daily menu » rate the banner | guess the city | one on oneforums map | privacy policy (aug.2, 2013) | DMCA policy | flipboard magazine

Go Back   SkyscraperCity > European Forums > Euroscrapers > Local discussions > Albanian Forum > Forume Shtesė > Albanologjia

Albanologjia Albanian History, Culture, Folklore, Arts and Language.

Reply
 
Thread Tools
Old August 22nd, 2010, 12:21 AM   #21
7t
.......
 
7t's Avatar
 
Join Date: Jun 2006
Location: California
Posts: 5,270

Ekspozohet ne Tirane bustit antik romak, u zbulua nė Apolloni

Arkeologėt shqiptarė ekspozuan sot nė kryeqytet bustin e atletit tė panjohur, qė u zbulua disa ditė mė parė nė qendrėn historike tė Apollonisė, pranė Fierit. Vepra mendohet se i pėrket gjysmės sė dytė tė shekullit tė dytė pas erės sė re. Busti po studiohet me kujdes nga ekspertėt pėr vlerat e mėdha artistike dhe historike. Vepra nuk ka asnjė dėmtim fizik dhe ėshtė gjetur e plotė dhe e ruajtur mirė, ashtu siē ėshtė ekspozuar nė Apolloni mbi 18 shekuj mė pare.



http://www.balkanweb.com/fotoAlbum/i...78&IDFoto=1578
7t no está en línea   Reply With Quote

Sponsored Links
 
Old September 2nd, 2010, 09:09 PM   #22
RolexAL
Epirioti
 
RolexAL's Avatar
 
Join Date: Feb 2010
Location: Toka Shqiptare
Posts: 10,946
Likes (Received): 889

RolexAL no está en línea   Reply With Quote
Old September 2nd, 2010, 11:14 PM   #23
Arbenit
Registered User
 
Arbenit's Avatar
 
Join Date: Mar 2010
Posts: 3,713
Likes (Received): 339

Nė Apolloni zbulohet njė shėtitore madhėshtore

Tiranė, 1 shtator - Pas disa statujave, tė cilėsuara ndėr gjetjet mė tė rėndėsishme arkeologjike tė 50 vjetėve tė fundit, nė qytetin antik tė Apolonisė ka dalė nė drite shėtitorja mė e madhe, e zbuluar deri tani nė Shqipėri. Siē njofton Balkanweb, ajo ėshtė rreth 150 metra e gjatė, shtrihet nė pjesėn verilindore dhe besohet se i pėrket periudhės helenistike. Sė bashku me muret fundore janė gjetur fragmente tė zbukurimit tė njė tempulli si dhe mbetje qeramike. Nisur nga pėrmasat e shėtitores, arkeologėt mendojnė se kjo zonė ka qenė nė fillim qendra kryesore e qytetit antik.
Me kėtė zbulim tė madh i hapet dritė studimeve tė mėtejshme pėr kėtė pjesė tė agorasė. Kjo shėtitore ėshtė me e madhja e zbuluar jo vetėm ne kėtė qytet antik, por nė gjithė Shqipėrinė. Natyrisht qe agoraja i pėrket periudhės helenistike, por ka edhe shtresėzime tė periudhave te tjera. Drejtuesit e parkut Apolonia pohojnė se pas pėrfundimit tė gėrmimeve, njė pjesė e shėtitores sė zbuluar do tė vihet nė dispozicion tė turistėve, po kėshtu edhe pjesė tė vilės romake e mozaikėve qė ndodhen aty.
Ekspedita e fundit shqiptaro franceze nė Apoloni ka nxjerrė nė drite dy buste nga rrėnojat e vilave romake si dhe njė kėmbė prej bronzi, qė mendohet se i pėrket njė shtatoreje rreth 2 metra tė lartė.


http://www.kohaditore.com/index.php?cid=1,9,32975
__________________
Don't feed the trolls

Brilliant minds discuss ideas, average minds discuss events, small minds discuss people
Arbenit no está en línea   Reply With Quote
Old September 3rd, 2010, 12:58 PM   #24
RolexAL
Epirioti
 
RolexAL's Avatar
 
Join Date: Feb 2010
Location: Toka Shqiptare
Posts: 10,946
Likes (Received): 889

Quote:
Gjurmė tė jetės nė Lissos

Rezultatet e ekspeditės shqiptaro-gjermane nė Lezhė flasin pėr marrėdhėniet tregtare dhe nivelin e zhvillimit tė qytetit ilir. Objektet mė tė veēanta: monedha nga koha e mbretit Gent, komplet enėsh qeramike, njė skifos nga koha e Augustit



Arkeologu Gėzim Hoxha tregon pėr rezultatet e gėrmimeve nė ekspeditėn e zhvilluar nė Lezhė nga 14 korriku deri mė 23 gusht. Objektet mė me rėndėsi janė 150 monedhat nga koha e mbretit Gent, fragmente amforash, enėt e qeramikės, enė importi qė vijnė nga Afrika e Veriut, Mesdheu Lindor, zona e Egjeut.


Kėto janė dėshmi tė marrėdhėnieve ekonomike dhe tė zhvillimit tė qytetit gjatė periudhės helenistike. Nė zbulimet e fundit radhiten edhe objekte tė periudhės romake dhe antikitetit tė vonė.


Ekspedita zhvillohet nga Instituti i Arkeologjisė nė Tiranė, nė bashkėpunim me Institutin e Arkeologjisė nė Berlin. Vėmendja e tė dyja palėve pėrqendrohet nė projektin "Lissosi, si njė polis helenistik nė pellgun e Mesdheut", qė mendohet tė zhvillohet mė tej.

Z. Hoxha, sa kohė zgjati ekspedita e kėtij viti nė qytetin e Lezhės?


Kėtė vit u bėnė gėrmime nga data 14 korrik deri mė 23 gusht. Ėshtė ekspedita e pestė qė zhvillohet nė qytetin antik dhe mesjetar tė Lezhės, nė bashkėpunim me Institutin Arkeologjik tė Berlinit.


Tradita arkeologjike nė kėtė qytet ėshtė mė e hershme. Deri nė vitet '80-tė, gėrmimet janė zhvilluar nga kolegėt e vjetėr tė Institutit tė Arkeologjisė. Nė vitin 2001 ka pasur njė fushatė vjetore tė pėrhershme nga ana e Institutit tonė Arkeologjik dhe nga 2005 e deri mė sot bashkėpunojmė me gjermanėt.

Ku ėshtė gėrmuar kėtė muaj?


Tematika e kėtij projekti ėshtė "Lissosi, si njė polis helenistik nė pellgun e Mesdheut". Gėrmimet arkeologjike janė tė pėrqendruara rreth kėsaj teme interesante, qė studiohet nė kuadėr mesdhetar. Megjithatė, dalin gjurmė dhe dėshmi arkeologjike nga periudha tė tjera, periudha helenistike, antike e vonė dhe mė pak nga ajo romake.


Duke pasur si qėllim kryesor ndjekjen e rrjetit urbanistik tė qytetit nė periudhėn helenistike, e kemi pėrqendruar punėn nė shumė sektorė tė shpėrndarė nė sipėrfaqen e qytetit antik. Kėtė vit gėrmimet janė bėrė nė muret rrethuese tė qytetit, te Porta e Lumit Drin, pranė Memorialit tė Skėnderbeut, te porta jug-perėndimore e qytetit dhe nė njė sektor tjetėr, qė ne e quajmė "ekstra-muros", jashtė mureve tė qytetit.


