etim. III, cit. F. 319, Drin.
8. K. Luka, “Gjeografia toponomastike nė dy Kadastrat e Shkodrės tė shek. XV”, Rev. Stud. Fil. Nr. 1, 1976, f. 136 - 188, zėri Drinazė - a.
9. E. Ēabej, “Rreth Historisė sė Gjuhės Shqipe”, 1973, f. 86.
10. cit. nė shėn. 6.
11. R. Gurakuqi, “Lindja dhe zhvillimi i qytetit nė krahinėn ilire tė Labiatisė”, Sem. II, “Shkodra nė Shekuj”, I, 1998, f. 15 - 19.
12. B. Jubani, “Varreza tumulare e Ēinamakut, Kukės”, nė “Pėrmb. art. ark. pėr Hist. e lashtė tė Shqip.” I, Disp. I, nga S. Anamali, 1971, f. 198 - 200.
13. N. Ceka, “Ilirėt”, 2001, 122, 135 etj.
14. Shih shėn. 12, f. 200, kumtim gojor i N. Ceka.
15. D. Luka, “Rreth prejardhjes sė emrit Shkodėr”, nė Sem. I, Shkodra nė Shekuj, 1994, f. 223 - 228; “Rreth prejardhjes sė emrit Drisht”. Sem. II, Shk. nė She. f. 21 - 23.

Dėrguar nga Klajd Kapinova, Manhattan, New York
Pėrshendetje,
kam lexuar pak mitologjine qė e thrrasin tash "greke" dhe kam pa disa gjėra shum interesante per emrat sikur Shkodra, Dardania, Iliria apo Alba prsh:

-Illyrius-i: sipas Library and Epitome of Apollodorus Illyriusi ėsht djali mė i ri i Cadmus-it (cili ka nje plis ne kokė ne vazėn ku lufton kunder dragoit, plisi pėrdorėt tash vetem te ne) dhe Harmonisė i cili thuhet qė ka mbretėruar mbi Ilirinė dhe ja ka lėn emrin asaj.
Nje tjetėr version egziston sipas cilit Illyriusi ėsht djali i Polyphemus-it (ciklop djal i Poseidon-it dhe Thosės) dhe Galatės (version qe vjen nga Illyrian Wars of Appian )
PS: me sa dukėt thrakėt jan thirr ciklop (kjo informatė duhet te verifikohet mė seriozisht)
Illyriusi ka gjithashtu 6 djem nėr ta Dardanusin mirepo edhe Taulantin, Encheleusin, Autarieusin, Maedusin, Perrhaebusin
dhe 3 vajza Partho, Daortho, Dassaro.
Gjithashtu ka nip Pannonius se Paeon
dhe stėrrnip: Scordiscus (-->SHKODRA? Shikoni fresken ne fund te ketij teksti)
dhe Triballus-in (populli tribal, thrak ne jug te Sėrbisė aktuale)

pastaj nga kjo "dinasti" rrjedh ajo e Albasė qe formon Alba Longėn.

Nga Niki HAJ
Mitologji kryqėzuar me histori

ē'mendoni??


edit : ja nje foto e vazes ku duket Cadmusi me plis te bardh nė kokė!


Uploaded with ImageShack.us

je edhe nje per Scordisci (Shkodranėt) me plis gjithashtu:


Uploaded with ImageShack.us

Last edited by nicki_ks; January 3rd, 2011 at 03:37 PM.
nicki_ks no está en línea   Reply With Quote
Old January 3rd, 2011, 03:31 PM   #14
nicki_ks
Registered User
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 32
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by chicagogeorge View Post
Yes I am sorry I apologize for posting articles from primary sources, and essays from esteemed universities and luingists/historians.

Next time, I will just go straight to the masterful teachings of this academic giant as you did.
http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=507


Maybe you should forward your etymologies to the linguistics departments of Harvard, Yale, and Princeton.
I think that it's an albanian forum here and your comments are not welcome..can you understand that ?? if you can read these books you can easily understand that we don't care about what you are writing here.

