daily menu » rate the banner | guess the city | one on oneforums map | privacy policy (aug.2, 2013) | DMCA policy | flipboard magazine

Go Back   SkyscraperCity > European Forums > Euroscrapers > Local discussions > Albanian Forum > Forume Shtesė > Albanologjia

Albanologjia Albanian History, Culture, Folklore, Arts and Language.



Reply

 
Thread Tools Rating: Thread Rating: 7 votes, 5.00 average.
Old November 22nd, 2010, 11:05 PM   #121
Buddy Holly
BANNED
 
Join Date: Sep 2008
Location: Prishtina, RKS.
Posts: 6,144
Likes (Received): 2

Quote:
Originally Posted by Nolt View Post
Nje plumb n'ball Halil Matoshit, sa shume e urrej!
Ndale hovin o burre i dheut.
Buddy Holly no está en línea   Reply With Quote

Sponsored Links
 
Old November 23rd, 2010, 03:14 PM   #122
AltinD
The Modecator
 
AltinD's Avatar
 
Join Date: Jul 2004
Location: Tiranė / DUBAI / Vienna
Posts: 30,347
Likes (Received): 2634

Quote:
Originally Posted by Nolt View Post
Sarkazm!
Jo ketu ne forum
__________________
I am the eye in the sky, Looking at you
I can read your mind
I am the maker of rules, Dealing with fools
I can cheat you blind.

AltinD no está en línea   Reply With Quote
Old November 27th, 2010, 11:21 AM   #123
Ermir
Shoku Tinit
 
Ermir's Avatar
 
Join Date: May 2008
Location: Placentia
Posts: 4,349
Likes (Received): 779

Kosovo’s Mysterious Dialect Fades Away

Besiana Xharra, 27 NOV 2010

Under pressure from language purists, who disapprove of Albanians using Slavic words, the unique speech of the Rahovec region, which combines Albanian, Bulgarian and Serbian, is dying out.

The small town of Rahovec in the fertile Dukagjin valley of western Kosovo is mainly famed for its wines, which mix varieties plucked from all over the world.

But one local blend that is less well known is the area's unique local dialect, which mingles elements of Albanian, Serbian and Bulgarian.

Today, however, anti-Serbian sentiment, outward migration and the fact that the language is not being taught in school, mean that the dialect is fast disappearing.

The origin of Rahovec's dialect remains an object of dispute among historians, linguists and locals. Rahovec is nowhere near the Bulgarian or Serbian border.

Some locals have no idea where their words came from. Hajrullah Bajra, an English teacher in Rahovec, knows only that it is "a mixture of Serbian, Albanian and Bulgarian, and the [unique] structure of the sentences and words mean that only the people of Rahovec can understand it".

Kosovo academic Mark Krasniqi believes the dialect reflects Rahovec's traditional wine-based economy. Before the Kosovo conflict erupted in the 1990s, he explains, wine and brandy in Rahovec were almost exclusively produced by Serbs.

Local Albanians were better known for growing the grapes. A common language emerged between Serbs and Albanian to aid commerce, he believes. But this theory does not command universal acceptance.

Joseph Muller, an Austrian who travelled through Kosovo in the 19th Century, investigating the history of Serbs and Albanians, also took an interest in the dialect.

Muller wrote that it dated from the aftermath of the Serbian uprising against Ottoman rule from 1804 to 1813. Before the 1804 uprising, he wrote, large Albanian communities, originally from Shkodra, in Albania, and from Prizren and Vushtrri, in Kosovo, lived around Kraljevo and Valjevo in central Serbia.

These families left the area during the uprising and settled in Rahovec, where they brought their strange mixture of Serbian and Albanian speech. He makes no mention of where the Bulgarian words might have come from.

A Disappearing Dialect

While you can still hear the dialect spoken on the streets of the town, most people say it is disappearing, though no statistics exist on how many people still use it.

Some want to see the back of it, maintaining that Serbian words have no place today among Kosovo Albanians.

Agim Vinca, Kosovo's best known linguist, urges Albanians to forget this Slavic- influenced dialect and concentrate on learning proper Albanian.

"As Rahovec has only a small population, this dialect is likely to disappear quickly," he said. "It simply makes no sense that people are even now using Serbian words," he added.

Professor Sabahudin Cena, who hails from Rahovec, is famous in his hometown for his drive to "clean up" the Albanian language. But was not willing to discuss the future of the Rahovec dialect when contacted by Balkan Insight.

"The dialect is disappearing, so I have decided to not speak any more about it," he said. Krenare Luzha, an Albanian teacher in Rahovec, told Balkan Insight there was no way of preserving the language apart from teaching it at school, which was not an option.

Local Serbs were also quickly losing the dialect as they left the area and those who remained were being taught standard Serbian at school, he noted.

"Twelve years after the war, today in the streets of Rahovec, you can hear a pure Albanian language, and this is thanks to professors who have for a long time been urging parents to communicate with their children in [standard] Albanian," he said.

One middle school student from the town said that still heard the dialect but did not understand it.

