daily menu » rate the banner | guess the city | one on oneforums map | privacy policy (aug.2, 2013) | DMCA policy | flipboard magazine

Go Back   SkyscraperCity > European Forums > Euroscrapers > Local discussions > Albanian Forum > Zhvillimet Urbane > Ekonomia, Shėrbimet Publike dhe Turizmi. > Ekonomia

Ekonomia Economic News and Developments.



Reply

 
Thread Tools Rating: Thread Rating: 49 votes, 5.00 average.
Old March 17th, 2011, 01:28 PM   #1401
SADOSI
Registered User
 
SADOSI's Avatar
 
Join Date: Feb 2008
Posts: 1,349
Likes (Received): 96

Nuk ka shans te rriten pagat me 30% pėr njė vit, askund ne bote nuk ndodh kjo.
SADOSI no está en línea   Reply With Quote

Sponsored Links
 
Old March 17th, 2011, 02:49 PM   #1402
Pejoni
Registered User
 
Pejoni's Avatar
 
Join Date: Aug 2006
Location: Göteborg
Posts: 2,290
Likes (Received): 115

Quote:
Originally Posted by SADOSI View Post
Nuk ka shans te rriten pagat me 30% pėr njė vit, askund ne bote nuk ndodh kjo.

Psst...

“Dua tė theksoj se Kosova ėshtė shtet nė transicion dhe ende nuk e ka arritur stadin e shtetit modern dhe punėtorėt nė Kosovė deri sot kanė jetuar me ndihma sociale, e jo me rrogė, kur ta arrijmė stadin e shtetit modern, edhe ne i rrisim nga 2 deri 10 pėr qind”, ka thėnė kryeministri i Kosovės, Hashim Thaēi.

http://www.gazetaexpress.com/index.php?cid=1,14,49698

Ma drejt ska fol kurr. Tash per tash eshte 272 euro rroga mesatare, besoj se kalon 300 euro me rritje qeverise.

Last edited by Pejoni; March 17th, 2011 at 02:58 PM.
Pejoni no está en línea   Reply With Quote
Old March 17th, 2011, 05:13 PM   #1403
G.C.F
Kosovo zemra ime
 
G.C.F's Avatar
 
Join Date: Mar 2008
Location: Turku/Mitrovica
Posts: 804
Likes (Received): 0

Njerzt paramendoni si do ishte jeta kosov me qen rroga mesatare 500€, besoj se ma mire qe ne gyrbet.
__________________
Roft kombi KOSOVAR
G.C.F no está en línea   Reply With Quote
Old March 18th, 2011, 04:42 PM   #1404
SADOSI
Registered User
 
SADOSI's Avatar
 
Join Date: Feb 2008
Posts: 1,349
Likes (Received): 96

Unless the budget grew about 30% then the money has to come from somewhere else, im not against teachers getting a higher salary, just against budgetary constraints that come with it if it is unfinanced. Anyway theres no need to discuss an empty election promise.
SADOSI no está en línea   Reply With Quote
Old March 26th, 2011, 03:52 PM   #1405
Jellena85
Registered User
 
Jellena85's Avatar
 
Join Date: May 2010
Location: Belgrade
Posts: 87
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by Nolt View Post
Serbia: Kosovo's 300 billion dollars worth of coal in hands of U.S.

Billionaire Gorge Soros , Hillary Clinton and Albanian Billionaire Sahit Muja working hand by hand to get the aces to one of the worlds largest coal reserves worth more than 300 billion dollars in Kosovo. Government in Kosovo have promised to Clinton to give the deal to U.S companies.

Albanian Minerals CEO Sahit Muja have being in Kosovo 5 times this year with Soros representative and som other US companies. Gorge Soros, Hillary Clinton and Sahit Muja may benefit billions of dollars in this deal. Only 10% of this deal represent 30 billion dollars, 10 billion dollars each. Wars to control natural wealth worldwide have being a center of US foreign policy . This policy is evident in oil and mineral countries. War against Serbia was another example of US to get aces to Kosovo's natural wealth.

Kosovo has one of the worlds largest proven reserves of the coal in the world, with more than 15 billion tons of lignite, worth 300 billion dollars in today's market.

According to the Kosovo Independent Commission for Mines and Minerals (ICMM), lignite is of outstanding importance in Kosovo. It contributes 97 per cent of the country's total electricity generation, with just 3 per cent being based on hydro-power. At 14 700 Mt, Kosovo possesses the Europe's largest proven reserves of lignite. The lignite is distributed across the Kosovo, Dukagjin and Drenica basins, although mining has so far been restricted to the Kosovo Basin.

In 2006, Kosovo launched a tender for a 3.5 billion euro, 2,000 megawatt plant to turn the country into a regional power exporter and help deal with problems in electricity shortages.

But last November Kosovo, which has around 15 billion tonnes of coal, lignite, gave up on the project due to a lack of interest among investors who demanded better terms.

The Albanian and Serbian in Kosovo could live like the sheik's of the Gulf states. Kosovo’s wealth is underground in the form of lignite and bauxite as well as a whole range of minerals such as lead, zinc, nickel, silver, gold, copper, chrome and other metals worth hundreds of billions of dollars.
To bad these resources cannot be exploited. It can certainly boost the economic development down there. Exploitation of these resources was ,as far as I know, impossible even before the declaration of independence because it was (and legally still is) the property of Serbia. Now it seams that it is even less accessible to investment because Kosovo Albanian politicians have officially stolen the property of the state and that this uncertain ownership scares away potential serious investors. It is unfortunate that Albanian leaders hold their people hostage of their extremist policies.

I believe some compromise could be reached that in the same time protects owners (Serbia's) rights and brings investment ,jobs and prosperity to local people but because that includes Albanian leaders making compromises and returning usurpated property I don't see the resolution of this any time soon. Perhaps these negotiations will bring something good if Albanian side is not too hard line like the last time ... or if the international community forces the Albanian side not to be hard line.
Jellena85 no está en línea   Reply With Quote
Old March 26th, 2011, 03:52 PM   #1406
Kulla
.
 
Kulla's Avatar
 
Join Date: May 2010
Posts: 6,592
Likes (Received): 309

Back to spamming again? I thought you mostly spammed the ENK complex thread and now back to this.
Kulla no está en línea   Reply With Quote
Old April 2nd, 2011, 03:24 PM   #1407
Buddy Holly
BANNED
 
Join Date: Sep 2008
Location: Prishtina, RKS.
Posts: 6,144
Likes (Received): 2

Quote:
Etlinger: Spicing up the agricultural sector in Kosovo


This article is taken from the series of IPAK Vienna/ECIKS Newsletters "Success Stories from Kosovo"

In the past few years Kosovo has been frequented by many international experts. The newborn country has been mostly cherished for the great potential it has in the agricultural sector. The legacies of Kosovo’s tough historical past resulted in this sector being the most underdeveloped one, regardless of the fact that it could, with very little investment, be a great sustainable injection to the economy of Kosovo.