Ėshtė e rėndėsishme tė dimė sesi ėshtė zhvilluar rrjeti i urbanistikės sė qytetit, nė intervale kohore tė ndryshme, por dhe brenda njė intervali, nė hapėsirėn brenda dhe jashtė mureve tė qytetit.


Me ēfarė rezultatesh jeni ballafaquar?


Njė nga faktet mė domethėnėse tė gėrmimeve tė sivjetme janė 150 copė monedha tė periudhės helenistike tė vonė, tė periudhės romake dhe tė periudhės antike tė vonė. Ėshtė numri mė i madh i monedhave tė gjetura nga tė gjitha fushatat qė kemi pasur deri mė sot. Ato na ndihmojnė pėr tė datuar njėsitė stratigrafike qė ne kemi gėrmuar gjatė kėtij viti.


Numri mė i madh i monedhave vjen nga periudha e mbretit Gent, e njohur si njė periudhė me prerje monetare tė shumta, nė kuadėr tė asaj reforme qė ai bėri pėr qarkullimin monetar nė periudhėn helenistike tė vonė, nė parapėrgatitje pėr luftėn kundėr Romės.


Monedhat janė gjetur nė tė gjithė sektorėt e gėrmimit. Pėr kėtė jemi tė kėnaqur, sepse na jepet mundėsia tė gjykojmė nė mėnyrė precize pėr ēdo sektor gėrmimi.


Leximi i tyre nuk ėshtė bėrė akoma. Ato datojnė nė kohė tė ndryshme, duke filluar nga periudha e shek III tė II para Krishtit dhe deri nė shek VI pas Krishtit. Ėshtė njė periudhė kohore rreth 9 shekullore.


Numri mė i madh i tyre i takon dy periudhave, shek II para Krishtit dhe shek IV-VI, pas Krishtit. U pėrqendruam te monedhat, pasi ato ofrojnė mundėsi datimi tė saktė, por mendoj se zbulimet mė tė veēanta tė kėsaj ekspedite janė sasia e madhe e enėve tė transportit, amforave.


Nė tė gjithė sipėrfaqen e gėrmuar janė gjetur mijėra fragmente amforash, nė mėnyrė tė veēantė nga periudha helenistike e vonė. Ato dėshmojnė qė qyteti i Lezhės ka qenė njė port i rėndėsishėm lumor. Anijet qė vinin deri afėr mureve rrethuese tė qytetit kanė shkarkuar kėto amfora me produkte tė ndryshme, kryesisht vaji i ullirit dhe disa salca speciale tė peshkut, drithėra.


Ato kanė ardhur nga rajone tė ndryshme, nga zona e Mesdheut, nė mėnyrė tė veēantė nga Italia e Jugut, nga Afrika e Veriut, nga ishujt e Egjeut dhe tregojnė pėr marrėdhėnie tregtare dhe nė mėnyrė tė veēantė edhe pėr njė hov ekonomik.


Nė amfora ka me qindra mbishkrime, qė japin informacion herė pėr produktin qė ka mbajtur, pėr pronarin e saj, pėr firmėn qė e ka prodhuar.


A janė gjetur gjurmė tė tjera tė jetės sė pėrditshme?


Ka objekte metalike tė ndryshme, ka objekte prej kocke, forma tė ndryshme terrakotash,
fragmente tė rralla arkitektonike, gjurmė tė ndryshme banesash. Nga qeramika helenistike ka njė komplet enėsh qeramike tė shek II-I para Krishtit. Janė enė tė tavolinės me vernik tė kuq dhe tė zi.


Janė enė luksi, sepse janė tė zbukuruara me figura tė ndryshme, me aplikime nė reliev. Nga kėto shquhet nė mėnyrė tė veēantė njė enė e periudhės Augustiane, njė skifos, me tetė figura nė reliev qė paraqet njė grotesk tė kohės. Ėshtė njė nga enėt mė interesante tė gjetura deri mė tani.


Nė sektorėt pranė Portit Lumor tė Qytetit dhe nė njė sektor pranė memorialit tė Skėnderbeut ėshtė gjetur njė shtresė me materiale qė i takojnė antikitetit tė vonė, (shek IV-VI) dhe bėhet fjalė kryesisht pėr enė tė prodhimeve tė importit qė vijnė nga Afrika e Veriut, nga Mesdheu Lindor dhe mė pak nga zona e Egjeut. Po nė kėtė shtresė ka mjaft objekte tė tjera tė paidentifikuara, qė mund tė jenė vendase, ose nga rrethinat e afėrta tė botės ilire, nga Shkodra, Durrėsi.


Nga analizat qė kemi bėrė, rezulton se nė qytetin e Lezhės ka pasur edhe punishte pėr pėrpunimin e produkteve tė ndryshme metalike. Kjo konstatohet nga disa mbeturina skorjesh qė janė gjetur brenda mureve tė qytetit.


Pėr ta pėrmbledhur, cili ėshtė informacioni kryesor qė jep ky korpus objektesh tė zbuluara?



Materiali arkeologjik nė tėrėsi ofron tė dhėna nė lidhje me pozicionin e qytetit, marrėdhėniet ekonomike qė ai ka pasur dhe nga kėto ne zbulojmė edhe stadet e zhvillimit tė tij.


Qėllimi kryesor i projektit tonė ėshtė zbulimi i rrjetit urbanistik, i arkitekturės, i elementeve tė ndryshme ndėrtimore qė ka pasur qyteti, pėr ta integruar edhe nė klimėn mesdhetare tė qyteteve tė tjera bashkėkohėse tė Mesdheut. Lezha ėshtė njė qytet i inkuadruar mjaft mirė nė zhvillimet e kohės nė botėn e Mesdheut. Mund tė krahasohet me qytete tė botės greke-romake dhe influencat mė tė mėdha vijnė nga Italia e Jugut.


Sigurisht nė periudhėn mė tė vonshme, merr tendenca tė tjera zhvillimi dhe kjo duket qartė nėpėrmjet elementėve ndėrtimorė tė banesave tė gjetura. Bėhet fjalė pėr njė banesė me mozaikė jashtė mureve tė qytetit, e zbuluar nė fushatat paraardhėse.


Ajo i takon periudhės helenistike tė vonė, romake tė hershme. Nė mozaikun qė kemi gjetur nė dyshemenė e saj ka njė mbishkrim ku pėrcaktohen tre emra tė rėndėsishėm qė flasin pėr pronarin e banesės, pėr ndėrtuesin dhe pėr njeriun qė u pėrkujdes pėr kėtė godinė publike tė qytetit. Kėtė vit mbishkrimet u zbuluan plotėsisht dhe banesa ėshtė pjesė e njė ansambli, i cili integrohet nė pjesėn e jashtme tė qytetit. Ansambli ėshtė nė zbulim e sipėr.


Sa pėr qind e sipėrfaqes ėshtė gėrmuar nė ekspeditat qė ju keni ndjekur vitet e fundit? Qyteti i Lezhės vetėm brenda mureve rrethuese pėrfshin mbi 20 hektarė, kurse sipėrfaqja qė ne kemi gėrmuar kėto pesė vjet, mund tė jetė vetėm disa qindra metra katrorė. Edhe jashtė mureve rrethuese, po i njėjti raport.



shekulli.com.al
RolexAL no está en línea   Reply With Quote
Old September 4th, 2010, 08:51 AM   #25
7t
.......
 