"My grandmother speaks a lot of Serbian words, but I and my brother talk Albanian because that is what we were taught by our parents and at school," he said.

Sali Sallteku, director of education in the municipality, said that while the town's schools teach Albanian, the language spoken at home was a private matter.

"We can't go into people's houses to tell people how to talk," he said. "All we can do is to influence young people in their learning."

Ragip Mulaku, head of Albanian language at the Albanological Institute in Pristina, agreed.

"Nobody can stop a dialect being spoken at home," he said. "It is the impact of the schools and the media that will influence these people to give up their mixed Albanian and Serbian dialect."

Mulaku thought the dialect still had some life in it - though its ultimate extinction is inevitable. "It will be several generations before pure Albanian is spoken in Rahovec," Mulaku predicted.

Do you speak Rahovec?

In a bakery in Rahovec, you might hear someone say: "Sa osht ky hleb?", which means, "How much does that bread cost". In standard Albanian, the phrase would be "Sa kushton buka?" "Hleb" is the word for bread in both Serbian and Bulgarian.

After visiting the doctor, a Rahevoc person might say: "Kam shkujtun dje ne lekar" which means "Yesterday, I went to the doctor". In Albanian, it would be "Dje kam vizitur mjekun". "Lekar" is Serbian for doctor.

http://www.balkaninsight.com/en/arti...ect-fades-away
__________________
Here be monsters.

Kosovo is the braaaiiinnnsss of Albania :O
Ermir está en línea ahora   Reply With Quote
Old November 27th, 2010, 12:58 PM   #124
Nolt
Self-determination
 
Nolt's Avatar
 
Join Date: May 2010
Location: Therandė - Slloveni
Posts: 2,325
Likes (Received): 211

"which combines Albanian, Bulgarian and Serbian, is dying out"

Sesht kaq alarmante sepse veres kur isha ne Rahovec me nje kafe aty kamanjerat flisnin kete gjuhe, une i pyta se qfare gjuhe folni dhe a jan shqiptar. Aj me than jemi shqiptar po folim ni gjuhe maqedono-bullgare ma kallxoj gjithashtu ni dallim pra ne serbisht thuhet "da" e ne Rahovec thuhet "jes".
Tha se kjo gjuhe ka jet prej serbve dhe qe gjeneratat e reja folin vetem shqip tash.
__________________
Nolt no está en línea   Reply With Quote
Old November 28th, 2010, 12:47 AM   #125
LuanIllyrianDardan
Registered User
 
Join Date: Nov 2010
Posts: 2
Likes (Received): 0

Nga kahit e ka prejardhjen gjuha Shqipe?
LuanIllyrianDardan no está en línea   Reply With Quote
Old November 28th, 2010, 01:22 AM   #126
Ushtari
Registered User
 
Join Date: Feb 2010
Posts: 221
Likes (Received): 3

Quote:
Originally Posted by LuanIllyrianDardan View Post
Nga kahit e ka prejardhjen gjuha Shqipe?
Gjuha shqipe eshte nje vazhdim e gjuhes ilire.

Last edited by Ushtari; November 28th, 2010 at 02:07 AM.
Ushtari no está en línea   Reply With Quote
Old December 19th, 2010, 12:11 PM   #127
Nolt
Self-determination
 
Nolt's Avatar
 
Join Date: May 2010
Location: Therandė - Slloveni
Posts: 2,325
Likes (Received): 211



+ Nje artikull interesant por pak i vjeter (2009):

Albanologėt austriakė zbulojnė njė libėr shqip para Buzukut

Profesorėt Stefan Schumacher dhe Joachim Matzinger nga Akademia e Shkencave Austriake kanė arritur tė zbulojnė njė dokument qė mendohet t’i pėrkasė shekullit tė XIV, ku shkruhet njė shqipe me gėrma latine. Dy profesorėt nė studimin e tyre kanė arritur nė pėrfundimin se njė pjesė e gjuhėve si latinisht, gjermanisht dhe thuajse pjesa mė e madhe e gjuhėve tė Ballkanit, kanė elementė tė rėndėsishėm tė gjuhės shqipe.

Janė pėrsėri ata, austriakėt, tė dashuruarit e pėrjetshėm me shqipen, qė kėtė radhė na befasojnė me njė tjetėr zbulim. Bėhet fjalė pėr njė dokument qė mund tė hedhė dritė pėr shkrimin mė tė hershėm tė gjuhės shqipe. Profesorėt Stefan Schumacher dhe Joachim Matzinger nga Akademia e Shkencave Austriake kanė arritur tė zbulojnė njė dokument qė mendohet t’i pėrkasė shekullit tė XIV, ku shkruhet njė shqipe me gėrma latine.