Statistical data show that Kosovo has about 580,000 ha of agricultural land, and that still Kosovo imports 70 per cent of its agricultural products from the region and the EU. This certainly does make us believe that there are many hindrances for the potential investors of the agricultural sphere in Kosovo.

Nevertheless, many people believe that reviving this industry is not a mission impossible. One of them is Mr. Tahir Kokollari, the founder of Etlinger. His life story takes us to Austria. Like many fellow-Albanians he left Kosovo to work abroad in an attempt to find a better future.

“For several years in a row, I worked for the Austrian company Etlinger which dealt with canned vegetables for the Austrian market. The company closed 7 years ago and I decided to move back to Kosovo. Although I had left this place empty handed, I returned with a dream, a plan and tons of experience and expertise. I founded a company in my place of birth, Shtime (Kosovo), under the same name – Etlinger – for processing and canning vegetables. In my mind, this investment would kill two birds with one stone: not only would I be introducing a Kosovo product with western standards to my country’s market, but it would also generate new employment opportunities,” says Mr. Kokollari, recalling the flow of events.

Tahir was not alone in his journey to accomplish his plans. An Austrian named Peter Pfluger, the owner of “Kolm Pfluger,” crossed Tahir’s path in what resulted to be “a match made in heaven.” Kolm Pfluger was established in 1910. It specializes in pickled and canned vegetables: cabbage, pickles, chilli peppers, etc.

“We are one of the main suppliers of canned and pickled vegetable to the main chain markets in Austria, including Zielpunkt, Billa, Merkur, etc. Because of the intense production that takes place in our company, we have to outsource quite some of our work abroad. This is where our paths have met with Mr. Kokollari. We found it to be a quite natural cooperation bearing in mind that Tahir has gained a large deal of his experience in Austria and has combined this in an excellent way with the broad knowledge of the terrain in Kosovo,” explains Mr. Pfluger.

This economic fairytale was, of course, not as smooth as one would want it to be. Like all big projects this cooperation was faced with many challenges.

“Initially, we had to come up with co-financing, which fortunately was achieved with the assistance of the Austrian Agency for Development. Later on, this became a smoother task with the assistance of other donors in Kosovo, such as USAID. This year (2011) we were stricken by a new challenge that does present quite a difficulty for the business: for political reasons the preferential trade agreement between Kosovo and the EU was not further extended. As a consequence, we now have to pay 16 per cent of customs to Austria, therefore our products are more expensive and less competitive in the market. If this serious problem continues, it will put the whole project into question,” says Tahir worriedly.

And while Mr. Kokollari is objectively evaluating the cooperation between Etlinger and Pfluger, we come to notice that this joint project has much to be proud of. Although Tahir is modest about his achievements, the numbers that reflect the hard work are inspiring.

“In the first four years of our cooperation, we have exported 2,200 tons of processed vegetables from Kosovo to Austria. We have employed 150 workers, 90 per cent of which are women. Initially, only 20 per cent of Pfluger’s products were imported from Kosovo. This percentage has increased and we are aiming to rise it up to 60 per cent in the near future. Although I am very satisfied with the result, I am mostly satisfied that this joint project will serve as a concrete example that it is worth to invest in the agricultural sector in Kosovo and above all that with the right investment this sector could be turned into an employment generator in Kosovo. It would have been very difficult to make it all happen if we would depend on loans from the banks in Kosovo only, therefore I am thankful to the financial assistance provided by Austrian Development Agency and to the consultancy provided by ECIKS in this joint effort,” says Tahir smilingly.

Just like Mr. Kokollari, his partner, Mr. Pfluger recalls the events and challenges that they have encountered on the road to materializing their plan.

“For me as an investor it is of high importance to bear in mind that Kosovo uses the Euro. This facilitates quite a few processes and above all it eliminates both the exchange rate risk and the currency risk. We have a remarkable experience in Kosovo and to me it is quite a surprise that some investors regard Kosovo with doubt. Let me reassure them that their doubts are groundless and that Kosovo truly is a place with a difficult past but it has great potential and a bright future ahead,” concludes Pflunger.

This noteworthy cooperation symbolically shows that the agricultural sector in Kosovo can be revived and it can easily become one of the main supporting pillars of Kosovo’s economy. The story shared by Mr. Kokollari and Mr. Pfluger sets the example that with the appropriate attitude, know-how and experience a company like Etlinger becomes the spice to flavor the agricultural sector in Kosovo.
http://www.eciks.org/english/lajme.p..._medium=E-Mail
Buddy Holly no está en línea   Reply With Quote
Old April 2nd, 2011, 04:50 PM   #1408
SkaNdErBeG
.
 
SkaNdErBeG's Avatar
 
Join Date: Mar 2006
Posts: 4,668
Likes (Received): 37

Rritet deficiti

Tė dhėnat e Entit tė Statistikave tregojnė se deficiti tregtar nė muajin janar ka shėnuar rritje, nė krahasim me janarin e vitit tė kaluar. Deficiti tregtar arrin nė 109.8 milionė euro, ndėrsa gjatė janarit tė kaluar kapte vlerėn prej 87.6 milionė eurosh.
Nga Albulena Maloku mė 02 prill 2011 nė ora 08:48

Deficiti i lartė tregtar vazhdon tė mbetet problemi mė i madh makroekonomik i vendit edhe nė fillimin e kėtij viti, i cili nuk ka shėnuar asnjė pėrmirėsim. Tė dhėnat e Entit tė Statistikave tė Kosovės tregojnė se deficiti tregtar gjatė muajit janar tė kėtij viti arriti nė 109.8 milionė euro, krahasuar me deficitin prej 87,6 milion euro me janarin e vitit tė kaluar.

Nga tė dhėnat e ESK’sė, tė publikuara tė premten, ėshtė pozitive se eksporti u rrit shumė mė shpejt se importi, ndonėse nė vėllim ende kanė ndryshime tė mėdha. U eksportuan mallra nė vlerė 22.8 milionė euro, ose 45.2 pėr qind mė shumė se para njė viti, ndėrsa importi ishte 132.7 milionė euro, respektivisht 28.4 pėr qind mė i lartė. Nė strukturėn e eksporteve dominojnė mallrat e pėrpunuara , tė cilat marrin pjesė 63 pėr qind. Por, inkurajon rritja e pjesėmarrjes sė mallrave tė papėrpunuara nga 17.8 pėr qind sa ishte vjet nė 24 pėr qind. Kjo tregon se industria pėrpunuese ėshtė mė aktive se njė vit mė parė.

Ndėrkaq, mė shumė se njė e pesta e importeve ka tė bėjė me lėndėt djegėse, ku pėrfshihen edhe karburantet. Nė total pėr kėta artikuj u paguan 27.5 milionė euro, pastaj vjen ushqimi dhe kafshėt e gjalla 26.1 milionė euro, mallrat e pėrpunuara 23.9 milionė euro, makineritė dhe pajisjet 21.3 milionė euro, produktet kimike – 12.7 milionė euro, mallrat e pėrpunuara 10.5 milionė euro.