7t's Avatar
 
Join Date: Jun 2006
Location: California
Posts: 5,270

KORĒĖ: ARKEOLOGĖT NĖ VENDBANIMIN E VASHTMISĖ, NĖ KĖRKIM TĖ NEOLITIT



Sipas arkeologes amerikane, Suzan Allen, bashkėdrejtuese e ekspeditės, qėllimi i kėtyre gėrmimeve ėshtė hulumtimi i fillimit tė periudhės sė neolitit nė Fushėn e Korēės.

Nė vendbanimin prehistorik tė Vashtmisė, Korēė, deri tani janė grumbulluar disa qindra objekte arkeologjike si fragmente enėsh prej qeramike, vegla bujqėsore prej stralli, kocka kafshėsh shtėpiake e tė egra, trupi i njė figurine nė qeramikė, njė bri lope etj, bėjnė tė ditur pėrfaqėsues tė ekspeditės arkeologjike qė ka nisur kėrkimet nė fillim tė muaj gusht dhe qė ėshtė afėr pėrfundimit.

Sipas arkeologes amerikane, Suzan Allen, bashkėdrejtuese e ekspeditės, qėllimi i kėtyre gėrmimeve ėshtė hulumtimi i fillimit tė periudhės sė neolitit nė Fushėn e Korēės, ku mendohet tė jetė njė nga vendbanimet prehistorike mė tė vjetra nė Ballkan dhe Evropė.

"Nga gėrmimet ka mjaft gjetje pėr mėnyrėn e jetesės sė banorėve tė kėtij vendbanimi prehistorik, pėr kafshėt shtėpiake, por edhe pėr kafshėt e egra qė gjuanin," thotė Allen.

Bashkėdrejtuesi tjetėr i kėtij projekti, arkeologu shqiptar, Ilir Gjipali, thotė se materialet e grumbulluara do tė analizohen nė SHBA pėr tė vėrtetuar hershmėrinė e tyre.

Nė laboratorėt amerikane do tė testohet analiza e karbonit C-14 dhe ADN-ja, thonė specialistėt.

Gėrmimet nė vendbanimine Vashtmisė kryhen nga njė ekspeditė e Institutit Arkeologjik tė Tiranės nė bashkėpunim me njė grup arkeologėsh tė universitetit tė Cincinatit nga SHBA.

Gėrmimet e para arkeologjike nė vendbanimin prehistorik tė Vashtmisė, pėr periudhėn e neolitit tė hershėm, i ka kryer nė vitin 1974, arkeologu shqiptar Myzafer Korkuti. Vendbanimi prehistorik i Vashtmisė daton 6000 vjet para erės sė re.

http://www.trtalbanian.com/trtworld/...a-b37f45c2b435
7t no está en línea   Reply With Quote
Old September 4th, 2010, 08:53 AM   #26
7t
.......
 
7t's Avatar
 
Join Date: Jun 2006
Location: California
Posts: 5,270

Zbulohet nė detin Jon njė anije e shekullit III para Krishtit



Njė anije e shek. tė III ose IV pas Krishtit ėshtė gjetur dje nga ekipi i kėsaj ekspedite, nė ujėrat e Jonit, nė veri tė Sarandės. Zbulimin spaktakolar e ka bėrė njė ekspeditė shqiptaro-amerikane e arkeologjisė nėnujore.

Reliti arkeologjik ėshtė i ruajtur mjaft mirė dhe ėshtė i pėrbėrė nga amfora tė mėdha, qė mendohen se vijnė nga Afrika Veriore. Ky relit arkeologjik mendohet nga arkeologėt se ėshtė ndoshta nga mė tė bukurit dhe nga mė tė ruajturit tė gjetur ndonjėherė nė ujėrat e Mesdheut. Mbas gėrmimeve qė do tė bėhen nė tė ardhmen nė kėtė relit, mendohet se tė dhėnat e fituara do tė sjellin tė reja mbi kuptimin e kontakteve tė banorėve tė Ilirisė sė Jugut me kulturat e Mesdheut.

Ky zbulim ėshtė i shtati nė listėn e zbulimeve tė rėndėsishme tė kryera nga kjo ekspeditė e pėrbashkėt, e cila ka filluar 3 vite mė parė, si bashkėpunim i fondacionit amerikan "RPM Nautical Foundation" dhe degės sė Arkeologjisė Navale tė Institutit tė Arkeologjisė Shqiptare. Dy drejtuesit, Dr. Jeff Royal, nga pala amerikane dhe Dr. Adrian Anastasi, nga pala shqiptare, thonė se "kjo ekspeditė po kryen gjithashtu matje tė hollėsishme tė fundit tė detit, duke kryer pėr herė tė parė hartat e pasurive nėnujore tė detit shqiptar, dhe duke dhėnė mundėsinė e identifikimit tė kėsaj pasurie arkeologjike".

Teknologjia multibeam dhe pėrdorimi i robotėve nė thellėsi tė mėdha qė kjo ekspeditė po pėrdor, e radhit atė nė njė prej tri ekspeditave mė tė rėndėsishme nė Mesdhe, sipas ekspertėve tė huaj tė Arkeologjisė Navale.

Media amerikane i ka kushtuar dje hapėsirė kėsaj ekspedite, pasi zbulimet nė Shqipėri, hapin njė kapitull tė ri nė fushėn e zbulimeve tė arkeologjisė nėnujore.

Kėrkime tė ngjashme do tė kryhen edhe nė ujėrat e Malit tė Zi. Pėr herė tė parė do ketė njė bashkėpunim tė tillė specialistėve tė arkeologjisė navale, pėr tė kėrkuar thellėsitė e bregdetit iliro-dalmat.

http://www.shekulli.com.al/2009/05/1...-krishtit.html
7t no está en línea   Reply With Quote
Old September 4th, 2010, 09:04 AM   #27
Mashkullore
Registered User
 