Studimi ka si qėllim zbulimin e ndikimit tė gjuhės shqipe nė tė gjithė gjuhėt e rajonit, por edhe nė gjuhėt e vdekura. Dy profesorėt nė studimin e tyre kanė arritur nė pėrfundimin se njė pjesė e gjuhėve si latinisht, gjermanisht dhe thuajse pjesa mė e madhe e gjuhėve tė Ballkanit, kanė elementė tė rėndėsishėm tė gjuhės shqipe. Fakti se njė pjesė e foljeve kryesore tė shqipes gjenden nė kėto gjuhė, e vėrteton mė sė miri kėtė gjė. Dy profesorėt kanė paraqitur fletėn e njė libri tė Biblės qė dokumenton gjuhėn shqipe tė shkruar nė fillim tė shekullit tė XVI. Nėse do tė vėrtetohet origjinaliteti i kėtij dokumenti, atėherė kemi tė bėjmė me njė libėr mė tė hershėm se “Meshari” i cili daton nė mes tė shekullit tė XVI.

Zbulimi
Nuk dihet nėse kemi tė bėjmė me njė zbulim tė mirėfilltė shkencor apo jo. Dokumenti qė publikohet nė web-in zyrtar tė Akademisė sė Shkencave tė Austrisė pretendon se bėhet fjalė pėr shqipe tė shkruar rreth shekullit XIV. Pėrcaktimi mė i saktė i datės do tė shėrbente pėr tė vėrtetuar nėse “Meshari” i Gjon Buzukut ėshtė i pari libėr i shkuar nė shqip apo mė nė fund gjuhėsia ka arritur tė gjejė dokumente tė tjerė qė e vėrtetojnė kėtė gjė. Nė foto jepet fleta e njė libri fetar, i shkruar nė italisht dhe nė shqip.
“Scala I. Ligierata VI. Si e krijoi 3ot$ne Adamne et Evene. Tė paretė tanė print”, qė kuptohet. “Ligjėrta e VI. Si e krijoi Zoti Adamin dhe Evėn, prindėrit tanė tė parė”.

Nė gjurmėt e Joklit
Dy profesorėt austriakė kanė pėrdorur materialet dhe dokumentet e themeluesit tė shkencės sė Albanologjisė, Norber Jokl. Jokl ka lindur nė 25 shkurt 1887 dhe ėshtė vrarė nga nazistėt nė maj 1942. Edhe pse me njė formim juridik, Jokl iu pėrkushtua gjuhėsisė dhe kryesisht studioi gjuhėt indo-evropiane, gjuhėt sllave dhe gjuhėt romane. Njė vėmendje tė veēantė i ka kushtuar gjuhės shqipe. Nė moshėn 30-vjeēare mėsoi gjuhėn shqipe. Ėshtė autor i librave “Studime mbi etimologjinė dhe fjalėformimin e shqipes” dhe “Kėrkime gjuhėsore – kulturore historike nga fusha e shqipes”.

Dokumentet e hershme tė shqipes
Deri mė sot tre cilėsohen si dokumentet mė tė hershme tė shqipes. Edhe pse gjithė gjuhėtarėt pranojnė se shqipja duhet tė jetė shkruar shumė kohė mė parė, dokumenti i parė qė e dėshmon kėtė ėshtė “Formula e pagėzimit”, e shkruar nga kryepeshkopi i Durrėsit, Pal Ėngjelli, gjatė njė vizite nė dioqezėn e Matit nė 8 nėntor 1462. Dokumenti i dytė ėshtė fjalori i Von Harfit, i vitit 1497. Dokumenti qė pėrmban njė numėr fjalėsh dhe shprehjesh qė i duheshin udhėtarit gjerman gjatė kalimit tė tij nė Shqipėri nė Durrės dhe nė Ulqin. Tė sė njėjtės rėndėsi, gjuhėtarėt rendisin dhe “Perikopeja e Ungjillit tė Pashkės”. Njė dokument i shkruar nė greqisht, qė mendohet se i pėrket shekullit XV ose fillimit tė shekullit XVI. Ky dokument pėrbėhet nga 2 pjesė tė vogla Bible nė gjuhėn shqipe, qė u gjetėn nė njė dorėshkrim greqisht tė shekullit XIV. Por si dokumenti mė i rėndėsishėm deri mė sot mbahet “Meshari” i Gjon Buzukut, i pari libėr nė gjuhėn shqipe. “Meshari” i pėrket vitit 1555. Por tė gjithė studiuesit janė tė njė mendimi kur flasin pėr dokumentet mė tė hershme. Kėtė e dėshmon dhe Arqipeshkvi francez i Tivarit me emrin Brokard, qė ka udhėtuar nė Shqipėri. Nė njė relacion latinisht tė vitit 1332, ai shkruan: “Sado qė shqiptarėt kanė njė gjuhė fare tė ndryshme nga gjuha latine, prapė ata kanė nė pėrdorim edhe nė tėrė librat e tyre shkronjėn latine”. Njė gjė mund tė thuhet me siguri: Nėse dokumentet shqipe ekzistojnė, zbulimin e tyre mbetet ta presim gjithmonė nga tė huajt.