Nė muajin janar, sipas ESK-sė, eksporti mė i madh ishte realizuar nė Itali 31.9 pėr qind, Maqedoni 11.4 pėr qind, Belgjikė 11.3 pėr qind, Shqipėri 9.5 pėr qind, Gjermani 4 pėr qind. Ndėrkaq pėr import prinė Maqedonia me 15.2 pėr qind, Serbia 12.0 pėr qind, Gjermania 9.7 pėr qind, Kina 7.8 pėr qind, Turqia 6.6 pėr qind. Bashkimi Evropian nė eksportet e Kosovės merr pjesė 55 pėr qind, ndėrsa nė importe 33.3 pėr qind. Edhe nė janar ėshtė vėrejtur ndikimi i autostradės nė rritjen e qarkullimi tė mallrave pėrmes Vėrmicės, si nė pranim, ashtu edhe nė pėrcjellje.

Pėrmes kėsaj pike kufitare janė eksportuar 19.2 pėr qind tė mallrave, ndėrsa vjet 6.5 pėr qind, kurse janė importuar mallra nė vlerė 15.8 milionė eurosh, ose 81 pėr qind mė shumė. Sasia mė e madhe e mallrave qarkullon pėrmes Hanit tė Elezit, prej nga qarkullojnė 62.7 pėr qind tė eksporteve dhe 29.5 pėr qind tė importeve, por me rėnie tė dukshme krahasuar me janarin e vitit tė kaluar.

Ndėrkaq, tė dhėnat zyrtare kanė treguar se mbulimi i importit nga eksporti gjatė vitit 2010 arriti vetėm 13 pėr qind, duke mos pėrmirėsuar gjendjen nė krahasim me dy vitet e mėparshme. Eksporti i mallrave kosovare gjatė vitit tė kaluar ka arritur nė afro 300 milionė euro, pėrderisa importi i mallrave tė huaja afro 2 miliardė euro.

http://www.gazetaexpress.com/?cid=1,14,50827
SkaNdErBeG no está en línea   Reply With Quote
Old April 13th, 2011, 03:45 PM   #1409
Buddy Holly
BANNED
 
Join Date: Sep 2008
Location: Prishtina, RKS.
Posts: 6,144
Likes (Received): 2

Quote:
“Lesna” hapi fabrikėn nė Lipjan

Nga Express mė 13 prill 2011 nė ora 14:16
Kompania “Lesna” hapi sot fabrikėn pėr prodhimin e kuzhinave dhe mobileve nė zonėn industriale nė Lipjan.

Nė njė ceremoni ku ishin tė pranishėm pėrfaqėsues tė komunitetit tė biznesit dhe drejtues tė komunės sė Prishtinės dhe Lipjanit, u lavdėrua familja Deshishku pėr punėn e bėrė.

Njėkohėsisht u inkurajuan edhe investitorė tjerė qė tė investojnė nė projekte tė tilla.

Nė fabrikė fillimisht do tė punojnė 40 persona, por numri i tyre nė faza tė mėvonshme pritet tė arrijė nė 150 sish.

Ndėrtimi i fabrikės ka kushtuar rreth 2 milionė euro, ndėrkaq tokėn e ka dhėnė komuna e Lipjanit nė shfrytėzim pėr 99 vjet.
(rtk)
http://gazetaexpress.com/?cid=1,14,51638
Buddy Holly no está en línea   Reply With Quote
Old April 13th, 2011, 04:49 PM   #1410
Buddy Holly
BANNED
 
Join Date: Sep 2008
Location: Prishtina, RKS.
Posts: 6,144
Likes (Received): 2

Quote:
Doganat tė pakėnaqura me EULEX-in

Visar Duriqi | 13-04-2011 11:24 CET

Drejtori i Doganave tė Kosovės Naim Huruglica e ka pranuar se ende nuk kanė asnjė rol nė veri tė vendit, duke konfirmuar se nga “Mafia e Veriut” buxheti dėmtohet prej 25-30 milionė euro nė vit.

Nė njė intervistė pėr “Zėri” Huruglica ėshtė shprehur i pakėnaqur me punėn e misionit EULEX. Ai nuk e di se kur do tė vihet kontroll doganor nė pikat 1 dhe 31 nė Veri. Ndėrkohė, ai ėshtė i bindur se do ta pėrmbushė detyrėn qė i ka dhėnė qeveria pėr mbushjen e buxhetit edhe pėr 130 milionė euro mė shumė nga tė hyrat doganore.

Zėri: Nė krahasim me vitet paraprake, pėr sa ėshtė rritur eksporti nė Kosovė?

Huruglica: Eksporti nė vitin 2010 ka njohur rritje. Kjo edhe pėr shkak se vitin 2008 e 2009, pėr shkak tė krizės botėrore nuk ka pasur rritje tė pritshme. Kėshtu, nė vitin 2010 kemi pasur njė rritje tė eksportit prej 60-65 %, apo nė shifra, kemi pasur mbi 300 milionė euro eksporte. Pėr herė tė parė nė vitin 2010 ėshtė arritur qė tė mbulohet importi nė raport me eksportin nė masėn 13.4 %.Edhe tė dhėnat e fillimvitit tė kėtij tremujorėshi, flasin pėr njė pėrmirėsim tė bilancit tregtar qė ka Kosova.

Zėri: Ēka duhet bėrė qė tė mos kemi njė deficit kaq tė madh tregtar?

Huruglica: Doganat po bėjnė krejt atė qė ėshtė e mundur brenda kornizave ligjore. Dihet qė kodi doganor dhe i akcizave ėshtė identik me atė tė Bashkimit Evropian dhe pėrveē fuqive qė i jep Doganės, u jep pėrfitime edhe bizneseve.

Nė kėtė aspekt, ne u kemi dhėnė autorizime mbi 60 kompanive, ndėrkombėtare dhe vendore, tė cilat punojnė ekskluzivisht pėr eksport, ku u lejohet importimi i lėndės sė parė, produkti prodhohet nė Kosovė dhe kur eksportohet nuk paguan taksa hiq, as nė hyrje e as nė dalje. Kėto kompani paguajnė veē tatimin nė fitim dhe nė tė ardhura.

Zėri: Cilat janė produktet prej tė cilave Kosova varet nga importi?

Huruglica: Komplet nga importi varemi pėr derivate, makina e pajisje, pasi qė tė njėjtat nuk prodhohen nė Kosovė. Por, ajo ēka e shoh unė si negative, ėshtė qė ne importojmė shumė ushqime. Kosova ka ndoshta vetėm pataten dhe rrushin pėr prodhim tė verės qė mund t’i plotėsojnė kėrkesat e vendit, gjithēka tjetėr importohet dhe kjo realisht paraqet hendikep.