Join Date: Jul 2010
Posts: 285
Likes (Received): 1

Autostrada zbulon gjurmė tė lashtėsisė afėr Prizrenit


Prizren, 3 shtator – Ministri i Kulturės, i Rinisė dhe i Sportit, Lutfi Haziri, ėshtė zotuar pėr mbrojtje institucionale tė monumentit tė parė qė ėshtė zbuluar javė mė parė pėrgjatė trasesė sė autostradės Vėrmicė - Merdar, nė afėrsi tė fshatit Poslishtė tė Prizrenit.
Gjatė vizitės nė kėtė lokalitet, ku ekspertėt e Institutit Arkeologjik pas njė ekspedite me karakter shpėtimi kanė zbuluar njė termė qė besohet se i takon periudhės romake, Haziri ka premtuar rritje tė angazhimeve pėr ruajtjen e thesarit arkeologjik.
"Nė kėtė fazė tė punimeve kemi bėrė gjetjen e parė, qė do tė hyjė nėn mbrojtjen e shtetit si angazhim yni dhe po ashtu do tė ndėrtohen ekspedita qė do tė zhvillojnė punime nė tė ardhmen sipas njė plani tė ri dinamik me qėllim tė evidentimit dhe mbrojtjes sė thesarit tonė arkeologjik", ka thėnė ministri Haziri, tė enjten.
Me kėtė rast ai ėshtė shprehur mirėnjohės pėr kujdesin e treguar nga kompania e kontraktuar pėr ndėrtimin e autostradės, “Bechtel&Enka", qė ka lajmėruar organet gjegjėse dhe ka mundėsuar pėrfshirjen e tyre nė hulumtimin e kėtij lokaliteti arkeologjik. Zyrtari i lartė qeveritar ka bėrė thirrje qė ky shembull tė ndiqet nga tė gjithė ata qė ndėrmarrin aktivitete ndėrtuese nė territorin e Republikės sė Kosovės.
Nė anėn tjetėr pėrfaqėsuesi i Institutit Arkeologjik tė Kosovės njėherėsh udhėheqėsi i ekspeditės sė shpėtimit, Shafi Gashi ka theksuar se nė trasenė e autostradės Vėrmicė - Merdar janė zhvilluar punime tė karakterit tė shpėtimit, me ē'rast ėshtė zbuluar njė monument i periudhės romake, gjegjėsisht njė kompleks i cili ka qenė nė shėrbim tė rrugės Lezhė-Nish.
"Bėhet fjalė pėr njė termė tė periudhės romake dhe ambientet pėrcjellėse tė saj, qė datojnė nė fazėn e shekullit I dhe II. Shpresojmė qė me hulumtimet nė vijim tė zbulohet i plotė stacioni rrugor, qė ekziston nė burimet e shkruara, por qė nuk ėshtė piketuar", ka thėnė arkeologu Gashi.
Nė tė njėjtėn kohė ai ka kėrkuar pėrkujdesje mė tė theksuar nga institucionet shtetėrore nė mėnyrė qė ky monument tė ngrihet nė njė atraksion kulturor, i cili do tė mund t'i tėrhiqte vizitorėt pėr shkak se ndodhet nė afėrsi tė autostradės.
Ai ka bėrė tė ditur se ky lokalitet arkeologjik ėshtė pika e parė qė ėshtė prekur nga ndėrtimi i autostradės, ndėrkohė qė nė vijim tė trasesė janė evidentuar edhe pika tjera me vlera tė veēanta.

http://koha.net/index.php?cid=1,9,33170
Mashkullore no está en línea   Reply With Quote
Old September 4th, 2010, 09:19 AM   #28
7t
.......
 
7t's Avatar
 
Join Date: Jun 2006
Location: California
Posts: 5,270

APOLLONIA VAZHDON TĖ ZBULOJĖ ENIGMA... !!!

Zbulimet e fundit nė Apolloni e kanė ndryshuar krejt rrjedhėn e punimeve nė qytetin antik, duke u dhėnė atyre njė hov dhe pėrmasa mė tė mėdha. Brėnda njė harku tė shkurtėr kohor, ekspedita e pėrbashkėt arkeologjike shqiptaro-franceze ka zbuluar bustin e njė atleti apollonian, bustin e njė aristokrateje qė mendohet tė jetė bashkėshortja e atletit, njė kėmbė nė bronx dhe sė fundmi portikun dhe agoranė e qytetit, qė i pėrkasin periudhės helenistike.

"Pas njė pauze 3-4-vjeēare ne rifilluam punimet pėr gjetjen e qėndrės sė Apolonisė tė periudhės helenistike ( shekulli i VI para Krishtit)", tha prof. Sajmir Shpuza, punonjės pranė QSA, Tiranė.

Sipas tij, zbulimi i portikut dhe agorasė sė perudhės helenistike ėshtė njė nga mė tė rėndėsishmet pasi hedh dritė mbi urbanistikėn dhe qytetėrimin e njė kohe shumė mė tė hershme se ajo e periudhės romake qė kemi njohur deri tani.

Ai bėri tė ditur se ėshtė zbuluar njė pjesė e mirė tė portikut dhe agorasė. "Pėr momentin dimė qė kemi njė mur portiku tė gjatė rreth 130 metra linear, i cili ka dhe njė fasadė kolonash, rreth 25 tė tilla, me diametėr rreth 1m. Kemi gėrmuar dy ekstremitetet e portikut dhe njė monument tjetėr, qė ėshtė mė i hershėm, por qė integrohet mė pas nė murin e portikut", tregon prof.Shpuza.

Zbulimi i portikut, vuri nė dukje ai, ka njė rėndėsi tė veēantė pasi hap njė perspektivė tė qartė gėrmimesh nė Apolloni. "Zbulimet e deritanishme sjellin shumė tė reja nė lidhje me urbanistikėn e qytetit, sepse bėhet fjalė pėr sheshin kryesor tė tij. Ne nuk do tė merremi vetėm me monumentin nė vetvete, me portikun, por do tė shohim dhe lidhjet e tij me lagjet e qytetit, sepse nga struktura qė kemi zbuluar ato i pėrkasin banesave tė organizimit tė lagjeve tė qytetėrimit helenistik dhe klasik", tha prof.Shpuza.

Sipas tij, qėndra e peridhės helenistike qė posa ka nisur tė zbulohet, ndodhet mes dy kodrave kryesore tė qytetit( kodrės sė Akropolit dhe dhe kodrės 104, ku ndodhej njė tempull.

"Ne kemi njė program 4 vjeēar studimi dhe gėrmimi nė kėtė territor. Synimi ynė tashmė ėshtė zbulimi i plotė i qėndrės, zbulimi i monumenteve, restaurimi dhe vėnia e tyre nė dispozicion tė plotė tė vizitorėve", sqaroi prof.Shpuza.

Ai vuri nė dukje se muri i portikut, qoftė nga gjatėsia, qoftė nga stili arkitektonik, ėshtė i veēantė dhe i pa krahasueshėm.

"Ėshtė e vėrtetė qė muri i portikut ėshtė i njė gjatėsie shumė tė madhe, rreth 130 metra linear dhe nuk kemi paralele tė tilla", tha Shpuza, duke vėnė nė dukje edhe stilin e veēantė arkitekturor tė tij.

"Mėnyra si ėshtė ndėrtuar ėshtė e veēantė. Ėshtė e vėshtirė tė heqim paralele tė tjera ndėrtimi", tha ai.

Nė lidhje me rėndėsinė e zbulimeve prof. Shpuza shprehet se "duke qėnė se bėhet fjalė pėr njė nga qytetet mė tė mėdha tė Ilirisė sė Jugut, natyrisht dhe zbulimet qė bėhen kėtu janė shumė tė rėndėsishme”.

"Aq mė tepėr qė ne gėrmojmė nė qėndėr tė qytetit, nė zonėn monumentale tė tij, ku ndodheshin gjithė ndėrtimet kryesore dhe mė madhėshtore", nėnvizoi ai.

http://www.trtalbanian.com/trtworld/...0-c2c5c52fcdbe
7t no está en línea   Reply With Quote
Old September 5th, 2010, 12:52 AM   #29
bbrikend
Registered User
 
Join Date: Oct 2009
Posts: 107
Likes (Received): 0

Quote:
Originally Posted by 7t View Post
Zbulohet nė detin Jon njė anije e shekullit III para Krishtit



Njė anije e shek. tė III ose IV pas Krishtit ėshtė gjetur dje nga ekipi i kėsaj ekspedite, nė ujėrat e Jonit, nė veri tė Sarandės. Zbulimin spaktakolar e ka bėrė njė ekspeditė shqiptaro-amerikane e arkeologjisė nėnujore.