Formula e Pagėzimit 1462
Dokumenti i parė i vėrtetuar i shqipes i pėrket datės 8 nėntor 1462. Ėshtė shkruar nga Kryepeshkopi i Durrėsit, Pal Ėngjelli, gjatė njė vizite nė dioqezėn e Matit. Duke parė mangėsitė nė ushtrimin e fesė, Pal Ėngjelli lėshon njė qarkore latinisht, ku lejon qė nė kohė lufte fėmijėt tė pagėzoheshin nė shqip. Formula ėshtė: “Un tė pagėzonj pr’emen’t Atit e t’birit e t’shpirtit shenjt” shqip .

Fjalori i Arnold Fon Harfit (1497)
Janė 26 fjalė shqip, 8 shprehje dhe numrat nga 1 deri 10 dhe 100 e 1000. Fjalori modest i udhėtarit Arnold Fon Harfit ka njė rėndėsi tė madhe pėr gjuhėn shqipe, duke qenė ėshtė i pari dokument i shprehjeve dhe numrave. Fjalori ėshtė zbuluar nė vitin 1860, Fon Harvi udhėtoi nė Durrės dhe nė Ulqin.

“Meshari” i Buzukut 1555
Ėshtė i pari libėr i gjuhės shqipe qė ėshtė gjendur deri mė sot. “Meshari” pėrbėhej nga 110 fletė ose 220 faqe. Origjinali i librit qė ka arritur tė gjendet pėrbėhet nga 94 fletė. Libri ėshtė kishtar dhe ėshtė shkruar nė gjuhėn latine, ka 154 000 fjalė. Ėshtė nė dialekt verior dhe origjinali gjendet nė Arkivat e Vatikanit
Nolt no está en línea   Reply With Quote
Old December 19th, 2010, 12:16 PM   #128
Nolt
Self-determination
 
Nolt's Avatar
 
Join Date: May 2010
Location: Therandė - Slloveni
Posts: 2,325
Likes (Received): 211

Konferencė shkencore nė Durrės pėr gegėrishten



16/12/2010 Dialekti i gegėrishtes ka mbledhur nė njė konferencė shkencore albanologė tė shumtė nga vendi e Bota, akademikė dhe studiues tė fushave tė tjera. Konferenca qė ka nsiur dje nė Durrės ėshtė orientuar nėn termin “Shqipja nė etapėn e sotme: Politikat e pėrmirėsimit dhe tė pasurimit tė standardit”, e cila organizohet nga Qendra e Studimeve Albanologjike dhe Instituti i Gjuhėsisė dhe Letėrsisė. Personalitete tė gjuhėsisė e letrėsisė sė institucioneve kėrkimore e shkencore shqiptare dhe studiues tė shqipes nga jashtė vendi do tė qėndrojnė nė kėtė sesion shkencor pėr tre ditė me rradhė duke zhvilluar pesė seanca. Studiuesit e gjuhėtarėt Besim Bokshi, Kolec Topalli, Mustafa Ibrahimi dhe Aljula Jubani. akademik Bahri Beci Seit Mancaku, Bardhyl Demiri, Bahtjar Kryeziu, professor dokor Mehmet Ēeliku kanė qenė emrat kryesorė nė referime tė ditės sė parė dhe nė listėn e lektorėve pėr ditėt e tjera. Akademiku Kolec Topalli nė diskutimin e tij ka pohuar se ėshtė e nevojshme tė shikohen problemet qė ka standardi i sotėm i gjuhės. Studiuesi i njjohur ka bėrė tė qartė se zhvillimet e shumta nė shoqėrinė shqiptarė si dhe e kaluara me problemet e saj nė standarit e shqipes kanė nevojė tė shikohen me frymėn e dhėnies sė vlerave tė merituara qė ka gjsipja me degėzimet e saj. Gegėrishtja dhe drejtshkrimi i gjuhės shqipe qenė dy nga pikat rreth tė cilave diskutoi Topalli. Nė lidhje me futjen e gegėrishtes nė gjuhėn standarte, Akademik Kolec Topalli ėshtė shprehur se: “ėshtė e nevojshme qė e gjithė pasuria e madhe e saj qė nuk ka hyrė nė standard tė bėhet pjesė e saj”. Ai mė pas ka afruar shembuj e raste pėr tė deklaruar se shumė nuance kuptimorter, trajta e foerma si dhe pasuri leksikore gegėrishte ėshtė lėnė jashtė standarit dhe rregullores sė drejtshkrimit. Konferenca ka pasur nė fokus evulucionet nė kėtė fushė dhe studiuesit e akademikėt e pranishėm kanė treguar kujdes qaė sesioni shkencor tė mos bjerė nė kurthin e lartėsimit tė njėrit dialect e qortimit tė tjetrit apo edhe tė ēėshtjeve tė tjera tė cilat nė periudhėn e para viteve 90 nuk janė lejuar tė bėhen asnjėherė objekt dikutimi mes akademikėsh. Fakulteti i Historisė dhe Filologjisė nė Tiranė nuk pati prani tė lektorėve e pedagogėve tė vet dhe njė fakt i tillė nuk kaloi pa rėnė nė sy. Sipas disa pohimeve bnrenda konferencės refuzimi ėshtė pjesė e “merakut” qė kanė disa studiues lidhur me dominantėn nė normėn letrare dhe nė shqipen standarte. Seanca e parė “Standardi dhe legjislacioni” ėshtė drejtuar nga Besim Bokshi, Kolec Topalli, Mustafa Ibrahimi dhe Aljula Jubani. Nė kėtė seancė kanė referuar Akademik Bahri Beci nga Akademia e Shkencave tė Shqipėrisė me referatin: “Historia e standardizimit tė shqipes” dhe Akademik Rexhep Ismajli me referatin: “Politika gjuhėsore”. Pas punimit tė kumtesave dhe diskutimeve gjith♪5ka ėshtė pėrqendruar nė ēėshtjen nėse duhet future gegėrishtja nė standartin e shqipes. Tė gjithė autoritetet e gjuhėsisė dhe filozofisė sė gjuhės qė kanė diskutuar apo referuar dje kanė ndarė tė njėjtėn mendim duke theksuar se gegėrishtja nuk duhet tė zėvendėsojė standartin. Akademikėt Bahri Beci dhe Kolec Topalli kanė ndarė tė njėjtin mendim teksa kanė jellė shembuj se si gegėrishtja ėshtė “diskriminuar” nė standart por rregullimi i kėsaj “padrejtėsie” ėshtė gjykuar se nuk mund tė vijė duke zėvendėsuar nė standart toskėrishten me gegėrishte. Fjalori i gjuhės sė sotme shqipe ka 40 mijė fjalė, ndėrkohė qė ky numėr mund tė shkojė drejt dyfishimit. Studiues, pegadogė, profesorė dhe akademikė janė shprehur se duhet tė rishikohet edhe drejtshkrimin e vitit 1973 duke u gjykuar se kjo rregullore duhet detyrimisht tė pasurohet. Konferenca shkencore nė ditėn e parė tė zhvillimit tė saj nuk manifestoi asnjė lloj qėndrimi politik ndėrkohė qė pati tendenca pėr tė mos “toleruar” nė ndryshimet e standartit duke marrė sit ė pėrsosur standartin e sotėm dhe drejtshkimin e njėsuar.
Nolt no está en línea   Reply With Quote
Old December 20th, 2010, 04:14 AM   #129
nicki_ks
Registered User
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 32
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by Shqiptario View Post
Shqipja dhe Rumanishtja kanė afro 300 fjalė tė pėrbashkėta.