Zėri: Cili ėshtė roli juaj nė veri?

Huruglica: Ne nuk jemi prezent nė pikat doganore nė veri tė vendit. Realisht, mosprezencėn tonė mundohet ta kompensojė EULEX-i dhe ne bashkėpunojmė ngushtė me ta, qė praktikisht i bie qė ne jemi prezent nė veri, por vetėm deri aty ku nuk e rrezikojmė sigurinė e oficerėve tanė.

Zėri: A ėshtė duke bėrė EULEX-i nė dogana atė qė keni pritur nga ky mision?

Huruglica: Jo komplet. Mundet mė shumė. Ne presim qė EULEX-i tė kalojė nga njė organizatė qė mbledh tė dhėna nė elementin e zbatimit tė ligjit. Realisht duhet t’i ndalė me forcė kontrabandistėt dhe t’i detyrojė tė paguajnė tatime. EULEX-i nuk ėshtė duke e bėrė kėtė qysh duam ne, mirėpo ka bėrė progres pėr faktin se duke u bazuar nė punėn e tyre ne kemi mė shumė tė dhėna.

Zėri: Sa e dėmton buxhetin e Kosovės “Mafia e Veriut”?

Huruglica: Ėshtė jashtėzakonisht e vėshtirė tė dihet kjo dhe nuk besoj qė e di dikush nė Kosovė. As EULEX-i. Kjo edhe pėr arsye se nė praktikė kemi hasur shpesh kur malli ėshtė deklaruar qė ėshtė nisur pėr nė Kosovė, por ai as qė ka hyrė te ne, por nė anėn tjetėr ka pėrfituar Serbi nga taksat e kthimit tė mallit qė aplikohen matanė kufirit.

Kėtė e vėrteton fakti se nė qytetet serbe rreth kufirit ēmimet janė mė tė lira sesa nė qendėr tė Serbisė. Mungesa e kėtij kontrolli nuk na dėmton edhe neve, por edhe Serbinė.

Kėshtu, vlerėsimet tona tregojnė se nė veri tė vendit buxheti dėmtohet prej 25-30 milion euro nė vit.
http://www.zeri.info/artikulli/2/8/2...a-me-eulex-in/
Buddy Holly no está en línea   Reply With Quote
Old April 14th, 2011, 06:03 PM   #1411
Kosovaar
Registered User
 
Kosovaar's Avatar
 
Join Date: Jun 2009
Location: Stockholm
Posts: 1,321
Likes (Received): 0

Quote:
“Lesna” hapi fabrikėn nė Lipjan

Kompania “Lesna” hapi sot fabrikėn pėr prodhimin e kuzhinave dhe mobileve nė zonėn industriale nė Lipjan. Nė njė ceremoni ku ishin tė pranishėm pėrfaqėsues tė komunitetit tė biznesit dhe drejtues tė komunės sė Prishtinės dhe Lipjanit, u lavdėrua familja Deshishku pėr punėn e bėrė. Njėkohėsisht u inkurajuan edhe investitorė tjerė qė tė investojnė nė projekte tė tilla. Nė fabrikė fillimisht do tė punojnė 40 persona, por numri i tyre nė faza tė mėvonshme pritet tė arrijė nė 150 sish. Ndėrtimi i fabrikės ka kushtuar rreth 2 milionė euro, ndėrkaq tokėn e ka dhėnė komuna e Lipjanit nė shfrytėzim pėr 99 vjet.
...
__________________
E mos shiko kisha e xhamia, feja e shyptarit eshte shqyptaria
Kosovaar no está en línea   Reply With Quote
Old April 15th, 2011, 02:44 PM   #1412
Pejoni
Registered User
 
Pejoni's Avatar
 
Join Date: Aug 2006
Location: Göteborg
Posts: 2,290
Likes (Received): 115

Kosovo’s former energy Minister: I was under pressure

Quote:
15.04.2011, 03:08

The project for the thermal power plant “Kosova e re” was stalled entirely due to pressure by international advisors and even diplomats in Kosovo. This was said by the former minister of Ministry of Energy and Mines (MEM), Justina Shiroka-Pula, on Wednesday in a meeting. She accused the international pressure for the stagnation of the project by revealing details never told before.

“Ever since the beginning the advisors of the transaction with their ever-changing proposals and the international pressure have been responsible for the stalling of this project,” said Shiroka-Pula. She said that the project was unable to be completed due to interference and constant changes.

The former minister Shiroka-Pula accused the advisors of the transaction of not defending the interests of Kosovo. “They are paid by the international leaders and have declined to defend the interests of Kosovo. In order to protect Kosovo’s interests they had to be hired and paid by the institutions of Kosovo,” she said.

Pula in addition has suggested that the same people have protected the interests of the companies which intend to invest in the energy sector in Kosovo. “They work for their businesses and companies in Kosovo which are interested about ‘Kosova e re,’” said Pula referring to the advisors of the transactions.

Pula went on to add that the inclusion of “Kosova B” and the tendency to also include the Mine of Sibofc in the same package deal with “Kosova e re” was a result of international pressure. According to her, there were tendencies among the advisors of the transaction to sell all the assets to the investor and for the same people to retain the profits. Even the initial proposal to accept offers for “Kosova e re” has arrived, according to Pula, under the pressure of the internationals, in this case the USAID.

Pula, among other things, has revealed that the proposal of the advisors of the transaction regarding the trade design of “Kosova e re” was refused by the European Commission due to lack of compatibility with the competition and environmental laws. She justified her silence due to being part of the Government. “My goal was to fight these things as much as possible from inside,” said Pula.

The project “Kosova e re” refers to the plan of the Government of Kosovo for the construction of a new thermo power plant which will fulfil Kosovo’s electric energy needs in order to avoid electricity cuts. The capacities of “Kosova e re” were foreseen to be 600 MW, 300 plus 300.

ECIKS / Zeri
http://www.eciks.org/english/lajme.p...s&main_id=1128
Pejoni no está en línea   Reply With Quote
Old April 24th, 2011, 11:46 AM   #1413
Kosovaar
Registered User
 
Kosovaar's Avatar
 
Join Date: Jun 2009
Location: Stockholm
Posts: 1,321
Likes (Received): 0

Quote:
35 milionė euro investime nė Parkun e Biznesit nė Drenas

Zėvendėskryeministrja e Kosovės dhe ministrja e Tregtisė dhe Industrisė, Mimoza Kusari –Lila tė premten me bashkėpunėtorė vizitoi Parkun e Biznesit nė Drenas, me ē'rast u njoh me punėt e filluar nga bizneset nė kėtė park.