Last edited by nicki_ks; January 3rd, 2011 at 03:46 PM.
nicki_ks no está en línea   Reply With Quote
Old January 3rd, 2011, 04:42 PM   #15
bimmy
BANNED
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 70
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by chicagogeorge View Post
Wow, thank god for google translate.... Funny that the word Thyamis which represented a river in Epirus for thousands of years is Albanian even though Albanians were not anywhere near Epirus during the Middle Ages.
stop this you gayreek with your fake history
bimmy no está en línea   Reply With Quote
Old January 3rd, 2011, 05:07 PM   #16
nicki_ks
Registered User
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 32
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by bimmy View Post
stop this you gayreek with your fake history
hiqu ti far idioti e bo
Aristidh Kola ka shkru mire per mitologjinė "greke" si shkrimet e Homerit kuptohen ne gjuhen shqipe e jo greqishte...! keta jan hajna te historisė!
grek e thrrasin Akillin, Hektorin, Priamin, Aleksandrin e madh, etj etj tash edhe Skenderbeun po mundohen me bo grek thuaj ti veq grek paska pas ne ballkan! kundėr kujt paskan luftu ata?


sipas skenderbeut Shqiptarėt thirren Epirot,
epiri esht shqiptarė ajo dihet por u tradhetuam ne 1912


Uploaded with ImageShack.us
nicki_ks no está en línea   Reply With Quote
Old January 3rd, 2011, 05:19 PM   #17
bimmy
BANNED
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 70
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by nicki_ks View Post
hiqu ti far idioti e bo
Aristidh Kola ka shkru mire per mitologjinė "greke" si shkrimet e Homerit kuptohen ne gjuhen shqipe e jo greqishte...! keta jan hajna te historisė!
grek e thrrasin Akillin, Hektorin, Priamin, Aleksandrin e madh, etj etj tash edhe Skenderbeun po mundohen me bo grek thuaj ti veq grek paska pas ne ballkan! kundėr kujt paskan luftu ata?


sipas skenderbeut Shqiptarėt thirren Epirot,
epiri esht shqiptarė ajo dihet por u tradhetuam ne 1912


Uploaded with ImageShack.us
dhe vet emri epir osht shqip
epirius/epiri = e pirit /e piros

lej kta grek tkarit se na shqiptaret jemi kan populli i pare ne ballkan dhe ne epir/cameri ky edhe vet e din po veq po provokon palidhje
bimmy no está en línea   Reply With Quote
Old January 3rd, 2011, 05:24 PM   #18
nicki_ks
Registered User
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 32
Likes (Received): 0

Ju lutem lexoni kėto shkrime sepse jan shum te rėndėsishme pėr Shqipėtarėt,

http://www.youtube.com/watch?v=tNZpp...eature=related
http://www.youtube.com/watch?v=gX-jN...ayer_embedded#!
nicki_ks no está en línea   Reply With Quote
Old January 3rd, 2011, 07:20 PM   #19
Huti
Wait,...
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,391
Likes (Received): 4551

Quote:
Originally Posted by chicagogeorge View Post
Yes I am sorry I apologize for posting articles from primary sources, and essays from esteemed universities and luingists/historians.

Next time, I will just go straight to the masterful teachings of this academic giant as you did.
http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=507


Maybe you should forward your etymologies to the linguistics departments of Harvard, Yale, and Princeton.


Now go read the story about Thyamis the Egyptian who arrives on th banks of the river named after him and how he he couldn't speak Greek like the natives.
http://books.google.com/books?id=CSw...page&q&f=false

Or wait? Was Heliodorus wrong in his story? Were the Thyamis really and Albanian and not an Egyptian? Or Thyamis mistaken, thinking Charicleia was speaking Greek, but actually she was speaking Albanian.


and if you don't have the time to read the whole story, here are the cliff notes
http://www.chss.montclair.edu/classi...eliodorus.html
Dudos, you've got some pointis theres!
Now, let's dance some ancient Sirtaki! You know, some people say that it was already danced in ancient Mesopotamia by the Babylogrekos tribe.
OPAAAAA!

Huti no está en línea   Reply With Quote
Old January 3rd, 2011, 08:10 PM   #20
nicki_ks
Registered User
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 32
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by Huti View Post
Dudos, you've got some pointis theres!
Now, let's dance some ancient Sirtaki! You know, some people say that it was already danced in ancient Mesopotamia by the Babylogrekos tribe.
OPAAAAA!
leje ate idiot hehe
por me trego ē'mendon per emrat shqip ne mitologjin greke..?
nicki_ks no está en línea   Reply With Quote
Reply

Thread Tools

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



All times are GMT +2. The time now is 01:47 AM.


Powered by vBulletin® Version 3.8.8 Beta 1
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.
Feedback Buttons provided by Advanced Post Thanks / Like v3.2.5 (Pro) - vBulletin Mods & Addons Copyright © 2014 DragonByte Technologies Ltd.

vBulletin Optimisation provided by vB Optimise (Pro) - vBulletin Mods & Addons Copyright © 2014 DragonByte Technologies Ltd.

SkyscraperCity ☆ In Urbanity We trust ☆ about us | privacy policy | DMCA policy

Hosted by Blacksun, dedicated to this site too!
Forum server management by DaiTengu