Shume gjuhetar i specifikojne Shqiptarėt si Dakė qe nuk u latinizuan.
qka esht kjo bre ...? shqipja nuk rrjedh nga latinishtja por nga gjuha ilire e cila vet ajo dyshohet qe rrjedh nga pellazgishtja!!!!! shikoni se si stela e lemnos gjen kuptim vetem ne gjuhen tonė!

Last edited by nicki_ks; December 20th, 2010 at 04:28 AM.
nicki_ks no está en línea   Reply With Quote
Old December 20th, 2010, 04:24 AM   #130
nicki_ks
Registered User
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 32
Likes (Received): 0

http://www.youtube.com/watch?v=Q9KKo...layer_embedded

video interesante mbi thenjet e historianeve (sikur Maurice Druon i cili ka qen ne Akademin franqeze ka vdekur vitin e kaluar):
Albanians belong to people older than its history. The grand parents of Albanians took part in the war of Troy, led by Achilles vs Hektor"
Pėr ata tė interesuarit, kam shkruajtur diqka dhe une duke u bazuar ne miologji mbi historine e shqiptarve per ta lexuar ja linkun:
http://www.fichier-pdf.fr/2010/12/17/mitologji-kryqzuar-me-histori2-1/">partage pdf: mitologji kryqzuar me histori2.pdf

Thrras te gjithė shqipėtart (sidomos ata te Shqipėrisė) te mos e ken atė kompleks ndaj Grekve siq e kemi pas deri tash se historia e shqiptarve esht vjedhur dhe manipuluar, duhet ti hapim syt.
Rroft Shqipėria
nicki_ks no está en línea   Reply With Quote
Old December 20th, 2010, 09:51 AM   #131
RolexAL
Epirioti
 
RolexAL's Avatar
 
Join Date: Feb 2010
Location: Toka Shqiptare
Posts: 10,946
Likes (Received): 889

Quote:
Originally Posted by nicki_ks View Post
qka esht kjo bre ...? shqipja nuk rrjedh nga latinishtja por nga gjuha ilire e cila vet ajo dyshohet qe rrjedh nga pellazgishtja!!!!! shikoni se si stela e lemnos gjen kuptim vetem ne gjuhen tonė!
Ajo pema nuk tregon se shqipja eshte gjuhe latine..por qe gjuha rumune e paster(pa sllavizma) eshte nje perzierje e fjaleve shqipe me latinishten e izoluar.
__________________
Audivi unam vocem clamantem in monte in lingua albanesca.
RolexAL no está en línea   Reply With Quote
Old December 20th, 2010, 11:31 AM   #132
Albinfo
Registered User
 