Ministrja, Mimoza Kusari-Lila gjatė vizitės nė Parkun e Biznesit, u interesua rreth aktiviteteve qe janė ndėrmarrė deri me tani nga Ministria e Tregtisė dhe Industrisė, respektivisht nga Agjencia pėr Mbėshtetjen e Ndėrmarrjeve tė Vogla dhe tė Mesme, ku u njoftua edhe nga vetė afaristet pėr punėt qė janė duke bėrė.

Ministrja Kusari Lila ka thėnė sė parku do tė luajė rol tė rėndėsishėm nė zvogėlimin e papunėsisė dhe rritjen e tė ardhurave pėr kokė tė banorit. "Nė kėtė park do tė zhvillojnė biznesin e tyre mbi 40 kompani tė profileve tė ndryshme qė kanė fituar parcela, tė cilat do tė investojnė mbi 35 milionė euro dhe do tė hapen vende te shumta pune",ka theksuar Kusari- Lila.

Parku i Biznesit nė Drenas ka njė sipėrfaqe prej 24 hektarė dhe ėshtė pjesė e njė zone tė ardhshme industriale, me mbi 130 hektar.
http://www.telegrafi.com/?id=46&a=7951
__________________
E mos shiko kisha e xhamia, feja e shyptarit eshte shqyptaria
Kosovaar no está en línea   Reply With Quote
Old April 27th, 2011, 06:39 PM   #1414
DARDHAN
BANNED
 
DARDHAN's Avatar
 
Join Date: Oct 2010
Location: Zürich-Swiss
Posts: 619
Likes (Received): 1

Quote:
Beqaj: Plani e ulė papunėsinė deri nė 10%

Ministri i Zhvillimit Ekonomik (MZHE), Besim Beqaj, ka thėnė tė martėn gjatė njė vizite nė Aleancėn Kosovare tė Bizneseve (AKB), se programi ekonomik i Qeverisė parasheh zvogėlimin e papunėsisė pėr 10 pėr qind dhe rritja ekonomike prej 7-8 pėr qind.

Prishtinė, 26 prill 2011 - Ministri Besim Beqaj, tha se papunėsia mund tė zvogėlohet deri nė 10 pėr qind nga numri i regjistruar si tė papunė.

Ai ka thėnė po ashtu se privatizimi i ndėrmarrjeve publike duhet tė bėhet s amė shpejt, nė mėnyrė q prona publike tė transferohet te ajo private.

“Kemi privatizim tė Post Telekomit qė ka marrė vendim kuvendi dhe qė do tė procedohet mė tė, por njėkohėsisht kemi privatizim tė rrjetit dhe furnizimit me energji”, pohoi Beqaj transmeton Telegrafi.

Kryetari i AKB-sė, Agim Shahini, tha se bizneset kosovare kanė kėrkuar qė tė jenė tė barabartė me njė konkurrencė, e cila ėshtė e ashpėr nga jashtė.
http://www.gazetalajm.info/ekonomi/7...nsin-deri.html
DARDHAN no está en línea   Reply With Quote
Old April 27th, 2011, 06:47 PM   #1415
DARDHAN
BANNED
 
DARDHAN's Avatar
 
Join Date: Oct 2010
Location: Zürich-Swiss
Posts: 619
Likes (Received): 1

Kjo esht shume e vertet se numri i te pa punve ne kosove do te ulet shume shpejt ne 10% dhe kjo per faktin se kosova sipas regjistrimit nuk ka ase 2.Milione banor Rezident ngase edhe metodologjija e cila perdoret per regjistrimin e`te papunve ne kosove nuk esht e njejt me ate te vendeve te rajonit per shembull ne shqiperi cdo persone i cili ka mbi 1.hektare toke Llogaritet si i vet punsuar ndersa ne kosove jo
DARDHAN no está en línea   Reply With Quote
Old April 27th, 2011, 08:14 PM   #1416
ArberKusari
Registered User
 
ArberKusari's Avatar
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 263
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by DARDHAN View Post
Keta thojn vetem se do ta ulin papunsine. Por asku nuk tregojn si do ta bejne kete. Cfare nderrmarje kane. Privatizimi eshte idjotizem per nje shtet ne gjendje te Kosoves.
Kesi pallavra degjojme shpesh prej Politikanve. E plus ty e dite qe prej kuj po vjen ly lajm - PDK - nuk besoj aspak te kjo. Per mua nuk eshte lajm kjo.

Une jam i knaqur nese keta ne kete legjislature te vjedhin me pak se ne vitet e kaluara. Dicka te mire prej ketyre une nuk pres.
__________________
Feja e Shqiptarit eshte Shqiptaria
www.vetevendosje.org
www.youtube.com/user/LevizjaVETEVENDOSJE
ArberKusari no está en línea   Reply With Quote
Old April 29th, 2011, 03:06 PM   #1417
Buddy Holly
BANNED
 
Join Date: Sep 2008
Location: Prishtina, RKS.
Posts: 6,144
Likes (Received): 2

Quote:
The first companies in Kosovo to provide BPO/ITO services, specifically call center services, began in 2002. Today, Kosovo has at least 30 BPO/ITO companies, with the majority formed in the last two years. Total
employment now exceeds 1,000 workers, with that number expected to
double this year alone.

Most companies are concentrated in Pristina, Kosovo’s capital city. The most
common services provided include: customer service class, outbound sales
calls, product support, technical help-desk support, inbound sales calls, and
billing or account support. According to a call center survey conducted in
2009, 49% of the various firms’ current clients are based in Western Europe
and 29% are based locally, with the balance based regionally.

The largest companies, including MC Mobile Communication GmbH,
currently employ at least 300 workers; smaller companies have as few as two employees
.Beyond call centers, industry experts see Kosovo enjoying growth in other areas of ITO/BPO, such as software testing, telecommunications services, web services and other back-office processes.

The largest IT outsourcing company is 3CIS. It began operations in 2009 and today has 150 employees, with more undergoing training. Its clients include AT&T Mobility, Sprint, Vodafone, BT and Orange. There is growing international recognition of the skills and capabilities of Kosovo’s workforce. This has been accompanied by an increase in the outsourcing of more sophisticated activities.