Reliti arkeologjik ėshtė i ruajtur mjaft mirė dhe ėshtė i pėrbėrė nga amfora tė mėdha, qė mendohen se vijnė nga Afrika Veriore. Ky relit arkeologjik mendohet nga arkeologėt se ėshtė ndoshta nga mė tė bukurit dhe nga mė tė ruajturit tė gjetur ndonjėherė nė ujėrat e Mesdheut. Mbas gėrmimeve qė do tė bėhen nė tė ardhmen nė kėtė relit, mendohet se tė dhėnat e fituara do tė sjellin tė reja mbi kuptimin e kontakteve tė banorėve tė Ilirisė sė Jugut me kulturat e Mesdheut.

Ky zbulim ėshtė i shtati nė listėn e zbulimeve tė rėndėsishme tė kryera nga kjo ekspeditė e pėrbashkėt, e cila ka filluar 3 vite mė parė, si bashkėpunim i fondacionit amerikan "RPM Nautical Foundation" dhe degės sė Arkeologjisė Navale tė Institutit tė Arkeologjisė Shqiptare. Dy drejtuesit, Dr. Jeff Royal, nga pala amerikane dhe Dr. Adrian Anastasi, nga pala shqiptare, thonė se "kjo ekspeditė po kryen gjithashtu matje tė hollėsishme tė fundit tė detit, duke kryer pėr herė tė parė hartat e pasurive nėnujore tė detit shqiptar, dhe duke dhėnė mundėsinė e identifikimit tė kėsaj pasurie arkeologjike".

Teknologjia multibeam dhe pėrdorimi i robotėve nė thellėsi tė mėdha qė kjo ekspeditė po pėrdor, e radhit atė nė njė prej tri ekspeditave mė tė rėndėsishme nė Mesdhe, sipas ekspertėve tė huaj tė Arkeologjisė Navale.

Media amerikane i ka kushtuar dje hapėsirė kėsaj ekspedite, pasi zbulimet nė Shqipėri, hapin njė kapitull tė ri nė fushėn e zbulimeve tė arkeologjisė nėnujore.

Kėrkime tė ngjashme do tė kryhen edhe nė ujėrat e Malit tė Zi. Pėr herė tė parė do ketė njė bashkėpunim tė tillė specialistėve tė arkeologjisė navale, pėr tė kėrkuar thellėsitė e bregdetit iliro-dalmat.

http://www.shekulli.com.al/2009/05/1...-krishtit.html
the title says 3 centuries before christ, but in the article it says after christ (1st sentence)
bbrikend no está en línea   Reply With Quote
Old September 5th, 2010, 04:29 PM   #30
AltinD
The Modecator
 
AltinD's Avatar
 
Join Date: Jul 2004
Location: Tiranė / DUBAI / Vienna
Posts: 30,283
Likes (Received): 3697

Pfff, e ca ndryshimi ka? ...
__________________
I am the eye in the sky, Looking at you
I can read your mind
I am the maker of rules, Dealing with fools
I can cheat you blind.

AltinD no está en línea   Reply With Quote
Old September 5th, 2010, 04:44 PM   #31
Huti
BANND AID
 
Huti's Avatar
 
Join Date: Nov 2008
Posts: 4,617
Likes (Received): 8025

gjashtėqind vjet
Huti no está en línea   Reply With Quote
Old September 5th, 2010, 10:36 PM   #32
AltinD
The Modecator
 
AltinD's Avatar
 
Join Date: Jul 2004
Location: Tiranė / DUBAI / Vienna
Posts: 30,283
Likes (Received): 3697

Pfff, ca jane 600 vjet ... per Shekullin
__________________
I am the eye in the sky, Looking at you
I can read your mind
I am the maker of rules, Dealing with fools
I can cheat you blind.

AltinD no está en línea   Reply With Quote
Old September 5th, 2010, 10:53 PM   #33
Buddy Holly
BANNED
 
Join Date: Sep 2008
Location: Prishtina, RKS.
Posts: 6,144
Likes (Received): 2

6 Shekuj
Buddy Holly no está en línea   Reply With Quote
Old September 5th, 2010, 11:11 PM   #34
Sahat Kulla
BANNED
 
Join Date: Feb 2010
Posts: 103
Likes (Received): 0

Maybe something on Kosova's archaeological sites too ? Yes, I think so.

Ulpiana - View of the northern area of the city of Ulpiana (Gračanica) from the west. Clearly visible are the north gate of the city as well as the early Christian martyrs' basilica.


Thanks to its rich metal ore resources, the central Balkan region of Kosovo played an important role in the supply of raw materials within the Roman Empire. However, research to date indicates that in the Dardanian region urban development did not start until the beginning of the 2nd century AD. Possibly in the reign of Trajan, but certainly no later than under his successor Hadrian, the settlement of Ulpiana received its municipal town charter. With the increasing exploitation of the precious metal resources of the region, and as a result of its location on the important Balkan trade route between Lissus (Leshė) and Naissus (Nis), the city became an important administrative centre for the central Balkan region.

The first reference to Ulpiana in late Antiquity is in the description of the martyrdom of the two stonemasons Florus and Laurus, who found their last resting place in one of the churches in the city. Documents from the Synod of Serdica testify to the existence of a Christian bishop of the city from 343 at the latest. Jordanes' descriptions indicate that the urban and Episcopal centre was seriously affected by the Gothic war. It was perhaps at this time that the late Roman-early Byzantine castrum located barely 100 m to the East, and for which the unit of the pseudocomitatenses Ulpianenses is documented, was built. In the early 6th century a serious earthquake struck the region; the recovery programme of the emperor Justinian lead to a final period of prosperity for the city, now called Iustiniana secunda.
Sahat Kulla no está en línea   Reply With Quote
Old September 5th, 2010, 11:17 PM   #35
Sahat Kulla
BANNED
 
Join Date: Feb 2010
Posts: 103
Likes (Received): 0

The gorgeous Archaeological Museum of Prizren. Once functioning as a Turkish bathhouse and built by Ahmet Shemsedin Bey in 1498 although possibly dating to back before this time, Prizren’s recently renovated Archaeological Museum first opened its doors in 1975. Now fully renovated in one of the loveliest interiors in Prizren, the museum holds over 800 items of archaeological interest from antiquity to the 19th century, discovered in Prizren, Dragash, Rahovec and Suhareka. A fascinating insight into the history of the region, the building also features a clock tower built towards the end of the 19th century with Baroque elements by Eshref Pasha. Originally the tower contained a chiming clock which was removed in 1912. The view from the city and surrounding mountains from the observation post (babafinga) at the top is well worth the struggle to get up there. Note that the museum has not been officially opened; call ahead to plan a visit.

Sahat Kulla no está en línea   Reply With Quote
Old September 6th, 2010, 05:55 AM   #36
7t
.......
 
7t's Avatar
 
Join Date: Jun 2006
Location: California
Posts: 5,270

Parku Arkeologjik i Sardės

15 km larg nga qyteti i Shkodrės ndodhet ishulli i Sardės i cili ruan ende gjurmėt e njė qytetėrimi mesjetar. Sarda ose Shurdhahu ishte njė qytet i mesjetės ndėrtuar nga fiset ilire. Mė vonė do shėrbente si vendbanim pėr familjen feudale tė Dukagjinėve.

Qyteti i vjetėr me njė sipėrfaqe prej 5 hektarėsh u ndėrtua mbi kodrat e ujėrave tė lumit Drin. Sot ai ėshtė kthyer nė ishull, nė mes tė liqenit tė Vaut tė Dejės, pėr shkak tė ndėrtimit tė Hidrocentralit nė kohėn e regjimit komunist.