Albinfo's Avatar
 
Join Date: Jul 2009
Posts: 1,554
Likes (Received): 574

Albinfo no está en línea   Reply With Quote
Old December 20th, 2010, 02:21 PM   #133
nicki_ks
Registered User
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 32
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by RolexAL View Post
Ajo pema nuk tregon se shqipja eshte gjuhe latine..por qe gjuha rumune e paster(pa sllavizma) eshte nje perzierje e fjaleve shqipe me latinishten e izoluar.
aha ok flm per skjarim se menyra se si esht prezentu (vertikalisht ) pi bjen sikur me rrjedh nga latinishtja me sa e di une lisat ngjashmerie (sikur lisat filogjenetik prsh) duhet te prezentohen ne menyre horizontale megjithate flm per skjarim!ju pershendes
nicki_ks no está en línea   Reply With Quote
Old December 20th, 2010, 02:24 PM   #134
nicki_ks
Registered User
 
Join Date: Dec 2010
Posts: 32
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by Albinfo View Post
shqiponja me dy krena ka simbolizu edhe 2 perandoritė ate romake dhe ate bizantine.. por thuhet qe simboli i shqiponjes esht edhe ma i vjeter duke marr parasysh qe shqiponja esht simboli i zeusit ne mitologji.
nicki_ks no está en línea   Reply With Quote
Old December 20th, 2010, 03:18 PM   #135
Nolt
Self-determination
 
Nolt's Avatar
 
Join Date: May 2010
Location: Therandė - Slloveni
Posts: 2,325
Likes (Received): 211

Propozimet pėr standardin



Konferenca shkencore del nė disa pėrfundime pėr pėrmirėsimin e shqipes standarde dhe sugjeron ngritjen e Kėshillit Mbarėshqiptar pėr Gjuhėn.
Nga Express mė 20 dhjetor 2010 nė ora 13:39

Ndėrsa konferenca pėr ēėshtjet e shqipes sė sotme dhe nė veēanti standardit, kryente punimet mė 15-17 dhjetor nė Durrės, nuk munguan jehonat kundėrvėnėse ndaj saj.
Njė grup profesorėsh dhe publicistėsh, aludonte pėr njė konspiracion ndaj standardit qė po kryhet nė njė hotel turistik nė Durrės, duke nėnkuptuar se ky ėshtė njė tubim qė po merr pėrsipėr ēmitizimin e vlerave kombėtare qė janė konfirmuar nėn diktaturė.
Ndėr ta edhe firmėtarė tė Kongresit tė Drejtshkrimit 1972 qė nuk lėvizin nga sinori i paprekshmėrisė sė gjuhės.

Nė konferencėn e Durrėsit kishte atje gjuhėtarė qė kanė firmosur Kongresin por qė janė pro rishikimit e rregullave pėr tė cilat vetė rezoluta e Kongresit deklarohej e hapur pėr pėrmirėsime qė i kėrkon gjuha veta si njė organizėm qė gjallon dhe zhvillohet me kohė.
Nga analizat e shkencėtarėve gjuhėtarė, pėrfaqėsues tė qendrave albanologjike, instituteve tė gjuhės dhe universiteteve nga Shqipėria, Kosova, Maqedonia, Italia dhe Gjermania, pjesėmarrės nė konferencėn shkencore treditore e organizuar nga Qendra e Studimeve Albanologjike, dolėn disa pėrfundime qė u bėnė tė ditura dje nė mbrėmje.
Konfirmohet sė pari vlefshmėria e standardit nė kėtė dekada, pavarėsisht se i themeluar "nė njė epokė tė ngarkuar me ideologji dhe me mungesė tė lirisė shkencore".

Por, duke referuar praktikės sė pėrdorimit tė shqipes standarde, qė prej vitit 1972 e deri mė sot, rezulton se kjo gjuhė "ka nevojė qė t'i nėnshtrohet periodikisht njė shqyrtimi shkencor lidhur me funksionimin e sistemit nė tė gjitha segmentet".

Me kėtė kihet parasysh shqyrtimi i disa rregulla tė drejtshkrimit "me qėllim njėsimin e tyre dhe shmangien e konflikteve tė krijuara si pasojė e zbatimit tė dy parimeve tė ndryshme njėherėsh (atij fonetik dhe atij morfologjik). Nė mėnyrė tė veēantė, drejtshkrimi i zanores -ė ka nevojė pėr rishqyrtim."

Konferenca propozon qė tė rishikohet pėrdorimi i shkronjės sė madhe, drejtshkrimi i emrave tė huaj tė pėrveēėm, si dhe drejtshkrimi i toponimeve.

Nė aspektin e leksikut tė standardit tė shqipes, duke ditur qėndrimin qė ėshtė mbajtur ndaj dialektit gegė, konferenca propozon hapjen ndaj prurjeve nga dialektet, "sidomos nga dialekti gegė dhe nga autorėt e traditės letrare nė kėtė dialekt" dhe qė tė vazhdojė puna "pėr pasurimin e leksikut me krijime tė reja sipas gjedheve fjalėformuese tė shqipes, si dhe pėr pastėrtinė ndaj huazimeve tė panevojshme".