A prime example involves the Austrian company Wertheim GmbH, which has outsourced the development of a new software package to Kosovo-based Rrota (www.rrota.com). This investment foresees the development of a sophisticated software package for managing safety deposit boxes produced by Wertheim. More than 400 bank branches in Austria, Switzerland, Croatia and Slovakia rely on Wertheim safety deposit boxes. Rrota was just one Kosovo IT services firm to provide programming services (captive outsourcing) abroad during 2008, according to the market intelligence firm IDC. Other Kosovo firms included ISoft Technologies, Shqipsoft Software and Consulting, IFcomputer, Infosec Engineering, and Software Engineering Lab.
http://www.invest-ks.org/documents/s...sovo%20BPO.pdf
Buddy Holly no está en línea   Reply With Quote
Old May 4th, 2011, 08:07 PM   #1418
Buddy Holly
BANNED
 
Join Date: Sep 2008
Location: Prishtina, RKS.
Posts: 6,144
Likes (Received): 2

Quote:
Nisi ndėrtimi i linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri

Publikuar: Sot, mė 04 maj 2011

Prishtinė, 4 maj – Sot, nė njė ceremoni solemne nė Nėnstacionin 400/220 kV Kosova B nė Kastriot, kryeministri i Republikės sė Kosovės Hashim Thaēi dhe ministri pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim i Republikės Federale tė Gjermanisė, Dirk Niebel vunė gurthemelin nė pikėnisjen e linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri.
Projekti pėr ndėrtimin e linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri ėshtė projekti i dytė kapital nė Sistemin e Transmisionit tė Republikės sė Kosovės, i cili financohet nga Qeveria Gjermane pėrmes Bankės pėr Zhvillim-KfW, pas paket projektit Peja 3 i cili u bashkėfinancua nga Qeveria Gjermane dhe Qeveria e Kosovės.
Financimi i projektit tė Autostradės Energjetike Kosovė-Shqipėri pėr pjesėn e Kosovės do tė bėhet nga Qeveria Gjermane bazuar nė Marrėveshjen e Financimit qė ėshtė nėnshkruar nė mes tė KfW, Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave (Qeveria e Kosovės) dhe KOSTT pėr hua dhe kontribut financiar nė vlerėn e pėrgjithshme prej 33.5 milion euro, nga e cila 16.5 milion euro grant dhe 17 milion kredi. Ngjashėm, qeveria Gjermane nėpėrmjet KfW gjithashtu do tė financojė pjesėn e linjės nė anėn e Republikės sė Shqipėrisė. Si shtesė e financimit gjerman, KOSTT dhe OST Shqipėri do tė kontribuojnė me mjete vetanake.
Nė ceremoninė zyrtare tė vėnies sė gurthemelit nė pikėnisjen e linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri, kryeshefi Ekzekutiv i KOSTT-it, Fadil Ismajli theksoi se “kontributi i qeverisė Gjermane nėpėrmjet KfW, partneri ynė i vjetėr dhe i besueshėm nė zhvillimin e sistemit tė transmisionit tė Kosovės, ėshtė shumė i rėndėsishėm, me kėtė ne kemi kaluar nė njė formė tė re tė financimit tė projekteve kapitale, ky ėshtė projekti i parė i cili bashkė-financohet nga burimet vetanake tė KOSTT, dhe ėshtė kredia e parė zhvillimore pėr Republikėn e Kosovės“.
Ndėrtimi i linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri do tė ndikojė nė ngritjen e kapaciteteve transmetuese ndėrmjet dy vendeve dhe rajonit, ngritjen e sigurisė dhe besueshmėrisė sė sistemeve elektroenergjetike tė Kosovės dhe Shqipėrisė, optimizmin e punės sė dy sistemeve duke shfrytėzuar burimet energjetike mė efiēiente, do tė mundėsojė zhvillimin e tregut tė dy vendeve si dhe tregut rajonal tė energjisė elektrike. Pėr mė tepėr ndėrtimi i kėsaj linje jep mundėsinė e bashkimit tė dy tregjeve tė energjisė elektrike dhe krijon kushte pėr efiēiencė mė tė lartė tė operimit tė tregut tė pėrbashkėt qė ėshtė nė pėrputhje me kėrkesat e Bashkimit Evropian.
Me implementimin e projektit tė Autostradės Energjetike Kosovė-Shqipėri, do tė mundėsohet shkėmbimi mė i madh i energjisė nė mes tė dy vendeve dhe eliminimin e kufizimeve nė rrjetin transmetues interkonektiv rajonal. Derisa Kosova dhe Shqipėria aktualisht janė tė lidhura me njė linjė interkonektive 220 kV, kapaciteti i transferit tė interkoneksionit me Shqipėri nga aktualisht rreth 200MW, me vėnjen nė operim tė kėtij projekti sė bashku me linjėn 400kV Tirana –Podgoricė do tė ngritet nė rreth 900MW.
Operatori i Sistemit, Transmisonit dhe Tregut tė energjisė elektrike tė Kosovės, ėshtė i pėrkushtuar pėr planifikimin adekuat dhe zhvillimin e Sistemit tė Transmisionit si shtyllė kryesore e zhvillimit tė Sistemit Elektroenergjetik tė Kosovės qė njėkohėsisht paraqesin parakusht pėr zhvillim tė qėndrueshėm ekonomik tė vendit tonė.
Tė pranishėm nė ceremoninė zyrtare tė vėnies sė gurthemelit nė pikėnisjen e linjės interkonektive 400 kV Kosovė-Shqipėri ishin, delegacioni i lartė shtetėror i Republikės sė Kosovės nė krye me kryeministrin Hashim Thaēi, zėvendėskryeministrin Behgjet Pacolli, ministrin e Zhvillimit Ekonomik Besim Beqaj, ministri i Financave Bedri Hamza, delegacioni i lartė shtetėror i RF tė Gjermanisė nė krye me Ministrin pėr Bashkėpunim Ekonomik dhe Zhvillim i Republikės Federale tė Gjermanisė, Dirk Niebel, pėrfaqėsues tė Ambasadės sė Shqipėrisė nė Kosovė, drejtori i pėrgjithshėm i OST sė Shqipėrisė, Sokol Ramadani, dhe zyrtarė tė tjerė vendorė dhe ndėrkombėtar nga sektori i energjisė.
http://www.koha.net/index.php?cid=1,5,57738










foto: www.kryeministri-ks.com
Buddy Holly no está en línea   Reply With Quote
Old May 5th, 2011, 08:53 AM   #1419
Plisat
Registered User
 
Plisat's Avatar
 
Join Date: Nov 2007
Location: Prishtina
Posts: 2,586
Likes (Received): 615

Head of Office (m/f); Pristina, Kosovo

M SAN Grupa is a leading IT, consumer electronics and home appliances distribution company in the region, with more than 350.000.000 USD revenues. We are based in Croatia with direct market presence in Bosnia and Herzegovina, Serbia, Montenegro and Macedonia, and are pleased to announce that we are planning to open our offices in Kosovo as well.



If you excels in sales and enjoy business challenges, not being pushed away by difficulties in your way, and you want to grab an opportunity to gain next level in your career, …join us as a…

Head of Office (m/f);
Pristina, Kosovo

As a Head of Office, you are about to develop our business in Kosovo thru opening new sales opportunities while managing relationships with key clients and meeting business objectives and financial goals in the line with local legislation.