Ajo qė ka mbetur nga qytetėrimi i hershėm ėshtė hyrja gjigante e njė pallati nė stil romak dhe rrėnojat e njė kishe.

Projekti per restaurimin e kalase ekzistuese ne formen origjinale eshte pjese e planit te pergjithshem per ta shnderruar ishullin ne Park Arkeologjik.

Grupi i punes perbehet nga arkitektet: Francesco Cavallo, Tommasa De Rosa, Francesco Di Marzo, Erika Giampaolo, Maria Nitti, Nicola Pepe, Angela Piscitelli, Stefania Sassanelli.







http://www.archiprixitalia.it/home/i...d=80&Itemid=29
7t no está en línea   Reply With Quote
Old September 6th, 2010, 05:59 AM   #37
7t
.......
 
7t's Avatar
 
Join Date: Jun 2006
Location: California
Posts: 5,270

Archaeological Village of Sovjan



The Korēė Basin is a small inland plain located in the south-east region of Albania, south of Lakes Ohrid and Prespa, at an average altitude of 810 metres. The archaeological site of Sovjan, located northeast of the basin, at some fifteen kilometres north of the City of Korēė, was discovered in 1988 when a drainage canal was dug. It is near the Maliq Site - dug by Albanian archaeologists in the 1960s, fostered by the first agricultural betterment work - which provides the chrono-stratigraphic reference sequence for the protohistory of southern Albania.



Also established on the Western bank of the ancient Lake Maliq, now dried up, it appears as a very depressed-centre tell of around 2.5 hectares in surface area.
The digs have revealed human occupation, the first vestiges of which go back to the Ancient and Middle Neolithic (7th-6th millennia). The site was later inhabited uninterrupted from the end of the Ancient Bronze Age (end of 3rd millennium) until the Iron Age (around 700 BC), at which time it was covered over by the lake’s waters and definitively abandoned.
Sovjan is the only site in Albania that offers a series of levels of dwellings from the Bronze Age, clearly dated and rich both in archaeological furnishings, organic remains and architectural vestiges.



The absolute chronology of the Recent Bronze Age (Maliq IIId phase, 2nd half of 2nd millennium) and the Middle Bronze Age (Maliq IIIc phase, 1st half of 2nd millennium) and was further refined thanks to a series of Carbon-14 datings, and understanding of the material culture of the said periods has been enhanced considerably. For in addition to the ceramics, these levels of habitat have produced, first, a large number of tools (in stone, bone, terra cotta and wood) and, secondly, abundant paleoenvironmental material (fauna, plant macroremains and coproliths) that has yielded new information about the natural environment and how it was put to use by man.









One of the site’s main sources of value lies in the presence of the vestiges of very-well preserved wood structures, especially in the Middle Bronze layers (Maliq IIIc phase). One of them, an absidal home measuring over 15 metres in length, known as the Canal House, with around 0.5 m-high walls in wattle and, a few metres from this, a 2-metre wide log path.

http://www.diplomatie.gouv.fr/en/fra...ite_11015.html
7t no está en línea   Reply With Quote
Old September 6th, 2010, 06:01 AM   #38
7t
.......
 
7t's Avatar
 
Join Date: Jun 2006
Location: California
Posts: 5,270

Elbasan, zbulohen dy varre ilire nė muret e kalasė



Nga: FATMIR POPJA
ELBASAN - Zbulohen afėr mureve tė Kalasė sė Elbasanit dy varre tė lashta ilire, ndėrkohė qė Elbasani ėshtė fare pranė ngritjes sė njė muzeu arkeologjik. Dy varret ilire qė u zbuluan afėr mureve tė kalasė gjatė realizimit tė projektit pėr tė, sipas specialistėve, do tė jenė objekt i ardhshėm i studiuesve tė fushės sė arkeologjisė. Sipas Neritan Cekės qė ishte dje nė Elbasan dhe pa nga afėr zbulimin e ri rrėzė mureve tė kalasė sė lashtė, ky zbulim i rėndėsishėm jo vetėm pėr vendin tonė, por pėr Ballkanin dhe mė gjerė, ėshtė njė bazė shumė e mirė pėr ngritjen e njė muzeu arkeologjik. Nė muajin shtator pritet tė fillojnė punimet pėr realizimin e njė projekti tė Bashkimit Europian, nė lidhje me rivitalizimin e Kalasė sė Elbasanit, tė zgjerimit dhe restaurimit tė Bazilikės paleo-kristiane tė Bezistanit, zbuluar dy vjet mė parė, por qė pėr mungesė fondesh ka mbetur si "varr i hapur" mes qytetit, duke u mbuluar nga barishtet. Ky fond qė shkon nė 1 milion e 200 mijė euro, ėshtė dhėna nga BE-ja. Ndėrsa 200 mijė euro tė tjera do tė jepen nga Komisioni Europian. Projekti parashikon qė tė rihapet rruga 'Egnatia', e cila kalon mes pėrmes kalasė dhe rindėrtimin e portave kryesore dhe njė projekt qė do ta kthejė kullėn e mbiquajtur "Kulla e Zindanit", e cila ndodhet nė sheshin pėrballė teatrit "Skampa" nė njė muze arkeologjik. Kjo e fundit do tė jetė njė iniciativė e njė sipėrmarrėsi privat, e ngjashme me pėrshtatjen antike tė lokalit "Real-Scampis" brenda nė kala tė Elbasanit.

Mozaiku i famshėm i Bazilikės sė Tepes, njė nga mė tė bukurit nė Ballkan, do tė jetė pjesė e kėtij projekti, i cili parashikohet tė mbulohet me xham, dhe do tė bėhet i vizitueshėm pėr turistėt. Bazilika e zbuluar vitin e kaluar nė qendėr tė Elbasanit(pjesė e rėndėsishme e kulturės sė lashtė nė kėtė zonė) nuk do tė jetė mė njė vendgrumbullimi plehrash por do tė shndėrrohet nė njė qendėr tė rėndėsishme pėr turizmin arkeologjik. Specialistėt thonė se njė pjesė e 6 milionė eurove tė dhėna nga Komisioni Europian pėr mirėmbajtjen e objekteve tė trashėgimisė arkeologjike do tė pėrdoret nė objektet e qendrės sė Elbasanit, ku ndėr mė tė rėndėsishmet ėshtė dhe Bazilika pranė 'Rrapit tė Bezistanit'. Nga ky financim qė do tė pėrdoret dhe nė Korēė, Shkodėr, Himarė e gjetkė, Elbasani do pėrfitojė rreth 1.2 milionė euro. Bazilika e Elbasanit do tė marrė njė pamje madhėshtore pasi ajo do tė mbulohet me xham falė financimit prej rreth 180 mijė euro. Kjo do jetė bazilika e parė nė rajonin e Ballkanit qė do jetė e mbuluar me xham ndėrsa mė herėt nuk u arrit njė gjė e tillė pėr atė tė Linit nė Pogradec. Por sė shpejti, nė Elbasan falė financimeve tė Komisionit Europian do realizohen investime qė do i shėrbejnė shtimit tė turizmit arkeologjik e atij kulturor. Sė afėrmi edhe kulla e Kalasė do kthehet nė njė minimuze arkeologjik, duke e bėrė kėtė qytet sipas arkeologėve njė nga nyjat mė tė rėndėsishme e mė tė preferuara pėr turizmin e kėsaj fushe.

http://bw.balkanweb.com/kultur%EB/26...ase-45067.html
7t no está en línea   Reply With Quote
Old September 6th, 2010, 06:02 AM   #39
7t
.......
 