Njėsim dhe kodifikim tė terminologjisė nė tė gjitha fushat, ėshtė njė kėrkesė tjetėr pėr vėmendje dhe punė tė madhe qė gjuhėtarėt i deklarojnė gjuhėtarėve.

Nė pikėn shtatė tė pėrfundimeve, qė ka tė bėjė me sistemin morfologjik, kėrkohet qė rishqyrtohet formimi i shumėsit tė emrave, "pėr njė saktėsim tė mėtejshėm paradigmatik, duke synuar njėsimin dhe shmangien e pėrjashtimeve tė shumta".

Herė pas here nė diskutime pėr standardin ėshtė pėrmendur mundėsia e integrimit nė tė tė paskajores gege, gjė qė gjuhėtarėt e kanė renditur ndėr ēėshtjet specifike qė duhen studiuar dhe shqyrtuar.

Pėrfundimet e fundit: Studimet dhe hulumtimet tė jenė tė hapura edhe nė fushėn e sintaksės; dhe: "Nxėnia e shqipes nė shkollė, nė tė gjithė hapėsirėn shqiptare, ka shfaqur vėshtirėsi dhe probleme, ndaj propozohet pėrmirėsimi i kurrikulave, i teksteve, i metodave tė mėsimdhėnies, si dhe aftėsimi i mėtejshėm i mėsuesve tė gjuhės amtare."
Konferenca miratoi krijimin e Kėshillit Mbarėshqiptar pėr Gjuhėn, me statusin e personit publik, sepse kjo Kėshilli "mund tė jetė njė rrugė e mirė pėr t'u gjetur zgjidhje ēėshtjeve tė rėndėsishme tė politikave gjuhėsore, tė planifikimit tė gjuhės, dhe tė strategjisė pėr zhvillimin dhe mbrojtjen e shqipes."

Komisioni Shkencor i Konferencės i pėrbėrė nga Prof. Dr. Ardian Marashi (kryetar) dhe anėtarėt Kolec Topalli (akademik), Ethem Likaj (akademik), Prof. Dr. Imri Badallaj dhe Prof. As. Dr. Valter Memishaj, i vlerėson tepėr pozitive punimet e konferencės, pėr frymėn e debatit i cili "e pasuron mendimin gjuhėsor shqiptar dhe hap perspektiva studimore e kėrkimore tė domosdoshme pėr etapėn e sotme tė zhvillimit tė shqipes".
Mbi temėn "Shqipja nė etapėn e sotme: politikat e pėrmirėsimit dhe tė pasurimit tė standardit", gjuhėtarėt referuan pėr historinė e formimit tė standardit; problemet e tij gramatikore; problemet e drejtshkrimit dhe tė pasurimit; marrėdhėniet e standardit me dialektet; standardi dhe norma letrare (letėrsia, shkolla, mediat).

Nė perspektivė tė kėtyre pėrfundimeve, Komisioni Shkencor i Konferencės, pohon qė duhet vijuar me studime tė thelluara pėr ēėshtje tė veēanta, si dhe duhen gjetur mėnyrat dhe mundėsitė qė puna e nisur tė vazhdojė nė mėnyrė periodike, nė pėrputhje edhe me porosinė e dalė nga Kongresi i Drejtshkrimit, nė tė cilin u sanksionua kodi normativ i shqipes: "Struktura e sotme e gjuhės letrare ėshtė e hapėt e do tė mbetet e tillė. Pėrndryshe zhvillimi i gjuhės letrare do tė ndėrpritej.

Ai qė ne quajmė 'kristalizimi pėrfundimtar i normės' nė tė vėrtetė nuk ėshtė kurrė pėrfundimtar, i pėrjetshėm, statik; ai duhet kuptuar si vendosje e njė qėndrueshmėrie tipike, por relative tė normės, e cila ėshtė dinamike, zhvillohet e pėrsoset."

Shekulli
Nolt no está en línea   Reply With Quote
Old January 11th, 2011, 12:54 PM   #136
RolexAL
Epirioti
 
RolexAL's Avatar
 
Join Date: Feb 2010
Location: Toka Shqiptare
Posts: 10,946
Likes (Received): 889

Quote:
Fjalė tė urta tė Frang Bardhit nga Dictonarium Latino – Epiroticus, Franciscum Blancus 1635.