If you are:

sales oriented person experienced in technical sales with proven results;
very familiar with regional and local IT/CE branch and players in the market;
willing to put an extra effort to win each round in a game;
active driver and get used to business trips;
skilled negotiator, dynamic, versatile and conscientious in your approach to job…
…we are going to offer you an opportunity to demonstrate your skills thru business results and gain successful career as a part of our team.

http://www.msan.hr/default.aspx?tabi...articleId=3568
Plisat no está en línea   Reply With Quote
Old May 16th, 2011, 07:16 PM   #1420
Buddy Holly
BANNED
 
Join Date: Sep 2008
Location: Prishtina, RKS.
Posts: 6,144
Likes (Received): 2

Quote:
Pėrtej retorikės sė bashkimit ekonomik

Lumir Abdixhiku

Njė vlerėsim posttransitor nė Kosovė dhe Shqipėri tė bėn tė kuptosh se tregjet respektive vazhdojnė tė mbajnė fundin e listave tė konkurueshmėrisė dhe si tė ndara kanė pak gjasa tė impresionojnė

“Tani, i shtoni Kosovėn kėsaj toke tė 1913-s. Puna nderon menjėherė dhe qind pėr qind. Kosova ėshtė krejt njė fushė pjellore me bjeshkė tė blerta, siē thotė vjershėtori. Klima krejt e favorshme pėr bujqėsi. Lartėsia e tokės 900 metra. Lumenjtė nuk i mbytin me ujė tokat. Grurė, misėr e drithėra tė tjera prodhohen shumė. Bujqėsia ėshtė mė e pėrparuar sesa tek ne. Njerėzit janė tė shėndoshė, tė fortė dhe punėtorė. Kėtu ne e bėjmė hesap prodhimin me tagar, me qese e me karroqe. S’ia kemi arritur akoma kuintalit si masė. Nė Kosovė e bėjnė hesap me vagon!” Janė kėta rreshtat e Nebil Ēekės, tė shkruara mė 1942 nė njė ese impresionuese qė tjerr mirė nevojėn e bashkimit ekonomik shqiptar, ndryshe nga ngjyrimet nacionaliste ēfarė ne dėgjojmė nė vazhdimėsi, e pėrtej retorikave tė panumėrta qė na ēajnė kokėn ditė e mė shumė. Ndonėse tokat e Kosovės qė atėherė mund tė kenė harruar se ēfarė ėshtė gruri e misri, se njerėzit e kėsaj toke mund dhe mos tė jenė aq tė fortė e punėtorė, parimet e kėsaj ideje 70 vite mė pas mbesin plotėsisht valide. Ēeka vė bashkimin e tregjeve nėn llupėn e argumenteve tė pastra ekonomike mbi principet e njė tregu tė pėrbashkėt shqiptar e qė nė thelb jep njė sinergji nga theksimi i pėrparėsive krahasuese tė dy vendeve, njė kulmim i ndėrlidhjeve tė dijes, teknologjisė e fuqisė punėtore.
Pėrtej nacionalizmit shkumues, shkrepjeve pas kėngėve me sharki, ndėrtimit tė vendit nė tingėllimat e ēajit rus, e ndjenjės tė superioritetit nacional tė shqiptarėve tė Kosovės ndaj atyre tė Shqipėrisė; dhe pėrtej njė indiference nacionaliste tė mbrapshtė, pėrtej njė mbivetėvlerėsimi tė gabuar nė dije, keqardhjes sė paarsyeshme dhe tendencės mbizotėruese tė shqiptarėve nga Shqipėria ndaj atyre tė Kosovės, fokusi i Ēekes ka mbetur i virgjėr e asnjėherė i mbėshtetur apo nisur nga cilado anė. Sa pėr rekord, nė logjikėn e lirisė dhe liberalizmit tregtar nuk duhet pasur as edhe njė arsye e argument valid nė nxitjen e shkėmbimit tė mallrave, lėvizjes sė kapitalit e njerėzve nė mes tė Kosovės dhe Shqipėrisė mė shumė se nė mes tė Kosovės dhe Maqedonisė, Serbisė, Bullgarisė apo Indonezisė. Nė fund tė fundit liria e lėvizjes ėshtė domosdoshmėri e njė funksionimi ekonomik logjik, efiēent e zhvillues dhe si i tillė duhet tė formėsohet pavarėsisht orientimeve tė diktuara nga qeveritė apo shtetet. Bizneset gjejnė profitin aty ku shohin arsyen e assesi aty ku i thuhet se duhet kėrkuar njė. Megjithatė, brenda kornizave liberale tė tregtisė nė mes tė vendeve ka hapėsirė pėr argumentim ekonomik, dhe ky argumentim nėnvizon rezonin se dy vendet duhet orientuar drejt njė tregu mė uniform, mė pėrqafues dhe mė tė fuqishėm ekonomik, meqė tė njėjtėt, si njė, janė mė konkurrues, mė zhvillimor dhe mė fitimprurės. Nė fund tė fundit, tė dy tregjet kanė shumė tipare tė pėrbashkėta dhe herėt a vonė bashkimi i tyre ekonomik ėshtė i pashmangshėm, jo pėr arsye politike, as nacionaliste, as vullnetare, por thjesht pėr shkak tė efiēencės dhe sinergjisė.

Gjuha, kultura, vullneti dhe nė fund miqėsia e dy tregjeve janė disa nga elementet parėsore nė kėtė argumentim. Bizneset nga tė dy anėt do tė kishin barriera socio-demografike pothuajse nul nė krahasim me ēdo treg tjetėr potencial nė rast tė njė kohezioni. Nė anėn tjetėr, vullneti dhe gatishmėria pėr bashkėveprim vetėm se do ta materializonte kėtė potencial, pėr tė dhėnė nė fund produkte dhe shėrbime mė kualitative dhe mė tė lira, e me kėtė dhe mė konkurrente nė tregjet e tjera rajonale.
Por ja qė ndjenja dhe shpresat pėr njė treg tė vetėm shqiptar, si duket, kanė ngecur dukshėm. Bilancet tregtare nė mes tė vendeve janė tmerruese pėrballė potencialeve; tė dyja tregjet duken larg njėra-tjetrės. Pėrpjekjet institucionale ndėrkohė kanė pėrfunduar nė njė asfalt tė shtruar mirė e bukur, thuajse kėshtu na jepen zgjidhjet pėr kohezion ekonomik; ndonėse duhet thėnė se ky asfalt ėshtė vepra mė bazike e ēfarėdo kėmbimi tė pritur, krahas nevojės pėr njė hekurudhė tė re apo linja ajrore mė tė shpeshta. Kėtu nuk duhet hyrė nė hak as gjenerozitetit tė Shqipėrisė pėr portin e Shėn Gjinit, por ja qė funksionalizmi i tij kėrkon para qė Kosova nuk ka ku t’i marrė e si t’i bėjė.