7t's Avatar
 
Join Date: Jun 2006
Location: California
Posts: 5,270

Kėshtjella e Kaninės, rizgjimi i njė madhėshtie

Fatmira Nikolli
Shekujt kanė lėnė gjurmėt e veta mbi tė. Kanina e mba ti nė zemėr qė kur aty hodhi sė pari "rrėnjėt". E lartė, sqimatare dhe e hijshme, kėshtjella e Kaninės nė Vlorė ka pritur e pėrcjellė emra tė njohur tė historisė shqiptare. Princėr, princesha, mbretėr, mbretėresha, kryeministra, krijues shteti. Sa e sa mite kanė njohur ato mure, mite qė njerėzit i lexojnė nė pėrralla, ku aty nė qytezėn e moēme tė Kaninės janė pėrjetuar, kanė lėnė gjurmė, janė pėrjetėsuar... Sot, nga kjo kėshtjellė, pak ka mbetur nga shkėlqimi i dikurshėm. Koha, luftėrat dhe sė fundi mosinvestimi nė tė ia kanė zbehur disi nurin qė kishte. E megjithatė, ajo pret e sė fundmi duket se pritjes i ka ardhur fundi. Njė projekt pėr tė ka marrė jetė, duke ndezur dritėn jeshile pėr ringjalljen e rizgjimin e njė lavdie. Gurėzimi i rrugės ka filluar, ndėrkaq projekti parashikon rikthimin nė vendin e origjinės pėrmes njė kompleksi memorial tė Ismail Qemalit, Isuf Luzajt, Rugjinės dhe Komnenės... E jo vetėm kaq, parashikohet edhe ndėrtimi i njė muzeu me objekte qė gjenden brenda kėsaj kėshtjelle, objekte qė rrėfejnė historinė e lavdishme ndėr shekuj...Pėr kėtė na flet piktori Arben Morina. Nė kėtė rast ai ka lėnė penelin dhe sė bashku me bij tė Kaninės e po ashtu me ndihmėn e Neritan Cekės, kėshilltar i kryeministrit pėr trashėgiminė, i kanė kthyer sytė nga kjo kėshtjellė, qė rri e heshtur mbi Vlorė, nė pritje tė ringjalljes. E ndėrtuar disa herė nė kohė tė ndryshme, muret e para tė saj mbajnė "vulėn" bizantine. Tė hedhura nė majė tė njė masivi shkėmbor, nga fortesa e Kaninės duket qartė njė pjesė e madhe e Vlorės. Gurėt e shtėpizave tė moēme, blloqet e gurta tė kėshtjellės, gjithēka dėshmon historinė, legjendėn. Princi Balshaj II, Gjergj Araniti, Princesha Komita (Komnena), Princesha Rugjinė, Princesha Donikė, Ismail Qemali, Ferit Pasha me kryeministrat e tjerė kaninijotė tė Turqisė, familjet e mėdha fisnike tė Kaninės, kryeqendrės sė principatės sė Jugut, qė shtrihej gjer tej nė Korfuz e matanė detit, ndjekin njėri-tjetrin nė rrėfimet e banorėve. Muret e gurtėta, rreshtat e ullinjve, ēatitė e shtėpive, qeparisėt elegantė, gjithēka duket si e vendosur nga njė dorė mjeshtėrore. Fshati nė vetvete ėshtė njė vepėr arti, fryt i fantazisė sė brezave, arkitektėve tė "paemėr" tė qytezės mijėravjeēare.

Keni botuar pak kohė mė parė nė "Gazeta Shqiptare" njė projekt-ide tuajėn mbi rikthimin nė identitet tė Kaninės. Ē'po bėhet aktualisht me Kaninėn dhe kalanė e saj?
Nė atė artikull unė kam kėrkuar qė Kaninės t'i rikthehet identiteti i humbur. Duhet tė rizgjohet Kanina, historia e saj e lavdishme, dhe jo vetėm e saj. Kur flasim pėr Kaninėn, flasim pėr figura tė njohura shqiptare dhe unė kam dashur qė ata tė rikthehen. Me riardhjen e tyre, zgjohet edhe interesi pėr kėtė zonė, sepse aty ndėrthuren lashtėsia, monumenti e historia me bukurinė e natyrės. Unė kam hedhur disa ide, por nuk kam njė projekt tė mirėfilltė, e ky mund tė realizohej me njė punė nė grup. Projekti ėshtė i Drejtorisė Rajonale tė Kulturės Kombėtare nė Vlorė, dhe njė punė tė madhe ka bėrė Imer Yzeiraj, drejtor i saj. Ide tė mira kanė dhėnė edhe drejtuesit e komunės dhe kėta tė fundit, madje edhe kanė filluar tė punojnė pėr realizimin e tyre. Duhet tė them qė edhe zoti Neritan Ceka ka shpalosur idetė e tij mbi Kaninėn dhe rikthimin e vlerave tė saj.

Ēfarė parashikon puna juaj bashkė me DRKK-nė e Vlorės, Komunėn dhe zotin Ceka?
Mendoj se nė fillim ėshtė ringritja e mureve tė kalasė, sė cilės duhet t'i kushtohet njė vėmendje shumė e madhe. Them se duhet tė gėrmohet nė sipėrfaqen e brendshme tė kėshtjellės sepse mund tė ketė shumė tė dhėna arkeologjike mjaft interesante. Me ngritjen e mureve tė rėna tė kėshtjellės, do tė ishte me vend ringritja e ambienteve tė brendshme tė saj. Mendohet tė jetė edhe njė muze brenda kėshtjellės sepse Kanina ėshtė shumė e pasur me objekte. Aktualisht ka filluar gurėzimi i rrugės qė tė ēon nė portėn hyrėse tė kėshtjellės. Pra projekti ynė ka nisur tė marrė jetė.

Veē kėsaj pritet pėr tė bėhet rruga nga komuna drejt kalasė?
Po, dhe kėtė e konfirmon drejtuesi i DRKK-sė sė Vlorės, Yzeiraj, i cili duhet thėnė se ėshtė pėrkushtuar mjaft ndaj kėtij projekti, bashkė me komunėn "Qendėr" dhe kryetarin e saj, si edhe shoqata "Kanina". Ndėrhyrjet aty mendoj se do tė bėhen me gurė nė mėnyrė qė tė ruhet tradita e zonės, e pėr kėtė themi qė ėshtė bėrė rijetėzimi i rrugės, sepse aty ėshtė pėrdorur guri. Mendohet tė kthehet nė origjinė edhe piaca e qytetit tė dikurshėm. Projekti pėrmban shumė "nėnprojekte" tė tjera, sepse shumė gjėra duhen bėrė. Veē kėtyre, ėshtė njė ansambėl skulpturor qė do tė bėhet me tė gjitha figurat e historisė qė kanė dalė nga gjiri i Kaninės. Unė sė pari do tė doja tė ngrinim figurėn e gruas, ta evidentonim atė, kjo pėr ta ēuar aty ku ajo e meriton, pėr tė treguar se ne kemi qytetėrim dhe traditė. Dy femra kaninjote kanė lėnė emėr nė histori, Rugjina dhe Komnena, ato kanė udhėhequr pėr disa dekada. Veē atyre, po nė Kaninė ka lindur edhe Donika e Skėnderbeut.