2. Kus(h) njef vetėhehenė (vehten) njef tene Zone (Tenzņn).



3. Nierij mbledh, e Zotynė pėrderdh.



7. Kis(h) (qyshė) ā gjykuem s’ ka me meguem (munguem)



8. Kis(h) (qyshė) bāne urtshim (= urtisht), e shukņ (shikņ, shikjņ, shiqņ) si kā me tė dalė.



9. Gjithe kafshenė (= Gjithėēkafen) me tė pėrkuerm.



10. Nierju i urtė gjithė kafshenė (= gjithėēkafen) tundon.



15. Tė kekihatė mbsognene (t’kėqijat mėsojnė).



16. Kush nukė ashtė (i ) mbėsuem, s’ di me urdhėnuem.



17. Mbassi tė kjeshė (t’ kėsh) xāne, ani mbso (mso).



20. Me mijtė (miqt) ha, e pi, e treg mos bān.



21. Anėmiku plak, s’ t’ bāhetė, (s’ t’ bāhet), kurr mik, e ne t’u bāftė, s’ bāhetė i derejtė.



23. Skifteri s’gjitetė (s’gjitet) mbas mizashit (mizash) (gjitet = ngitet, m’ u ngā = prendersela).



25. Tė paditunit, tė pa folėtė (t’ pa folunt) ashtė tė folė (t’folun).



26. Tue folė fjalėtė (fjalėt) e fediga (mundi) rriten .



28. Fjalėtė (fjalėt) janė gra, ma tė bāmetė (bāmet) burra.



30. Nja (nji) nierij (nieri) qi kā shumė (shum) fjalė, nja (nji) i shurdhėnė (shurdhun, shurdhėt) e mundė.



31. Atņ kafshė qi s’ t’ kan hije, s’ duhet me i desheruem (dishruem).



33. Mā mirė me dekunė (dekun) nja (nji) herė, se me u rrezikuem gjithherė.



35. Kur dro se t’ del mā keq, mos e bān.



36. Kush ve ndė (nė) mulli do permillet.



38. Gjithėkush shikon tė miren e vet.



39. Peshku mā parė kjelbetė (qelbet) ndė (nė) kryet.



40. Ani i keq (ana e keqe) nukė kthehetė (kthehet).



41. Dita e mirė njifetė (njihet) ndė (nė) nattenet (nāde).



42. Molla nuk rrėxohet larg mollet.



45. Bushtra qi ngutet me pjellė bān kėlystė (kllysht) (t’) verbenė (t’verbėt).



46. Kush shkue (shkon) kadalė, ve shėndosh.



49. Kush lėn (i ) kėmbyem, (i ) kėmbyem des.



50. Mā mirė me pasun anėmiknė (anmikun) shtruem, se miknė (mikun) mbuluem.



52. Kush dhihet n’ dėt, e gjān nė krypėt.



53. Duhet me strim (shtri) kambėt sā kė tė mbuluesit (mlojen).

(cfr. Sā t’ kesh hapin mate vrapin.)



55. Mornė (morden) s’duhet me harruam, persė sod mue, neser tŷ.



56. Si tė ndernjes (nderojsh), ashtū kė me kźnė nderunė (nderue).



57. I belbėti merr vesht mā mirė tė belbėtit.



58. Dėti, zjarmi, grueja, tri tė kėqija tė mėdhį.
Asnje fjale greqisht.lol.
__________________
Audivi unam vocem clamantem in monte in lingua albanesca.
RolexAL no está en línea   Reply With Quote
Old January 11th, 2011, 01:34 PM   #137
Huti
Wait,...
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,319
Likes (Received): 3105

Oh no, tash ka me na sulmua Gjergji nga Cikagu!
Huti no está en línea   Reply With Quote
Old January 19th, 2011, 10:54 PM   #138
RolexAL
Epirioti
 
RolexAL's Avatar
 
Join Date: Feb 2010
Location: Toka Shqiptare
Posts: 10,946
Likes (Received): 889

Sa do grek te vetėquheni..prapė shqip do shani.



Keratea,Janar 2011.
__________________
Audivi unam vocem clamantem in monte in lingua albanesca.
RolexAL no está en línea   Reply With Quote
Old January 19th, 2011, 11:04 PM   #139
RolexAL
Epirioti
 
RolexAL's Avatar
 
Join Date: Feb 2010
Location: Toka Shqiptare
Posts: 10,946
Likes (Received): 889

Quote:
Originally Posted by Huti View Post
Oh no, tash ka me na sulmua Gjergji nga Cikagu!
Postoji kete gjithmone atij Aziatiko-Hebraikut se e qep.

__________________
Audivi unam vocem clamantem in monte in lingua albanesca.
RolexAL no está en línea   Reply With Quote
Old January 19th, 2011, 11:07 PM   #140
Ermir
Shoku Tinit
 
Ermir's Avatar
 
Join Date: May 2008
Location: Placentia
Posts: 4,349
Likes (Received): 779

Car domethene ajo?
__________________
Here be monsters.

Kosovo is the braaaiiinnnsss of Albania :O
Ermir está en línea ahora   Reply With Quote


Reply

Tags
dardania, ilirida, shqipėria

Thread Tools
Rate This Thread
Rate This Thread:

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



All times are GMT +2. The time now is 08:48 PM.


Powered by vBulletin® Version 3.8.8 Beta 1
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.
Feedback Buttons provided by Advanced Post Thanks / Like v3.2.5 (Pro) - vBulletin Mods & Addons Copyright © 2014 DragonByte Technologies Ltd.

vBulletin Optimisation provided by vB Optimise (Pro) - vBulletin Mods & Addons Copyright © 2014 DragonByte Technologies Ltd.

SkyscraperCity ☆ In Urbanity We trust ☆ about us | privacy policy | DMCA policy

Hosted by Blacksun, dedicated to this site too!
Forum server management by DaiTengu