Miliardat e dhėna nga tė dy anėt duket se nuk pėrkojnė me vullnetin real tė vendeve. Pėr tė pasur fotografinė e qartė se nga shkojmė, kujtoj lėvizjen e fundit tė Shqipėrisė pėr tė vendosur njė strukturė tė re tarifore ndaj tė gjitha shteteve nėnshkruese tė marrėveshjes sė lirė tregtare, CEFTA-s, me pėrjashtim tė Kosovės. Me fjalė tė tjera, pėrveē ndaj Kosovės, Shqipėria do tė aplikojė zero tarifė doganore ndaj ēdo biznesi nga ky vend qė importon nė tregun shqiptar produkte industriale. Mund tė kuptoj arsyet politike brenda CEFTA-s qė potencialisht ndalojnė participimin e Kosovės nė kėtė rang vendesh, por nė fund tė fundit Kosova dhe Shqipėria mund tė lidhin marrėveshje tregtare mbi kuotat, tarifat e taksat e tjera pa pyetur askėnd, me njė vullnet tė vetėm dypalėsh. Ndėrkėmbimi tregtar mes Kosovės dhe Shqipėrisė ėshtė edhe mė i rėndė kur shihen kuotimet nga tė dy palėt, por me theks tė veēantė ato tė Shqipėrisė pėr bizneset kosovare. Nė vend tė njė unifikimi tregtar, heqjes sė barrierave jotarifore dhe vėnies nė dukje tė pėrparėsive krahasuese nė mes tė vendeve, shqiptarėt nė tė dy anėt e kufirit vendosin kufij. Ky kufi bėri qė vitin e kaluar tė kemi kalbjen e patateve kosovare vetėm pėr shkak tė ndalesės nė eksport tė vėnė nga Shqipėria. Mu atėherė kur bizneset e shkreta tė Kosovės arritėn pak aftėsi eksportuese, Doganat e Shqipėrisė dhanė njė shuplakė duke u vunė kufizime nė sasinė qė mund tė importohej nė tregun e tyre.

Bizneset duket se hezitojnė tė provojnė tregjet respektive. Tė pakta janė rastet e tilla, ndonėse Shqipėria duket se ka njė prezencė lehtėsisht mė tė madhe nė tregun kosovar. Ndėrmarrjet nga Shqipėria nė fushėn e IT-sė, ndėrtimtarisė, medies dhe sė fundi nė tregun financiar janė mirė tė themeluara nė Kosovė. Ndėrkohė, shumė mė tė pakta janė bashkėpunimet nė investime tė pėrbashkėta kapitale. Mė duhet tė mendoj gjatė qė tė gjej njė ndėrmarrje nė bashkėpronėsi tė shqiptarėve nga dy vendet, edhe pse njė bashkėpronėsi e tillė do tė duhej tė ishte njė formulė suksesi. Besoj se barrierat e shumta nė shtruarjen e veprimtarisė, pabarazitė fiskale si dhe kostot e tjera burokratike nė tė dyja vendet pėr palėn tjetėr, janė shkaqet prapa njė ngecje tė tillė. Pėrveē kėsaj risku qė dy vendet krijojnė pėr investitorėt e huaj ėshtė mbytės. Kujtoni avullimin nga 30 nė 3% tė aksioneve tė PTK-sė nė operatorin e telefonisė mobile tė Shqipėrisė dhe ēfarė sinjale dėrgon njė avullim i tillė tek investitorėt e tjerė nga Kosova. As mė e mirė nuk ėshtė sjellja e konsumuesve ndaj produkteve tė kundėrta. Duket se dy palėt kanė tendencė tejet tė rezervuar.

Kėmbimi tregtar i sotėm dhe politikat nė kėtė drejtim mund tė jenė njė goditje e rėndė pėr potencialet e njė tregu tė pėrbashkėt, por edhe mė keq ka qenė dhe ėshtė tregu energjetik. Kujtoj se Kosova dhe Shqipėria kanė pasur nė vazhdimėsi probleme enorme energjetike pėrgjatė dekadės sė fundit. Me gjithė kėtė ato nguruan tė ndėrtojnė njė “autostradė energjetike”, transmetuesin ndėrshtetėror, qė kushtonte jo mė shumė se dyzet milionė euro por kursente miliona tė tjera. I njėjti do tė jetėsonte shkėlqyeshėm idealizimin e idesė sė pėrparėsive krahasuese, kur gjatė dimrit Kosova do tė merrte tepricėn e Shqipėrisė e gjatė verės Shqipėria do tė pranonte me po aq dėshirė tepricėn e Kosovės, pėr tė cilėn shpeshherė kjo e fundit ka paguar dėnime meqė po e plasonte nė rrejt rajonal pėrkundėr kėrkesės sė ulėt. Nė vend tė kėsaj ne kemi vendosur ndryshe. Kujtoni sa para i jep nė vit Kosova fqinjit tė saj verior, Serbisė, pėr blerjen e energjisė elektrike, madje e paguan atė dhe me TVSH meqė i njėjti e konsideron Kosovėn si pjesė integrale tė saj. Projekti i “autostradės energjetike” fatmirėsisht mori hovin javėn qė shkoi, por them sinqerisht tė humbura koti janė dhjetė vite tė plota; ndėrkohė s’kam se si tė mos shpreh pesimizmin kur mendoj nė neglizhencėn e zakonshme qė kanė gjasa tė tregojnė tė dy vendet.
Vullneti pėr liberalizim ekonomik mund tė jetė ose jo nė tė dyja anėt. Unė besoj se i ai duhet dhe do tė ndodhė herėt a vonė. Pėrtej deklarimeve dhe fryrjeve nacionaliste, qė njė mik imi dhe juaji, z. Halil Matoshi, i quante me tė drejtė “turbofolkizėm”, them se ėshtė domosdoshmėri materializimi i potencialeve ekonomike nga ndėrveprimi i dy vende. Pėr kėtė ėshtė imperative heqja e tė gjitha barrierave mes dy tregjeve dhe unifikimi i tyre nė emėr tė njė liberalizmi qė liderėt politikė nga tė dy vendet e promovojnė me plot gojė ndaj tregjeve tjera, por asnjėherė ndaj njėri-tjetrit.

(Autori, drejtor ekzekutiv i Institutit Riinvest, ėshtė kolumnist i rregullt i “Kohės Ditore”)
http://www.koha.net/index.php?cid=1%2C12%2C58890
Buddy Holly no está en línea   Reply With Quote


Reply

Tags
albania, kosova perjete shqiptare

Thread Tools
Rate This Thread
Rate This Thread:

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



All times are GMT +2. The time now is 01:00 PM.


Powered by vBulletin® Version 3.8.8 Beta 1
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.
Feedback Buttons provided by Advanced Post Thanks / Like v3.2.5 (Pro) - vBulletin Mods & Addons Copyright © 2014 DragonByte Technologies Ltd.

vBulletin Optimisation provided by vB Optimise (Pro) - vBulletin Mods & Addons Copyright © 2014 DragonByte Technologies Ltd.

SkyscraperCity ☆ In Urbanity We trust ☆ about us | privacy policy | DMCA policy

Hosted by Blacksun, dedicated to this site too!
Forum server management by DaiTengu