Sa i takon ansamblit skulpturor, cilat do jenė figurat qė do tė rikthehen aty?
Do jetė njė ndėr mė kryesorėt figura e Ismail Qemalit, dhe si bir Kanine ai duhet vėnė aty ku e meriton, sepse ėshtė themeluesi i shtetit. Atje ėshtė varri i tij i origjinės, por ėshtė i lėnė mbas dore. Aktualisht ėshtė nė gjendje tė mjeruar varri i origjinės, pra varri ku ai u varros fillimisht. Kur ai vdiq nė Itali, sipas amanetit qė la, eshtrat e tij u sollėn nė Kaninė ku edhe u varrosėn, e mė pas nė vitin 1932 u ēuan nė Vlorė. Unė mendoj se ky varr nuk duhet lėnė siē ėshtė. E aty pranė tij, ose nė piacėn kryesore mund tė vihet memoriali i tij. Veē tij do jetė Isuf Luzaj, mund tė jenė edhe firmėtarėt e pavarėsisė me origjinė nga Kanina, ashtu si edhe gjyshi im, njėri prej tyre, Zihni Abaz Kanina. Mund tė jetė njė vepėr nė reliev ose afresk i martesės sė Donikės me Skėnderbeun, kėta janė elementė qė duhen parė me kujdes, e pėr tė cilėt po punohet. Duhet tė jenė Rugjina dhe Komnena, e sidomos Rugjina qė ėshtė njė figurė simbol e gruas kaninjote udhėheqėse. Rugjina prehet nė Korfuz, dhe unė do tė kisha shumė dėshirė qė ne tė insistonim qė tė kthenim eshtrat e saj nė Kaninė. Eshtrat e Donikės janė nė Napoli...Pėrse tė mos i kthejmė bijat tona nė vendlindje?!

Ka ide e projekte qė i kthejnė imazhin e humbur Kaninės. Ndėrkohė qė puna ka filluar me rijetėzimin e rrugės dhe pritet ringritja e mureve tė rėna, ku jemi me financimin?
Mendoj se nė kėtė pikė ėshtė Neritan Ceka ai qė po pėrpiqet ta gjejė financimin. Ka kohė qė po merret me kėtė punė dhe besoj se do mund tė bėjė diēka, ashtu siē duhet thėnė se komuna Qendėr ka dhėnė kontributin e saj, sikundėr edhe DRRK-ja e Vlorės. Ka interesime nga diaspora pėr tė investuar aty si edhe nga biznesmenė. Kujdes duhet bėrė tek pėrzgjedhjet, sepse Kanina ėshtė perlė dhe kėrkohet nga tė gjithė.

Ju keni dy skicime tė kėshtjellės sė Kaninės nė kohė tė ndryshme. Si i keni siguruar?
Unė kam kohė qė po punoj pėr Kaninėn dhe kėto pamje m'i ka dhėnė njė ish-drejtues i Drejtorisė sė Monumenteve tė Kulturės nė Vlorė. Janė njerėz tė pėrkushtuar. Kėto tregojnė qartazi atė qė ishte kjo kėshtjellė, madhėshtinė e bukurinė qė ka pasur e qė duhet tė ketė. Janė skicuar nga tė huaj qė e kanė vizituar atė. Ekzistojnė dy teori, njė pėr restaurimin nė gjendjen ekzistuese, e njė pėr ringritjen e saj. Unė jam pėr kėtė tė dytėn, sepse ajo ėshtė ndėrtuar disa herė nė kohė tė ndryshme dhe do tė doja qė me njė punė tė kujdesshme tė ringrihej nė kėmbė pėr tė thėnė se ē'ka qenė ajo dhe si ka qenė.

http://www.balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=81417
7t no está en línea   Reply With Quote
Old September 6th, 2010, 06:05 AM   #40
7t
.......
 
7t's Avatar
 
Join Date: Jun 2006
Location: California
Posts: 5,270

Kryebashkiaku Rama inspekton themelet e Kalasė sė Tiranės, tė nxjerra nė dritė gjatė gėrmimeve pėr rikontruksionin e rrugės



Rama:Zbulimi i rrėnojave tė Kalasė sė Tiranės, ridimensionim i historisė sė kryeqytetit.

Kryetari i Bashkisė sė Tiranės Edi Rama ėshtė prononcuar sot nė lidhje me faktin e zbulimit tė themeleve tė Kalasė sė Tiranės ku ėshtė vėnė re ekzistenca e tre kullave pėrbėrėse tė Kalasė, tė cilat kanė dalė nė pah gjatė punimeve qė Bashkia e Tiranės po kryen pėr rikonstruksionin e Unazės sė Vogėl qė pėrfshin segmentin nga rruga e Kavajės deri nė rrugėn "Luigj Gurakuqi".

Gjatė inspektimit, ku ishin tė pranishėm edhe specialistė tė Insitutit tė Monumenteve tė Kulturės, Kryebashkiaku Edi Rama theksoi se: "Prej disa ditėsh jemi nė kontakt me specialistė tė Monumenteve tė Kulturės lidhur me kėtė ngjarje shumė tė rėndėsishme pėr historinė e kryeqytetit. Ne kemi sot pėrpara njė fakt i cili ėshtė rrėnqethės pėrsa i pėrket prejardhjes sė Tiranės, tė historisė sė saj qė me kėtė zbulim ridimensionohet.

Sot na duhet tė koordinojmė tė gjithė ekspertėt, jo vetėm tė monumenteve tė Kulturės por edhe tė trafikut pėr tė kuptuar se cila mund tė jetė zgjidhja optimale, nė mėnyrė qė kjo vlerė e re jėkohėsisht edhe e vjetėr e Tiranės sonė tė jetė nė sytė e tė gjithėve dhe qė nga ana tjetėr, Tirana tė jetė njė qytet i jetueshėm dhe i qarkullueshėm nė zemėr tė saj, ku ju e dini ėshtė pozicioni mė i madh i trafikut.

Kjo ėshtė njė sfidė tė cilėn duhet ta trajtojmė dhe ta zgjidhim duke gjetur rrugėn mė tė arsyeshme pėr tė plotėsuar detyrimet tona ndaj sė shkuarės jėkohėsisht edhe ndaj atyre qė e jetojnė sot qytetin".

tirana.gov.al
7t no está en línea   Reply With Quote
Reply

Tags
dardania, historia, iliria, shqipėria

Thread Tools

Posting Rules
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is On
Smilies are On
[IMG] code is On
HTML code is Off



All times are GMT +2. The time now is 12:20 AM.


Powered by vBulletin® Version 3.8.8 Beta 1
Copyright ©2000 - 2014, vBulletin Solutions, Inc.
Feedback Buttons provided by Advanced Post Thanks / Like v3.2.5 (Pro) - vBulletin Mods & Addons Copyright © 2014 DragonByte Technologies Ltd.

vBulletin Optimisation provided by vB Optimise (Pro) - vBulletin Mods & Addons Copyright © 2014 DragonByte Technologies Ltd.

SkyscraperCity ☆ In Urbanity We trust ☆ about us | privacy policy | DMCA policy

Hosted by Blacksun, dedicated to this site too!
Forum server management by DaiTengu